I-480 12, 14, 28, 34, 36, 41, 45, 55-1, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 114-1 straipsniu įstatymas

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 12, 14, 28, 34, 36, 41, 45, 55-1, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 114-1 straipsniu įstatymas

Rūšis
Įstatymas
Būsena
galioja
Redakcija
nuo 2018-01-01dabartinė

LIETUVOS RESPUBLIKOSTEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 12, 14, 28, 34, 36, 41, 45, 551, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 STRAIPSNIŲ, TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 1141 STRAIPSNIUĮSTATYMAS

2016 m. birželio 23 d. Nr. XII-2475

Vilnius

1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų skaičių teismo rūmuose nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.“

2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Apylinkės teismas 1. Apylinkės teismas susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (pavaduotojų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas apylinkės teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du teismo pirmininko pavaduotojai, apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip penkiasdešimt teisėjų, – trys teismo pirmininko pavaduotojai, apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip aštuoniasdešimt teisėjų, – keturi teismo pirmininko pavaduotojai. 2. Apylinkės teismas gali būti sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų. Apylinkės teismo rūmų skaičių, veiklos teritorijas ir apylinkės teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas.“

3 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Apygardos administracinis teismas 1. Apygardos administracinis teismas susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (pavaduotojų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apygardos administraciniame teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du pirmininko pavaduotojai. 2. Apygardos administracinis teismas gali būti sudarytas iš teritorinių padalinių – apygardos administracinio teismo rūmų. Apygardos administracinio teismo rūmų skaičių, veiklos teritorijas ir apygardos administracinio teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas.“

4 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai 1. Teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų. Kituose įstatymuose gali būti numatyta ir šiame Įstatyme nenurodytų principų. 2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 3. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, tokio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, kuriems šie asmenys nėra priskirti. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 4. Jeigu teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai. 5. Teisėjas negali atlikti veiksmų, susijusių su išieškojimo nukreipimu į jo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų turtą. Tokiu atveju apylinkės teismo pirmininkas šiuos veiksmus atlikti paveda kitam to paties teismo teisėjui. 6. Teismuose gali būti nustatyta teisėjų specializacija tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti. Teisėjų specializacijos nustatymo tvarkos aprašą ir pagrindus tvirtina Teisėjų taryba. 7. Teismo posėdžiai vyksta teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kuriems yra priskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose, išskyrus žodinio bylos nagrinėjimo atvejus, kai byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitose patalpose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas, vietą.“