Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Rūšis
Įstatymas
Būsena
galioja
Redakcija
nuo 2004-09-28dabartinė

Įstatymas skelbtas: žin., 2004, Nr. 21-617

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOSTERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMOĮSTATYMAS

2004 m. sausio 15 d. Nr. IX-1962

Vilnius

(Žin.,

1995, Nr. 107-2391;

1997, Nr. 65-1548,

Nr. 96-2427;

2000, Nr. 34-953,

Nr. 42-1195,; Nr. 58-1708,; Nr. 92-2881;

2001, Nr. 39-1358;

2003, Nr. 42-1916)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOSRESPUBLIKOSTERITORIJŲ PLANAVIMOĮ S T A T Y M A SPIRMASIS

SKIRSNISBENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

Šis

Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, fizinių,

juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas

šiame procese.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo

dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir

uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir

teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Valstybės ar apskrities teritorijų

kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į

teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos

vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai,

vadinamas bendruoju (generaliniu) planu.

2.

Bendrasis teritorijų planavimas – kompleksinis planavimas teritorijos

erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei

svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti.

3. Detalusis

planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės

sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir

kitos veiklos privalomosios sąlygos).

4. Detalusis

teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės

sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms

nustatyti, pakeisti arba panaikinti.

5. Formuojamas

žemės sklypas – žemės sklypas, kurio planuojamoje teritorijoje nustatomos

ribos, plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis bei teritorijos

tvarkymo ir naudojimo režimas.

6. Funkcinis zonavimas – bendrojo ar specialiojo

teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, koncepcijos rengimo stadijos

metu pagal bendrus vyraujančius požymius, naudojimo būdą ar tvarkymo reglamentą

atliekamas planuojamos teritorijos dalių išdėstymas.

7. Infrastruktūra

– įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas

(inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai,

prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti

reikalingi objektai).

8.

Infrastruktūros vystymo planas (projektas) – specialiojo planavimo

dokumentas, kuriame numatomas

infrastruktūros objektų išdėstymas, šių objektų bei gretimų teritorijų

naudojimo

ir apsaugos priemonės.

9. Infrastruktūros

vystymo schema – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame

nustatoma infrastruktūros objektų plėtojimo bendroji koncepcija.

10. Komunikacinis koridorius – nuosavybės ar patikėjimo teise savivaldybės valdoma

žemės juosta tarp gatvių raudonų linijų, kelių apsaugos arba žaliojoje zonoje,

skirta požeminių ir antžeminių inžinerinės infrastruktūros objektų (komunalinių

inžinerinių tinklų ir įrenginių) statybai ir eksploatacijai; šios juostos

plotis priklauso nuo esamų, perspektyvinių inžinerinių tinklų kiekio.

Komunikacinių koridorių naudojimo tvarką nustato savivaldybių tarybos.