Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos

2008 m. gruodžio 9 d. Nr. XI-52

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 7 punktu, 92 straipsnio 5 dalimi ir apsvarstęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, nutaria:

Lietuvos Respublikos Seimo

2008 m. gruodžio 9 d.

nutarimo Nr. XI-52

priedas

Penkioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) darbą pradeda didelių iššūkių ir didelių darbų išvakarėse. Problemos, susikaupusios tiek Lietuvos viduje, tiek globaliame pasaulyje, iš Vyriausybės reikalaus atsakingos, ryžtingos ir efektyvios veiklos, įgyvendinant esmines permainas daugelyje mūsų gyvenimo sričių.

Tenka pripažinti, kad Lietuvos žmonių gerovė narystės Europos Sąjungoje sąlygomis, užuot kilusi, pastaruoju metu stovi vietoje, o kai kuriais atžvilgiais netgi blogėja. Penkioliktoji Vyriausybė paveldi sunkią naštą visuomenę slegiančių neišspręstų problemų bei socialinių negerovių, kurios reikalaus Vyriausybės efektyvios veiklos tiek artimiausiu, tiek ir vidutinės trukmės laikotarpiu:

– valdžios atstovų cinišką savanaudiškumą;

– valdžios įstaigų veiklos neskaidrumą ir suvešėjusią korupciją;

– nevienodą ir interesų veikiamą teisingumą;

– smunkantį ekonomikos prieaugį;

– žmones skurdinančią dviženklę infliaciją;

– gresiantį energetikos kainų šuolį;

– didelę ir nemažėjančią socialinę diferenciaciją;

– didžiulį gyventojų emigracijos ir protų nutekėjimo mastą;

– piliečių ryšio su Tėvyne ir valstybe silpnėjimą.

Penkioliktoji Vyriausybė suvokia, kad artimiausios trukmės laikotarpiu svarbiausias uždavinys bus ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas. Be sėkmingo Krizės įveikimo plano įgyvendinimo likusią Vyriausybės programą įgyvendinti bus tiesiog neįmanoma.

Vyriausybė akivaizdžiai supranta, kad nepavykus įgyvendinti Krizės įveikimo plano ir galbūt papildomų tokio plano priemonių, kurių prireiktų sunkėjant ekonominei ir finansinei šalies situacijai, Lietuvą ištiktų gili finansų sistemos krizė, ir ji ypač skaudžiai smogtų mažai uždirbantiems asmenims, pensininkams ir bedarbiams. Vyriausybė dės visas pastangas, kad to neįvyktų.

Mūsų vidutinės trukmės politikos tikslas – sušvelninti ir pamažu likviduoti pagrindines socialines negeroves, ryžtingai spręsti paveldėtas problemas. Svarbiausiais strateginiais vidutinės trukmės politikos uždaviniais laikome nuosmukio stabdymą ir esminį padėties gerinimą srityse, galinčiose užtikrinti tikrą proveržį.

Penkioliktoji Vyriausybė savo veikloje mato tris svarbiausius tiek trumpalaikius, tiek ir vidutinės trukmės strateginius prioritetus. Jie ir sudaro visos Vyriausybės programos pamatą:

– privalome neatidėliotinai pasirengti staigiam šalies ekonomikos lėtėjimui ir jo sukeliamai didelei įtampai valstybės finansų sistemoje, ypač pavojingai pasaulinės finansų krizės akivaizdoje;

– privalome vykdyti esmines permainas tose šalies ir visuomenės gyvenimo srityse, kuriose iki šiol jos buvo atidėliojamos. Laikomės nuostatos, kad ekonomikos sunkmetis atveria galimybes sutelkti konsoliduotą visuomenės politinę valią tokioms esminėms permainoms. Esame įsitikinę, kad tokios permainos yra neatidėliotinai būtinos iš esmės pertvarkant valstybės valdymą, suintensyvinant kovą su korupcija, pagreitinant strateginių energetikos problemų sprendimą, kuriant inovatyvią ekonomiką, pertvarkant švietimo ir sveikatos sistemas, įveikiant socialinę atskirtį;