Lietuvos Respublikos teismų įstatymas

1 straipsnis. Teisingumo vykdymas

Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismas priima sprendimus ir nuosprendžius Lietuvos Respublikos vardu. Įsiteisėję teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2 straipsnis. Lygybė įstatymui ir teismui

Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

3 straipsnis. Nekaltumo prezumpcija

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

4 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą Lietuvos

Respublikoje visi jos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę laisvę, nuosavybę, garbę ir orumą, kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų jiems garantuotas teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės turi teisę į teisminę gynybą lygiai su Lietuvos Respublikos piliečiais, jeigu kitaip nenumato įstatymai ir tarptautinės sutartys. Teisę į teisminę gynybą turi ir įmonės, įstaigos, organizacijos.

5 straipsnis. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą

Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Visose bylose teisinę pagalbą teikia advokatai, o įstatymų numatytais atvejais - ir kiti asmenys.

6 straipsnis. Teismo proceso viešumas ir rungimosi principas

Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras - žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės neliečiamumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį, tačiau šiuose posėdžiuose priimtų sprendimų ir nuosprendžių rezoliucinės dalys skelbiamos viešai. Bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

7 straipsnis. Techninių priemonių naudojimas teisme

Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones. Dalyvaujantys civilinėje bei administracinio teisės pažeidimo byloje asmenys, proceso dalyviai baudžiamojoje byloje, taip pat prokuroras savo procesinėms funkcijoms vykdyti gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones. Asmenims, pažeidusiems draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma įstatymo numatyta atsakomybė.

8 straipsnis. Teismo proceso kalba

Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti teisminiuose veiksmuose per vertėją. Ši teisė taip pat garantuojama asmenims, nepakankamai mokantiems lietuvių kalbą ir pageidaujantiems kalbėti teismo procese gimtąja ar ta kalba, kurią jie moka. Vertėjo paslaugos atlyginamos iš valstybės biudžeto.

II

skirsnis

9 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismai Lietuvos Respublikos teismai yra apylinkių ir apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas. Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai, kurių statusą nustato įstatymas. Teismai steigiami įstatymu. Teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami. Lietuvos Respublikos teismai yra juridiniai asmenys, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu. Teisėjais Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Teismai išlaikomi iš Lietuvos valstybės biudžeto.

10 straipsnis. Apylinkių teismai

Apylinkės teismą sudaro apylinkės teismo pirmininkas, jo pavaduotojai ir kiti teisėjai. Teismo pirmininko pavaduotojai skiriami teisme, kuriame yra ne mažiau kaip šeši teisėjai. Apylinkės teismo veiklos teritoriją nustato įstatymas.

11 straipsnis. Apygardų teismai

Apygardos teismą sudaro apygardos teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai. Apygardos teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius. Apygardos teismo veiklos teritoriją nustato įstatymas.

12 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas Lietuvos apeliacinį teismą sudaro

Apeliacinio teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai. Apeliaciniame teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius. Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

13 straipsnis. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas

Lietuvos Aukščiausiąjį

Teismą sudaro Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas, skyrių pirmininkai

ir kiti teisėjai.

Aukščiausiajame Teisme

yra Civilinių bylų skyrius,

Baudžiamųjų bylų skyrius ir

Aukščiausiojo Teismo senatas.

Aukščiausiojo Teismo buveinė

yra Lietuvos Respublikos

sostinėje Vilniuje.

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432,

96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

14 straipsnis. Teisėjų skaičius

Teisėjų skaičių apylinkių, apygardų teismuose ir Lietuvos apeliaciniame teisme nustato Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu. Teisėjų skaičių Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nustato Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Apylinkės teisme turi dirbti ne mažiau kaip du teisėjai, iš kurių vienas skiriamas apylinkės teismo pirmininku.

III

skirsnis

15 straipsnis. Apylinkių teismų kompetencija

Apylinkės teismas yra pirmoji instancija: 1) civilinėms byloms; 2) baudžiamosioms byloms; 3) administracinėms byloms; 4) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu; 5) priimti sprendimams (nutarimams) dėl įstatymų numatytų prievartos priemonių taikymo; 6) įstatymo nustatytais atvejais nagrinėti skundams dėl kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų. Įstatymo nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai vykdo ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Apylinkės teismo teisėjas nenagrinėja tų bylų, kuriose vykdė ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas.

16 straipsnis. Apygardų teismų kompetencija

Apygardos teismas yra: 1) pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai; 2) pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai; 3) apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams; 4) kasacinė instancija apylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams, nenagrinėtiems apeliacine tvarka. Apygardos teismas susipažindamas su savo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų darbu vietose bei kitais būdais konsultuoja teisėjus įstatymų taikymo klausimais.

17 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija

Apeliacinis teismas yra

apeliacinė instancija byloms,

kurias išnagrinėjo apygardų

teismai, kaip pirmosios instancijos

teismai, taip pat

kasacinė instancija apygardų teismų

sprendimams, nuosprendžiams ir

nutartims, priimtiems apeliacine

tvarka.

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432,

96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

18 straipsnis. Aukščiausiojo

Teismo kompetencija

Lietuvos Aukščiausiasis

Teismas yra kasacinė instancija:

1) Apeliacinio teismo

sprendimams, nuosprendžiams ir

nutartims, priimtiems apeliacinės

instancijos teisme;

2) apygardų teismų

sprendimams, nuosprendžiams, nutartims

ir nutarimams, priimtiems

pirmosios instancijos teisme.

Aukščiausiojo Teismo

senatas pagal Aukščiausiojo Teismo

pirmininko teikimą

nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių

Aukščiausiojo Teismo kolegijų

nutarčių ar Apeliacinio teismo

kasacinių nutarčių, jeigu

Senato sprendimas būtų reikšmingas

vienodos teismų praktikos taikant

įstatymus formavimui.

Aukščiausiasis Teismas

formuoja vienodą teismų praktiką

taikant įstatymus. Jis:

1) skelbia Aukščiausiojo

Teismo senato sprendimus, priimtus

pagal Aukščiausiojo Teismo

pirmininko teikimą išnagrinėtose

bylose, ir Senato aprobuotus

Aukščiausiojo Teismo kolegijų ir

kitų teismų sprendimus. Į

Aukščiausiojo Teismo senato

sprendimuose ir Senato

aprobuotuose teismų sprendimuose esančius

įstatymų taikymo

išaiškinimus turi atsižvelgti teismai,

valstybinės ir kitos

institucijos, taip pat kiti subjektai

taikydami tuos pačius įstatymus;

2) analizuoja teismų

praktiką įstatymų taikymo klausimais;

3) susipažindamas su

apygardų teismų ir Apeliacinio teismo

darbu vietose bei kitais

būdais konsultuoja teisėjus įstatymų

taikymo klausimais.

Aukščiausiasis Teismas gali konsultuoti ir

apylinkių teismų teisėjus.

Aukščiausiasis Teismas

leidžia biuletenį, kuriame

periodiškai skelbia:

1) Aukščiausiojo Teismo

senato sprendimus, priimtus pagal

Aukščiausiojo Teismo pirmininko

teikimą išnagrinėtose bylose, ir

Senato aprobuotus teismų

sprendimus;

2) metodinę medžiagą apie

įstatymų taikymo praktiką, kuriai

pritarė Aukščiausiojo Teismo

senatas.

Biuletenis finansuojamas

iš valstybės biudžeto ir iš gautų

jį pardavus lėšų. Lietuvos

Respublikos teismai ir teisėjai

biuletenį gauna nemokamai.

Aukščiausiojo Teismo

veiklą reglamentuoja šis įstatymas,

įstatymu patvirtintas Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo statutas bei

kiti įstatymai.

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687,

94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

{#95AMAA0792 ;} Nr. 1-792,

95.02.14, Žin., 1995, Nr. 17-386 (95.02.24)

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432,

96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

IV

19 straipsnis. Aukščiausiojo

Teismo senato sudėtis

Aukščiausiojo Teismo

senatą sudaro Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas, skyrių

pirmininkai, taip pat penki Civilinių bylų

skyriaus ir penki

Baudžiamųjų bylų skyriaus didesnį

Aukščiausiojo Teismo teisėjo

darbo stažą turintieji teisėjai.

Kiti Aukščiausiojo Teismo

teisėjai, kitų teismų pirmininkai, jų

pavaduotojai, skyrių pirmininkai

ir kiti teisėjai gali dalyvauti

Aukščiausiojo Teismo senato

posėdžiuose su patariamojo balso

teise, išskyrus posėdžius,

kuriuose nagrinėjamos bylos.

Aukščiausiojo Teismo

senato pirmininkas yra Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas.

Aukščiausiojo Teismo

senatas iš savo narių renka Senato

sekretorių.

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432,

96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

20 straipsnis. Aukščiausiojo

Teismo senato kompetencija

Aukščiausiojo Teismo

senatas:

1) nagrinėja bylas pagal

Aukščiausiojo Teismo pirmininko

teikimus. Į Senato

sprendimuose esančius įstatymų taikymo

išaiškinimus turi

atsižvelgti teismai, valstybinės, kitos

institucijos, taip pat kiti

subjektai taikydami tuos pačius

įstatymus;

2) aprobuoja teismų

sprendimus, į kurių išaiškinimus turi

atsižvelgti teismai, valstybinės,

kitos institucijos, taip pat

kiti subjektai taikydami tuos

pačius įstatymus;

3) nagrinėja

įstatymų taikymo teismų praktikoje

apibendrinimo rezultatus ir juos

skelbia biuletenyje;

4) svarsto Aukščiausiojo

Teismo pirmininko pasiūlytas šio

Teismo skyrių pirmininkų

kandidatūras;

5) skiria Aukščiausiojo

Teismo teisėjų egzaminų komisiją ir

tvirtina šios komisijos

nuostatus;

6) renka Aukščiausiojo

Teismo teisėjų garbės teismą ir

tvirtina Aukščiausiojo Teismo

teisėjų garbės teismo nuostatus;

7) nagrinėja skundus dėl

teisėjų egzaminų komisijų išvadų

ir Teisėjų garbės teismo

sprendimų. Aukščiausiojo Teismo senato

nutarimai šiais klausimais yra

galutiniai.

Teisingumo ministras,

generalinis prokuroras, apygardų

teismų ir Apeliacinio teismo

pirmininkai turi teisę siūlyti

Aukščiausiojo Teismo senato

pirmininkui nagrinėti įstatymų

taikymo teismų praktikoje

klausimus, dalyvauti Senato

posėdžiuose ir ten reikšti

nuomonę svarstomais klausimais.

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687,

94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432,

96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

21 straipsnis. Aukščiausiojo

Teismo senato posėdžiai

Aukščiausiojo Teismo

senato posėdžius, išskyrus tuos,

kuriuose nagrinėjamos

bylos pagal Aukščiausiojo Teismo

pirmininko teikimą, šaukia

Senato pirmininkas ne rečiau kaip

kartą per ketvirtį.

Aukščiausiojo Teismo senato

posėdžio darbotvarkė pranešama,

dokumentų projektai

išsiunčiami Senato nariams, teisingumo

ministrui, generaliniam

prokurorui, apygardų teismų ir

Apeliacinio teismo

pirmininkams ne vėliau kaip prieš dešimt

dienų iki posėdžio.

Aukščiausiojo Teismo

senato posėdis yra teisėtas, jeigu

jame dalyvauja ne mažiau

kaip du trečdaliai Senato narių.

Aukščiausiojo Teismo senato

nutarimai priimami atviru balsavimu.

Nutarimas laikomas priimtu,

jeigu už jį balsavo dauguma

dalyvavusių posėdyje

Aukščiausiojo Teismo senato narių. Balsams

pasiskirsčius po lygiai, lemia

posėdžio pirmininko balsas.

Aukščiausiojo Teismo

senato nutarimus pasirašo pirmininkas

ir sekretorius.

Aukščiausiojo Teismo

senato teismo posėdžio, nagrinėjant

bylas pagal Aukščiausiojo

Teismo pirmininko teikimą, procesą

nustato Lietuvos Respublikos

baudžiamojo proceso kodekso ir

Civilinio proceso kodekso

taisyklės.

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432,

96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

V

skirsnis

22 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjai

Apylinkės teismo teisėju

gali būti skiriamas ne jaunesnis

kaip 25 metų

nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis

aukštąjį teisinį

universitetinį išsilavinimą, įvykdęs šio

įstatymo 22(1) straipsnyje

kandidatui į apylinkės teismo

teisėjus keliamus reikalavimus

ir išlaikęs apylinkės teismo

teisėjo egzaminus. Reikalavimai,

keliami kandidatams į apylinkės

teismo teisėjus, nėra taikomi

asmenims, turintiems teisėjo darbo

stažą ar 5 metų prokuroro,

prokuroro pavaduotojo, prokuroro

padėjėjo, advokato darbo

stažą. Šie asmenys gali būti skiriami

apylinkės teismo teisėjais,

neatlikę kandidato į apylinkės

teismo teisėjus praktikos.

Apylinkės teismo teisėjas nagrinėja

visas apylinkės teismui

priskirtas teismines bylas.

Apylinkės teismo teisėju

taip pat gali būti skiriamas ne

jaunesnis kaip 23 metų

nepriekaištingos reputacijos asmuo,

turintis aukštąjį teisinį

universitetinį išsilavinimą, įvykdęs

šio įstatymo 22(1)

straipsnyje kandidatui į apylinkės teismo

teisėjus keliamus reikalavimus

ir išlaikęs apylinkės teismo

teisėjo egzaminus. Toks teisėjas,

iki jam sueis 25 metai,

nagrinėja administracinių

teisės pažeidimų, alimentų

nepilnamečiams vaikams

išieškojimo nesant ginčo civilines ir

kitas įstatymų numatytas bylas.

[Straipsnio redakcija nuo 1996 m.

rugsėjo 1 d.]

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633,

94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387,

96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

22(1) straipsnis. 22(1) straipsnis. Kandidatai į apylinkės teismo teisėjus

Kandidatas į apylinkės

teismo teisėjus - tai asmuo, kuris

rengiasi dirbti apylinkės

teismo teisėjo darbą, teisingumo

ministro paskirtas kandidatu į

teisėjus ir privalantis atlikti 1

metų teisėjo praktiką bei

išlaikyti apylinkės teismo teisėjo

egzaminus.

Kandidatais į

apylinkės teismo teisėjus skiriami

nepriekaištingos

reputacijos asmenys, turintys aukštąjį

universitetinį teisinį

išsilavinimą, bet neturintys teisėjo

darbo stažo ar 5 metų

prokuroro, prokuroro pavaduotojo,

prokuroro padėjėjo, advokato

darbo stažo ir norintys būti

apylinkės teismo teisėjais.

Kandidato į apylinkės

teismo teisėjus praktikai vadovauja

ir jo darbą prižiūri

teisingumo ministro paskirtas apylinkės

teismo teisėjas -

kandidato į apylinkės teismo teisėjus

praktikos vadovas. Kandidato

praktikos vadovas turi teisę

siūlyti teisingumo

ministrui nutraukti darbo sutartį su

kandidatu į teisėjus, jei

šis nesilaiko darbo įstatymų, jei

paaiškėja, kad jis dėl savo

profesinių, asmeninių savybių

nesugebės įgyti reikiamos

kvalifikacijos teisėjo pareigoms

atlikti, arba jei jo elgesys

nesuderinamas su teisėjo vardui

keliamais reikalavimais.

Kandidatas į apylinkės

teismo teisėjus, pateikęs Teisingumo

ministerijai praktikos vadovo

teigiamą išvadą apie praktikos

atlikimo rezultatus, turi teisę

laikyti apylinkės teismo teisėjo

egzaminus.

Kandidatų į apylinkės

teismo teisėjus priėmimo bei

praktikos atlikimo tvarką,

taip pat jų įgaliojimus nustato

Teisingumo ministerija.

Kandidatui į apylinkės

teismo teisėjus taikomi tokie patys

darbinės veiklos ribojimai kaip

ir teisėjui.

Kandidatas į apylinkės

teismo teisėjus gauna 70 procentų

apylinkės teismo teisėjo

mėnesinio pareiginio atlyginimo.

[Straipsnio redakcija nuo 1996 m.

rugsėjo 1 d.]

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387,

96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

23 straipsnis. Apygardos teismo ir Apeliacinio teismo teisėjai

Apygardos teismo

teisėju gali būti skiriamas

nepriekaištingos reputacijos

asmuo, turintis aukštąjį teisinį

universitetinį išsilavinimą, ne

mažesnį kaip trejų metų teisėjo,

penkerių metų prokuroro,

prokuroro pavaduotojo, prokuroro

padėjėjo, advokato darbo stažą

ir išlaikęs apygardos teismo

teisėjų egzaminus.

Apeliacinio teismo

teisėju gali būti skiriamas

nepriekaištingos reputacijos

asmuo, turintis aukštąjį teisinį

universitetinį išsilavinimą,

ne mažesnį kaip penkerių metų

teisėjo, prokuroro, prokuroro

pavaduotojo, advokato darbo stažą

ir išlaikęs Apeliacinio teismo

teisėjų egzaminus.

Apygardos ir Apeliacinio

teismo teisėjais be egzaminų gali

būti skiriami socialinių mokslų

daktarai ir habilituoti daktarai,

apgynę teisių mokslo

disertacijas.

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633,

94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

{#95AMAA0792 ;} Nr. 1-792,

95.02.14, Žin., 1995, Nr. 17-386 (95.02.24)

24 straipsnis. Aukščiausiojo

Teismo teisėjai

Aukščiausiojo Teismo

teisėju, jei išlaikė Aukščiausiojo

Teismo teisėjo egzaminus, gali

būti skiriamas:

1) apygardos teismo

arba Apeliacinio teismo teisėjas,

turintis ne mažesnį kaip

dešimties metų teisėjo stažą;

2) Generalinės

prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo, taip pat ir buvusios

Generalinės prokuratūros prokuroras,

turintis ne mažesnį kaip

dešimties metų stažą;

3) socialinių mokslų

daktaras, apgynęs teisių mokslo

disertaciją.

Aukščiausiojo Teismo teisėju

be Aukščiausiojo Teismo teisėjų

egzaminų gali būti skiriamas:

1) socialinių mokslų

habilituotas daktaras, apgynęs teisių

mokslo disertaciją;

2) buvęs Aukščiausiojo Teismo

(taip pat ir iki 1994 m.

gruodžio 31 d. veikusio

Aukščiausiojo Teismo) teisėjas, atleistas

iš pareigų savo noru, išrinkus į

kitas pareigas arba jo sutikimu

perkeltas į kitą darbą.

{#95AMAA0792 ;} Nr. 1-792,

95.02.14, Žin., 1995, Nr. 17-386 (95.02.24)

24¹ straipsnis.

Konstitucinio Teismo teisėjo teisė būti

šio

įstatymo numatytu teisėju

Konstitucinio Teismo

teisėjas, pasibaigus jo įgaliojimų

laikui, gali būti paskirtas

apylinkės, apygardos, Apeliacinio

teismų ar Aukščiausiojo Teismo

teisėju be egzaminų.

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633,

94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

25 straipsnis. Apribojimai eiti teisėjo pareigas

Teisėju negali būti asmuo, prieš tai buvęs teisėju, prokuroru, advokatu, notaru, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotoju ir atleistas už profesinės veiklos pažeidimus.

VI

skirsnis

26 straipsnis. Teisėjų egzaminų komisija Lietuvos teismų, išskyrus

Aukščiausiojo Teismo, teisėjų egzaminų komisiją sudaro trejiems metams Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas skiria tris Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o teisingumo ministras - du komisijos narius iš teisėjų ar teisių mokslininkų. Teisėjų egzaminų komisijos nuostatus tvirtina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras.

28 straipsnis. Teisėjų egzaminaiPakeista šioje redakcijoje

Teisėjų egzaminus laiko: 1) asmenys, prieš skiriant juos teisėjais; 2) teisėjai, prieš skiriant juos apygardų teismų, Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo teisėjų egzaminų programas tvirtina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras. Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų programą tvirtina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Ankstesnė redakcija

29 straipsnis. Teisėjų egzaminų komisijų išvados

Teisėjų egzaminų

komisijos, išegzaminavusios teisėjus arba

kandidatus į teisėjus, savo

nuomonę išdėsto išvadose. Išvadų

formą nustato egzaminų komisijų

nuostatai.

Teisėjų egzaminų komisijų

išvados per dešimt dienų nuo jų

priėmimo gali būti skundžiamos

Aukščiausiojo Teismo senatui.

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432,

96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

VII

skirsnis

30 straipsnis. Teisėjų tarybos kompetencija ir sudėtis

Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. Teisėjų tarybą sudaro devyni nariai: Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir skyrių pirmininkai, Apeliacinio teismo pirmininkas bei visuotinio teisėjų susirinkimo penkeriems metams išrinkti penki teisėjai. Teisėjų taryba iš savo narių renka pirmininką ir sekretorių.

31 straipsnis. Teisėjų tarybos posėdžiai

Teisėjų tarybos pirmininkas šaukia posėdžius teisingumo ministro arba Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu, kai prireikia paskirti, paaukštinti, perkelti ar atleisti iš pareigų vieną ar daugiau teisėjų. Teisėjų tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Teisėjų tarybos narių. Teisėjų tarybos nutarimai priimami atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Teisėjų tarybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Teisėjų tarybos nutarimus pasirašo jos pirmininkas ir sekretorius.

32 straipsnis. Visuotinis teisėjų susirinkimas

Pirmąjį visuotinį teisėjų susirinkimą šaukia Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kitus - Teisėjų tarybos pirmininkas. Visuotinis teisėjų susirinkimas: 1) renka Teisėjų tarybos narius; 2) renka Teisėjų garbės teismą ir jo pirmininką; 3) tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus; 4) sprendžia kitus klausimus.

33 straipsnis. Apylinkių, apygardų teismų teisėjų, šių teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimas

Apylinkių, apygardų teismų

teisėjų, šių teismų pirmininkų

kandidatūras parenka teisingumo

ministras.

Apylinkių, apygardų

teismų teisėjus skiria Respublikos

Prezidentas teisingumo

ministro teikimu ir patarus Teisėjų

tarybai.

Apylinkių, apygardų teismų

pirmininkus iš paskirtų teisėjų

skiria Respublikos Prezidentas

teisingumo ministro teikimu ir

patarus Teisėjų tarybai.

Apylinkių, apygardų teismų

pirmininkų pavaduotojus ar skyrių

pirmininkus iš paskirtų

teisėjų skiria teisingumo ministras,

pasiūlius teismo pirmininkui.

Apylinkių teismų

pirmininkai, jų pavaduotojai skiriami 5

metams.

Apygardų teismų

pirmininkai ir skyrių pirmininkai skiriami

7 metams.

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633,

94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387,

96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

34 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjų, šio teismo pirmininko, skyrių pirmininkų skyrimas

Apeliacinio teismo teisėjų,

teismo pirmininko kandidatūras

parenka teisingumo ministras.

Apeliacinio teismo

teisėjus, o iš jų - pirmininką,

teisingumo ministro teikimu ir

patarus Teisėjų tarybai, skiria

Respublikos Prezidentas Seimui

pritarus.

Apeliacinio teismo skyrių

pirmininkus iš paskirtų teisėjų

skiria teisingumo ministras

pasiūlius šio teismo pirmininkui.

Apeliacinio teismo

pirmininkas ir skyrių pirmininkai

skiriami 8 metams.

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633,

94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687,

94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387,

96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

35 straipsnis. Aukščiausiojo

Teismo teisėjų, šio teismo

pirmininko,

skyrių pirmininkų skyrimas

Aukščiausiojo Teismo

teisėjų kandidatūras parenka

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Aukščiausiojo Teismo

teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria

Seimas Respublikos Prezidento

teikimu.

Aukščiausiojo Teismo skyrių

pirmininkus iš paskirtų teisėjų

skiria Seimas Respublikos

Prezidento teikimu, pasiūlius

Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas ir skyrių pirmininkai

skiriami devyneriems metams.

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633,

94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387,

96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

36 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai

Apylinkių teismų teisėjai

pirmą kartą skiriami penkeriems

metams. Pasibaigus šiam

laikui, teisingumo ministro teikimu ir

patarus Teisėjų tarybai

apylinkių teismų teisėjai be egzaminų

skiriami iki 65 metų amžiaus.

Kitų Lietuvos Respublikos

teismų teisėjai iš karto skiriami

iki 65 metų amžiaus, o

Aukščiausiojo Teismo teisėjai - iki 70

metų amžiaus.

Jeigu bylos nagrinėjimo

metu teisėjui sueina įstatymo

nustatytas amžius, jo

įgaliojimai pratęsiami, kol byla bus

baigta nagrinėti arba jos

svarstymas bus atidėtas.

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432,

96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

37 straipsnis. Apylinkių ir apygardų teismų teisėjų perkėlimas į kitą tokį pat teismą

Apylinkių ir apygardų teismų teisėjus jiems sutikus į kitą tokį pat teismą perkelia teisingumo ministro teikimu Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybai patarus.

38 straipsnis. Apylinkių teismų teisėjų pavadavimas

Apylinkės teismo teisėjui susirgus arba dėl kitų jo nebuvimo priežasčių Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu šias pareigas gali pavesti laikinai eiti kito apylinkės teismo teisėjui.

IX

skirsnis

39 straipsnis. Teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ir skyrių pirmininkai

Teismų pirmininkai vykdo teisingumą ir vadovauja teismų organizaciniam darbui, įstatymo numatytais atvejais nagrinėja skundus dėl kitų nutarimų, kuriuos teisėjai priėmė pagal sumarinį procesą, vadovauja teismo raštinės darbui, priima į darbą ir atleidžia iš darbo teismo raštinės tarnautojus bei kitus darbuotojus. Teismų pirmininkų pavaduotojai bei skyrių pirmininkai vykdo teisingumą ir atsako už tą teismų organizacinio darbo sritį, kurią jiems paveda atitinkamų teismų pirmininkai. Teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ir skyrių pirmininkai, nagrinėdami bylas, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai. Teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ir skyrių pirmininkai neturi teisės daryti poveikio kitų teisėjų darbui, kai šie vykdo teisingumą, arba kitaip pažeisti teisėjų nepriklausomumą.

40 straipsnis. Apylinkių teismų pirmininkai

Apylinkių teismų pirmininkai

organizuoja teisėjų darbą

taip, kad šie turėtų tolygią

darbo apimtį, taip pat teisėjų

veiklą kontroliuojant teismo

antstolių kontorų darbą.

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633,

94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

41 straipsnis. Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo pirmininkai

Apygardų teismų ir

Apeliacinio teismo pirmininkai paskirsto

teisėjus į šių teismų skyrius.

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687,

94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

42 straipsnis. Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas

Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas paskirsto teisėjus į šio

Teismo skyrius, šaukia

Aukščiausiojo Teismo senatą, šaukia

pirmąjį visuotinį teisėjų

susirinkimą, tvirtina šio Teismo

raštvedybos instrukciją,

tvirtina teismo vidaus struktūrą, siūlo

iš paskirtųjų teisėjų

Respublikos Prezidentui teikti Seimui

Aukščiausiojo Teismo skyrių

pirmininkus.

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432,

96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

43 straipsnis. Teismų pirmininkų pavadavimas

Nesant apygardos teismo, Apeliacinio teismo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko, šias pareigas eina didesnį teisėjo darbo stažą turintis skyriaus pirmininkas. Nesant apylinkės teismo pirmininko, šias pareigas eina pirmininko pavaduotojas. Apylinkės teisme, kuriame nėra pirmininko pavaduotojo, nesant pirmininko, šias pareigas teisingumo ministras paveda eiti vienam iš to apylinkės teismo teisėjų.

X

skirsnis

44 straipsnis. Teismų ir teisėjų valdžios simboliai Respublikos

Prezidento nustatyta tvarka teismų posėdžių salėse turi būti Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės herbas. Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simboliai vykdant teisingumą yra mantija ir ženklas - Lietuvos valstybės herbo atvaizdas. Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simbolių etalonus, teisėjų pažymėjimų pavyzdžius tvirtina Respublikos Prezidentas. Teismo posėdžio metu advokatai ir prokuroras dėvi mantijas.

45 straipsnis. Teisėjo priesaika

Asmuo, paskirtas teisėju, prieš pradėdamas eiti pareigas jį paskyrusiems Seimui arba Respublikos Prezidentui prisiekia: "Aš, teisėjas (a) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (a) Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas (a), humaniškas (a) ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui. Tepadeda man Dievas." Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Šis jo priesaikos tekstas laikomas teisėjo tarnybos byloje. Teisėjas prisiekia, vilkėdamas mantiją. Po priesaikos Seimo Pirmininkas arba Respublikos Prezidentas teisėjui įteikia teisėjo valdžios simbolį - ženklą su Lietuvos valstybės herbo atvaizdu. Priesaika galioja per visą teisėjo nepertraukto darbo laiką Lietuvos Respublikos teismuose. Asmuo, paskirtas teisėju, bet neprisiekęs, eiti teisėjo pareigų negali.

XI

skirsnis

46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Teisėjo ar teismo garbę ir orumą gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Įstatymai numato atsakomybę už viešą teisėjo ar teismo įžeidimą arba šmeižimą. Mitingai, piketai bei kitokie grupių ar pavienių asmenų veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme, jeigu jais siekiama paveikti teisėją arba teismą, yra kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą.

47 straipsnis. Teisėjų neliečiamumas

Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo. Baudžiamąją bylą teisėjui gali iškelti tik generalinis prokuroras. Jeigu teisėjui iškeliama baudžiamoji byla, jo įgaliojimus sustabdo Seimas, o tarp Seimo sesijų - Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimo. Teisėjas negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teisėjui padarius administracinį teisės pažeidimą, medžiaga perduodama teisingumo ministrui arba Aukščiausiojo Teismo pirmininkui drausminei bylai iškelti.

48 straipsnis. Teisėjų nuosavybės apsauga

Teisėjas neatsako savo turtu, jeigu dėl teismo ar teisėjo kaltės priėmus klaidingą sprendimą proceso dalyviui arba dalyvaujančiam byloje asmeniui padaroma materialinė žala. Šią žalą įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo tyčinių veiksmų atsiradusią ir valstybės atlygintą asmeniui materialinę žalą valstybė turi teisę regreso tvarka išieškoti iš teisėjo.

49 straipsnis. Teisėjų ir teismų reikalavimų privalomumas

Teisėjų ir teismų reikalavimai, kai jie vykdo teisingumą, yra privalomi visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms. Šių reikalavimų nevykdymas užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.

50 straipsnis. Teisėjų depolitizavimas

Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.

51 straipsnis. Teisėjų darbas ne teismePakeista šioje redakcijoje

Teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Teisėjai gali jungtis į teisėjų asociacijas ar kitas organizacijas, atstovaujančias jų interesams. Apylinkės ir apygardos teismo teisėjas jam sutikus gali būti Respublikos Prezidento dekretu atleistas iš pareigų ir perkeltas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Teisingumo ministerijos struktūrą, tiesiogiai susijusią su teismų veiklos organizavimu ir tikrinimu, dirbti šios struktūros vadovu, pavaduotoju arba specialistu. Dirbant šioje struktūroje išsaugomos visos teisėjo socialinės garantijos, įskaitant tarnybinį atlyginimą ir darbo stažą. Kai šio asmens darbo sutartis pasibaigia ir jis vėl skiriamas į tokį pat teismą, laikyti teisėjo egzaminų jam nereikia. {#95BTAA0827 ;} Nr. 1-827, 95.03.21, Žin., 1995, Nr. 29-647 (95.04.05)

XII

skirsnis

Ankstesnė redakcija

52 straipsnis. Teisėjų pensijos

Teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas.

53 straipsnis. Teisėjų aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

Teisėjams, paskyrimo vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos tarnybinės gyvenamosios patalpos. Kol teisėjui bus suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa arba kol jis apsirūpins gyvenamąja patalpa, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.

54 straipsnis. Teisėjų atostogos

Teisėjams atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo nustatyta tvarka. Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo pirmininkams, pavaduotojams ir skyrių pirmininkams atostogas suteikia teisingumo ministras. Kitiems šių teismų teisėjams atostogas suteikia atitinkamo teismo pirmininkas. Aukščiausiojo Teismo pirmininkui atostogas suteikia Respublikos Prezidentas. Šio teismo skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams atostogas suteikia Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

55 straipsnis. Teisėjų atlyginimai ir kitos socialinės garantijos

Teisėjų atlyginimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Kitas teisėjų socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

56 straipsnis. Teisėjų atleidimas

Lietuvos Respublikos teismų

teisėjai atleidžiami iš pareigų

įstatymo nustatyta tvarka šiais

atvejais:

1) savo noru;

2) pasibaigus įgaliojimų

laikui arba sulaukus įstatymo

nustatyto pensinio amžiaus;

3) dėl sveikatos būklės;

4) išrinkus į kitas

pareigas arba jų sutikimu perkėlus į

kitą darbą;

5) kai savo poelgiu pažemino

teisėjo vardą;

6) kai įsiteisėja juos

apkaltinę teismų nuosprendžiai.

Atleisti teisėjus iš pareigų

dėl sveikatos būklės galima tik

pagal sveikatos apsaugos

ministro sudarytos gydytojų komisijos

išvadą, kad dėl sveikatos

būklės, taip pat dėl ligos trukmės

teisėjas negali atlikti savo

pareigų.

Aukščiausiojo Teismo

pirmininką ir kitus teisėjus atleidžia

iš pareigų Seimas Respublikos

Prezidento teikimu.

Aukščiausiojo Teismo skyrių

pirmininkus atleidžia iš pareigų

Seimas Respublikos Prezidento

teikimu, pasiūlius Aukščiausiojo

Teismo pirmininkui.

Apeliacinio teismo

pirmininką ir kitus teisėjus teisingumo

ministro teikimu ir patarus

Teisėjų tarybai, atleidžia iš pareigų

Respublikos Prezidentas Seimui

pritarus.

Apeliacinio teismo skyrių

pirmininkus atleidžia iš pareigų

teisingumo ministras.

Kitų teismų pirmininkus

ir kitus teisėjus teisingumo

ministro teikimu ir patarus

Teisėjų tarybai, atleidžia iš pareigų

Respublikos Prezidentas.

Kitų teismų pirmininkų

pavaduotojus ar skyrių pirmininkus

atleidžia iš pareigų teisingumo

ministras.

Šio straipsnio

penktojoje ir septintojoje dalyse

išvardintus teisėjus

Respublikos Prezidentas, esant Lietuvos

Respublikos Konstitucijos

115 straipsnyje numatytiems

pagrindams, gali atleisti iš

pareigų ir be teisingumo ministro

teikimo. Šiuo atveju

Respublikos Prezidentas kreipiasi patarimo

dėl atleidimo į Teisėjų tarybą,

o dėl Apeliacinio teismo teisėjų

atleidimo - dar ir pritarimo į

Seimą.

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687,

94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387,

96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

57 straipsnis. Teisėjų pašalinimas

Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

58 straipsnis. Teisėjų garbės teismas

Teisėjai atsako drausmine

tvarka Teisėjų garbės teisme.

Lietuvos teismų, išskyrus

Aukščiausiojo Teismo, Teisėjų

garbės teismą iš penkių

narių renka visuotinis teisėjų

susirinkimas penkeriems

metams pagal nustatytas kvotas: du

apylinkės teismo teisėjai,

po vieną apygardos teismo,

Apeliacinio teismo ir

Aukščiausiojo Teismo teisėją.

Teisėjų garbės teismas

nagrinėja teisėjų drausmines bylas,

vadovaudamasis šiuo įstatymu

ir visuotinio teisėjų susirinkimo

tvirtinamais Teisėjų garbės

teismo nuostatais.

Aukščiausiojo Teismo

teisėjų garbės teismą iš trijų narių

renka Aukščiausiojo

Teismo senatas penkeriems metams.

Aukščiausiojo Teismo

teisėjų garbės teismas nagrinėja

Aukščiausiojo Teismo teisėjų

drausmines bylas vadovaudamasis

šiuo įstatymu ir

Aukščiausiojo Teismo senato tvirtinamais

Aukščiausiojo Teismo teisėjų

garbės teismo nuostatais.

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432,

96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

59 straipsnis. Teisėjų drausminė atsakomybė

Teisėjas gali būti

traukiamas drausminėn atsakomybėn:

1) už apsileidimą darbe;

2) už pareiginį nusižengimą,

kenkiantį teismo autoritetui;

3) už teisėjo vardą

žeminantį poelgį;

4) už administracinio teisės

pažeidimo padarymą.

Teisėjo vardą žeminančiu

poelgiu laikoma ir tai, kai

teisėjas per 1 metus nuo šio

straipsnio pirmosios dalies 1 - 3

punktuose numatytais

pagrindais paskirtos nuobaudos aplaidžiai

eina jam pavestas pareigas

ar padaro pareiginį nusižengimą,

kenkiantį teismo autoritetui,

ir už tai jam Teisėjų garbės

teismas paskiria nuobaudą,

taip pat kai teisėjas verčiasi

įstatymų draudžiama darbine

veikla.

Apylinkių, apygardų teismų,

Apeliacinio teismo pirmininkams,

jų pavaduotojams, skyrių

pirmininkams ir kitiems teisėjams

drausminę bylą gali iškelti

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir

teisingumo ministras.

Aukščiausiojo Teismo

skyrių pirmininkams ir kitiems

teisėjams drausminę bylą gali

iškelti tik Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas.

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387,

96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

60 straipsnis. Nuobaudos skyrimas teisėjui

Teisėjų garbės teismas,

išnagrinėjęs teisėjo drausminę bylą,

gali:

1) jį išteisinti;

2) pasitenkinti drausminės

bylos svarstymu;

3) nutraukti drausminę

bylą, jei praleistas šios bylos

iškėlimo terminas;

4) pareikšti jam pastabą;

5) pareikšti jam papeikimą;

6) pareikšti jam griežtą

papeikimą;

7) pasiūlyti jį atleisti iš

pareigų.

Teisėjų garbės teismas taip

pat gali siūlyti Seimui pradėti

apkaltos procesą Aukščiausiojo

Teismo teisėjui bei Apeliacinio

teismo pirmininkui ir šio teismo

teisėjui.

Teisėjų garbės teismo

sprendimas per dešimt dienų nuo jo

priėmimo gali būti skundžiamas

Aukščiausiojo Teismo senatui.

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432,

96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

XIV

skirsnis

61 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apylinkių teismuose

Apylinkių teismuose teisėjas bylas nagrinėja vienas, sprendimus priima teismo vardu.

62 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apygardų teismuose,

Apeliaciniame teisme ir

Aukščiausiajame

Teisme

Apygardų teismuose,

Apeliaciniame teisme ir Aukščiausiajame

Teisme bylas nagrinėja trijų

teisėjų kolegija. Kolegijos sudėtį

sudaro ir jos pirmininką skiria

atitinkamo teismo ar jo skyriaus

pirmininkas.

Aukščiausiojo Teismo

senato teismo posėdyje bylos

nagrinėjamos dalyvaujant ne

mažiau kaip 2/3 Senato narių.

Procesiniuose įstatymuose

nustatytais atvejais apygardų

teismuose teisėjas atskirus

procesinius veiksmus atlieka ir

bylas nagrinėja vienas,

sprendimus priima teismo vardu.

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432,

96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

63 straipsnis. Teismo posėdžių protokolavimas

Teismo posėdžius protokoluoja teismo posėdžių sekretorius, kuris yra teismo pareigūnas. Jeigu teismo posėdis stenografuojamas, daromas garso, vaizdo įrašas, stenograma pridedama prie teismo posėdžio protokolo, o garso, vaizdo įrašas laikomas prie bylos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo posėdžių sekretorius, prieš pradėdamas eiti pareigas, pasirašo tarnybinį pasižadėjimą, kurio turinį ir formą nustato teisingumo ministras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

XV

skirsnis

64 straipsnis. Prokuratūros struktūra

Prokuratūros struktūra yra: 1) Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo; 2) apygardų prokuratūros prie apygardų teismų; 3) apylinkių prokuratūros prie apylinkių teismų.

65 straipsnis. Prokurorų nepriklausomumas

Prokurorai, vykdydami savo įgaliojimus, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo.

66 straipsnis. Prokurorų skyrimas ir atleidimas

Generalinį prokurorą

skiria ir atleidžia Lietuvos

Respublikos Seimas Respublikos

Prezidento teikimu.

Kitus prokurorus skiria ir

atleidžia generalinis prokuroras

Lietuvos Respublikos

prokuratūros įstatyme numatytais pagrindais

ir tvarka.

{#94ISAA0609 ;} Nr. 1-609,

94.10.20, Žin., 1994, Nr. 83-1555 (94.10.26)

67 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas vykdant teisingumą

Nagrinėjant bylą teisme įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja prokuroras. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme prokuroras negali turėti daugiau teisių negu gynėjas.

68 straipsnis. Prokuratūros veiklos reglamentavimas ir finansavimas

Prokuratūros veiklą reglamentuoja ir prokurorų statusą nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas. Prokuratūra finansuojama iš valstybės biudžeto ir turi atskirą išlaidų sąmatą.

XVI

skirsnis

69 straipsnis. Teismų veiklos užtikrinimas

Tinkamas teismų darbo

sąlygas užtikrina valstybė.

Apylinkių, apygardų

teismų, Apeliacinio teismo veiklą

užtikrina teisingumo

ministras, laikydamasis šio įstatymo

nustatytų teismų veiklos bei

teisėjų ir teismų nepriklausomumo

principų. Teisingumo

ministras organizuoja teisėjų

kvalifikacijos kėlimą,

apylinkių, apygardų teismų bei

Apeliacinio teismo

finansinį ir materialinį techninį

aprūpinimą.

Aukščiausiojo Teismo

veiklos finansinį ir materialinį

techninį aprūpinimą užtikrina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

laikydamasi šio įstatymo

nustatytų teismų veiklos bei teisėjų

ir teismų nepriklausomumo

principų. Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas organizuoja šio

teismo teisėjų kvalifikacijos

kėlimą.

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687,

94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

70 straipsnis. Teismų veiklos statistinės ataskaitos

Teismai rengia metines, pusmetines ir kitokias statistines ataskaitas. Teismų statistinių ataskaitų formas nustato teisingumo ministras. Statistinės ataskaitos nustatyta tvarka pateikiamos teisingumo ministrui. Teisingumo ministerijoje teismų veiklos statistika apibendrinama ir analizuojama, su ja supažindinami teismai. Statistiniai duomenys pateikiami Statistikos departamentui ir gali būti pateikiami kitoms institucijoms.

71 straipsnis. Teismo raštinė

Kiekviename teisme yra raštinė. Už teismo raštinės darbą atsakingas raštinės vedėjas. Teismuose, kuriuose yra skyriai, skyriaus raštinės darbui vadovauja skyriaus pirmininkas. Raštinės sudėtinė dalis yra teismo archyvas. Už jo darbą atsakingas archyvo vedėjas (archyvaras), o ten, kur jo nėra - raštinės vedėjas. Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo raštvedybos instrukciją tvirtina teisingumo ministras.

72 straipsnis. Teismų susižinojimas

Teismai susižino su užsienio teismais ir kitomis užsienio įstaigomis per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai arba sudarytos su kitomis valstybėmis tarptautinės sutartys nenumato kitaip.

73 straipsnis. Valdymo ir kitų institucijų santykis su teismais

Teisingumo ministerija tikrina ir revizuoja apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo ūkinę ir finansinę veiklą bei tikrina šių teismų organizacinį darbą teisingumo ministro nustatyta tvarka. Teisingumo ministerija ir konsultacijas teikiantys teismai tarpusavyje koordinuoja pagal savo kompetenciją atliekamus veiksmus. Aukščiausiojo Teismo ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Seimo sudaroma komisija. Teismų valstybinio mokesčio paėmimo teisingumą gali tikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija. Kitos teismo veiklos šios institucijos tikrinti negali. Tikrinant teismus draudžiama daryti poveikį teisėjų darbui, kai šie vykdo teisingumą, arba kitaip pažeisti teisėjų ir teismų nepriklausomumą.

74 straipsnis. Vykdymo procesas

Teismų sprendimus ir kitus įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus vykdo teismo antstoliai. Teismo antstolio reikalavimai vykdymo procese yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir įmonėms, įstaigoms, organizacijoms. Teismo antstoliai vykdymo procese vadovaujasi įstatymais ir teisingumo ministro patvirtinta vykdymo proceso instrukcija.

75 straipsnis. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo tvarka

Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato atitinkamos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

76 straipsnis. Teismo antstolių kontora

Teismo antstolių kontora yra juridinis asmuo, esantis prie apylinkės teismo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitą banke. Teismo antstolių kontoros veiklos teritorija sutampa su apylinkės teismo veiklos teritorija. Teismo antstolių kontorą sudaro vyresnysis teismo antstolis, vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas, kiti teismo antstoliai, raštvedybą tvarkantys bei kiti darbuotojai. Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas skiriamas, jeigu teismo antstolių kontoroje dirba ne mažiau kaip šeši teismo antstoliai.

77 straipsnis. Teismo antstoliai

Teismo antstolis yra

pareigūnas. Juo gali būti ne jaunesnis

kaip 21 metų Lietuvos Respublikos

pilietis, paprastai turintis

aukštąjį arba vidurinį teisinį

išsilavinimą ir išlaikęs teismo

antstolio egzaminus. Sudarant

su teismo antstoliu darbo sutartį

nustatomas trijų mėnesių

išbandymo terminas. Jeigu per šį terminą

paaiškėja, kad teismo antstolio

darbo rezultatai nepatenkinami ir

jis neišlaikė egzaminų, teismo

antstolis atleidžiamas iš darbo

pagal Lietuvos Respublikos darbo

sutarties įstatymo 14 straipsnį.

Teismo antstolius priima į

darbą ir atleidžia iš darbo, jų

skaičių nustato teisingumo

ministras, atsižvelgdamas į apylinkės

teismo pirmininko rekomendacijas.

Teismo antstolių kontoroje

turi dirbti ne mažiau kaip du

teismo antstoliai, iš kurių

vienas yra vyresnysis teismo

antstolis.

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633,

94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

78 straipsnis. Vyresnysis teismo antstolis

Vyresnįjį teismo antstolį

skiria teisingumo ministras.

Vyresnysis teismo

antstolis vadovauja teismo antstolių

kontorai, organizuoja ir

kontroliuoja teismo antstolių darbą,

pats atlieka vykdymo veiksmus,

priima į darbą ir atleidžia iš

darbo raštvedybą tvarkančius

bei kitus darbuotojus, suteikia

atostogas kitiems teismo

antstoliams.

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687,

94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

79 straipsnis. Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas

Vyresniojo teismo antstolio pavaduotoju teisingumo ministras skiria vieną iš teismo antstolių, pasiūlius vyresniajam teismo antstoliui. Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas pats atlieka vykdymo veiksmus ir atsako už tą teismo antstolių kontoros darbo sritį, kurią jam paveda vyresnysis teismo antstolis.

80 straipsnis. Teismo antstolių egzaminų komisija

Teismo antstolių egzaminų komisiją sudaro ir teismo antstolių egzaminų programą tvirtina teisingumo ministras.

81 straipsnis. Teismo antstolio atsakomybė

Teismo antstolis materialiai atsako už visą dėl jo kaltės padarytą žalą. Teisingumo ministerija su teismo antstoliu sudaro rašytinę sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės. Už darbo drausmės pažeidimą teismo antstoliui taikoma drausminė atsakomybė pagal darbo įstatymus.

82 straipsnis. Teismo antstolių kontorų darbo revizija ir tikrinimas

Teismo antstolių kontorų

darbą revizuoja ir tikrina

Teisingumo ministerija.

Teismo antstolių kontorų

darbą pagal savo kompetenciją gali

tikrinti Valstybės kontrolės

departamentas, finansų ir kitos

institucijos.

Apylinkių teismai

kontroliuoja prie jų esančių teismo

antstolių kontorų darbą

teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Teisingumo ministerija

prie apygardų teismų steigia jai

pavaldžias teismo antstolių

revizorių grupes.

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633,

94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

83 straipsnis. Teismo antstolių pensijos

Teismo antstolių pensinį aprūpinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas.

84 straipsnis. Teismo antstolių aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

Teismo antstoliams, neturintiems gyvenamosios patalpos, įstatymų nustatyta tvarka suteikiama tarnybinė gyvenamoji patalpa. Kol teismo antstoliui bus suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa arba jis apsirūpins gyvenamąja patalpa, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.

85 straipsnis. Teismo antstolių atostogos

Teismo antstoliams

atostogos suteikiamos Lietuvos

Respublikos atostogų įstatymo

nustatyta tvarka.

Vyresniesiems teismo

antstoliams ir vyresniųjų teismo

antstolių pavaduotojams atostogas

suteikia apylinkės teismo, prie

kurio yra teismo antstolių

kontora, pirmininkas.

Kitiems teismo antstoliams

atostogas suteikia vyresnysis

teismo antstolis.

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687,

94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

86 straipsnis. Teismo antstolių atlyginimai ir kitos socialinės garantijos

Teismo antstolių atlyginimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Kitas teismo antstolių socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

87 straipsnis. Teismo antstolio veiksmų užtikrinimas

Jeigu skolininkas arba kiti asmenys atsisako įleisti teismo antstolį į patalpas arba leisti apžiūrėti saugyklas, arba kai jam priešinamasi, taip pat, kai jis vykdo sprendimus dėl iškeldinimo, teismo antstolis gali kviesti policijos pareigūną. Šis turi atvykti ir užtikrinti, kad teismo antstolis galėtų atlikti vykdymo veiksmus.

88 straipsnis. Skundų dėl teismo antstolio veiksmų nagrinėjimas

Skundus dėl teismo antstolio veiksmų, atliktų vykdant sprendimą, arba dėl atsisakymo tokius veiksmus atlikti įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja apylinkės teismas.

89 straipsnis. Teismo antstolio uniforma

Teismo antstolis turi uniformą, kurią aprobuoja teisingumo ministras. Vykdydamas tarnybines pareigas, teismo antstolis turi vilkėti uniformą.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.