Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategijos patvirtinimo

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2011, Nr. 89-4274

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

2011 m. liepos 7 d. Nr. 848

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (Žin., 1994,

2007, Nr. 12-488)

10

straipsnio 1 dalies 1 punktu ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268),

213 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutaria:

Patvirtinti

Valstybinę vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategiją (pridedama).

Ministras Pirmininkas Andrius

Kubilius

Teisingumo ministras Remigijus

Šimašius

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 848

I. Bendrosios nuostatos

1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategija (toliau – Strategija) – vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas, nustatantis Lietuvos vartotojų teisių apsaugos srities tikslus, uždavinius ir siektinus rezultatus iki 2014 metų. Strategijos paskirtis – užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugos sistemos veiklą ir stiprinti vartotojų gebėjimus, taip didinti rinkos konkurencingumą ir vartotojų galimybes konkurencinėje rinkoje.

2. Strategija parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488), atsižvelgiant į: Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870); Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2009 m. kovo 26 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-40-20P-5 „Vartotojų teisių apsauga“ (toliau – Valstybės kontrolės audito išvada); Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2007–2010 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 372 (Žin., 2007, Nr. 46-1742), įgyvendinimo rezultatus; Europos Komisijos 2007 m. kovo 13 d. komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga“ (COM (2007) 99) (toliau – ES Vartotojų teisių apsaugos strategija); Europos Komisijos 2011 m. kovo 11 d. darbo dokumentą „Vartotojai vieningoje rinkoje“, Penktąją vartotojų rinkų rezultatų suvestinę (SEC (2011) 299) (toliau – Penktoji vartotojų rinkų rezultatų suvestinė); Europos Komisijos 2010 m. spalio 22 d. darbo dokumentą „Rinka turi būti naudinga vartotojams“, Ketvirtąją vartotojų rinkų rezultatų suvestinę (SEC (2010) 1257) (toliau – Ketvirtoji vartotojų rinkų rezultatų suvestinė); Europos Komisijos tarnybų 2011 m. balandžio 7 d. darbo dokumentą „Vartotojų įgalinimas ES“ (SEC (2011) 469).

3. Šiuo metu Lietuvos rinkoje vis dar jaučiami pasaulio ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės padariniai, kurie neišvengiamai turi įtakos vartotojų elgsenai ir bendrai vartotojų teisių apsaugai. Penktosios vartotojų rinkų rezultatų suvestinės duomenimis[1], vartotojų teisių apsaugos sąlygos gerėja visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, tačiau, nepaisant pagerėjimo, vartotojų teisių apsaugos būklė Lietuvoje vis dar sudėtinga. Lietuvos vartotojų sąlygų metinis indeksas, palyginti su 2008 ir 2009 metais, 2010 metais išaugo ir šiuo metu siekia 49 procentus (2008 metais – 48 procentai, 2009 metais – 44 procentai), bet Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio (2008 metais – 57 procentai, 2009 metais – 55 procentai, 2010 metais – 61 procentas) ir tarp visų Europos Sąjungos valstybių užima 24 vietą – lenkia tik Bulgariją, Rumuniją ir Graikiją. Vartotojų sąlygų metinis indeksas nustatomas atsižvelgiant į visų svarbiausių vartotojų teisių apsaugos sričių būklę ir sudėjus bendrus tyrimų rezultatus, kurie parodo vartotojų pasitikėjimą valdžios institucijomis, jų teises ginančiomis vartotojų asociacijomis ir verslininkais, rinkoje pasitaikiusius klaidinamos reklamos atvejus, vartotojų aktyvumą ginant savo teises, vartotojų teisių apsaugos mechanizmų veiksmingumą, rinkai tiekiamų nesaugių paslaugų ir produktų kiekį ir kitus aspektus, kurie pripažįstami svarbiausiais ir kuriuos būtina valdyti siekiant užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugos sistemą.