Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
2001-04-19 – 2003-04-3059 redakcijos
- Pakeisti straipsniai
- 19, 20, 21, 24, 26
Rodoma ne dabar galiojanti redakcija. Atidaryti dabartinę
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1995, Nr. 107-2391
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOSRESPUBLIKOSTERITORIJŲPLANAVIMOĮSTATYMAS
1995 m. gruodžio
12 d. Nr.I-1120
Vilnius
I DALIS.BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, taip pat fizinių, juridinių asmenų ir valstybės institucijų tarpusavio santykius šiame procese.
2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Šiame įstatyme: 1) kraštotvarka – priemonių visuma žmonių veiklai teritorijoje organizuoti, socialinei, ekonominei, ekologinei politikai bei kultūriniam kraštovaizdžiui formuoti; 2) teritorijų planavimas – kraštotvarkos reguliavimo procesas ir procedūra teritorijos ir žemės naudojimo tikslinei paskirčiai, prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, vandens, miškų fondo, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos teritorijoje plėtojimo teisėms nustatyti; 3) bendrasis planavimas – kompleksinis planavimas teritorijos naudojimo prioritetams, raidos tikslams ir strategijai nustatyti; 4) specialusis planavimas – planavimas vienos ar keleto veiklos sričių bei žemės naudmenų plėtros ir tvarkymo programoms, sąlygoms ir sprendiniams parengti; 5) detalusis planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti; 6) infrastruktūra – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, kompleksas (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga); 7) planavimo organizatoriai – Vyriausybė arba jos įgalioti valstybinio administravimo subjektai, savivaldybės valdyba, fiziniai ir juridiniai asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tvirtinimą atitinkamų rūšių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 8) planų rengėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus ir sudarę sutartį su planavimo organizatoriais teritorijų planavimo dokumentui rengti; 9) planų vykdytojai – Vyriausybė arba jos įgalioti valstybinio administravimo subjektai, savivaldybės valdyba, fiziniai ir juridiniai asmenys, žemės savininkai ir naudotojai, plėtojantys ūkinę ir kitokią veiklą suplanuotoje teritorijoje, naudojantys žemę, gamtos ir rekreacijos išteklius; 10) teritorijų planavimo dokumentai – šio įstatymo nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti dokumentai (planai, projektai, schemos), kuriuose raštu ir grafiškai (ant kartografinio pagrindo) užfiksuotos žinios apie teritorijas, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką; 11) schema – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame užfiksuotos apibendrintos scheminės žinios apie teritorijas, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką; 12) planas (projektas) – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame užfiksuotos žinios apie teritorijas, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką; 13) urbanizuotos teritorijos – teritorijos, užstatytos statiniais, įrenginiais bei jų priklausiniais su naudojamais žemės sklypais, inžinerinėmis komunikacijomis ir bendrojo naudojimo želdynais, taip pat valstybinių kelių ir geležinkelių kompleksų teritorijos; 14) teritorijų planavimo dokumento sprendinys – raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, nusakantis teritorijų, žemės sklypų arba jų grupių tvarkymo ir plėtojimo pobūdį, sąlygas bei tvarką; 15) teritorijų planavimo dokumentų derinimas – procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami atskirų planų sprendiniai; prireikus jie keičiami, tikslinami ar papildomi: 16) žemės sklypo (teritorijos) naudojimo būdas – atitinkama veikla, kurią teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje; 17) žemės sklypo (teritorijos) naudojimo pobūdis – konkrečiai įvardyta veikla (ją detalizuojant), kurią teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje; 18) planavimo sąlygos – pla nuojamai teritorijai taikomos teritorijų planavimo normos ir galiojantys teritorijų planavimo dokumentai.