Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas

Rūšis
Įstatymas
Būsena
galioja
Redakcija
2003-03-25 – 2004-03-0414 redakcijų

Rodoma ne dabar galiojanti redakcija. Atidaryti dabartinę

Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 56-1977

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOSTRANSPORTO PRIEMONIŲSAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖSATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMOĮSTATYMAS

2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378

Vilnius

I

SKIRSNISBENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarką.

2. Įstatymas nustato žalos asmeniui ir (ar) turtui, padarytos tretiesiems asmenims autoavarijos metu arba atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė (toliau – autoavarijos metu padaryta žala), atlyginimo tvarką bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro (toliau – Biuras) steigimo, valdymo, veiklos, likvidavimo ir reorganizavimo tvarką.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Draudikas – draudimo įmonė, kuri turi Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos išduotą leidimą vykdyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra Biuro narė, sudariusi su draudėju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – draudimo sutartis).

2. Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudiku draudimo sutartį ir privalantis mokėti draudimo įmoką.

3. Tretysis asmuo – autoavarijos metu nukentėjęs asmuo, kuriam autoavarijos metu buvo padaryta žalos ir kuris šio įstatymo nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką.

4. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią draudikas ar Biuras privalo išmokėti tretiesiems asmenims tam, kad būtų atlyginta autoavarijos metu padaryta žala.

5. Paprastoji transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – draudimo sutartis, sudaroma su Lietuvos Respublikoje registruotų ir šalies kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių savininkais ar valdytojais.

6. Pasienio transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – draudimo sutartis, sudaroma su šalies kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių savininkais ar valdytojais, kurių transporto priemonės yra registruotos užsienyje ar laikinai registruotos Lietuvos Respublikoje arba turi laikinus tranzitinius numerius bei laikinus numerius, išduodamus ūkio subjektams, kurie verčiasi transporto priemonių mažmeninės prekybos veikla.

7. Tarptautinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – draudimo sutartis, sudaroma su transporto priemonės savininkais ar valdytojais, dalyvaujančiais kelių eisme mažiausiai vienoje valstybėje, kurioje galioja transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomasis draudimas ir kuri priklauso tarptautinei transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemai.

8. Grupinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – draudimo sutartis, sudaroma su Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka registruotų ūkių ūkininkais, taip pat su kitais Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme nurodytais žemės ūkio subjektais.