Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo (realizavimo); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės; 3) pripažinti čia, teisme esant trečius metus užšaldytiems / įšaldytiems apeliacinės pakopos procesams. Abejingų antžmogių / kraugerių (visiškai / absoliučiai nesuprantančių žodžio lygūs lygiateisiai prasmės / esmės) klikos man čia, surengtos fiestos, orgijų požymius – „darau / elgiuosi su kitu taip, kaip noriu“. Vien žo, čia, dabar aš, jau trečius metus, sąlyginai / neapribotai „atsėdžiu“ / laukiu, šaikos / šabašo man, be teismo, savavaldiškai jų, „įsūdytą sroką“ – laukti (jų, „gumos tempimo“ / vilkinimo/neveikimo čia, pabaigos) čia, iki – „gyvos galvos“; 4) pripažinti tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam / grupiniam susivienijimui pareiškėjo atžvilgiu (antrus metus neleidžiant / blokuojant / vilkinant bylų / administracinių ginčų (iš)nagrinėjimą, t. y. teisme apginti savo teises) ir priteisti iš atsakovo už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią/nepagarbią laikyseną 150 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą; 5) pripažinti, kad administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių nenagrinėjimas teisme neatitinka Teisėjų etikos kodekso elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos / esmės; 6) pripažinti teismo / teisėjo elgseną skiriant baudas piktybišku savavaldžiavimu, tikslingu / tyčiniu persekiojimu ir įpareigoti atsakovą klausytis įstatymų, moralės / etikos principų, veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės ir privalomai vykdyti teisingumą; 7) nesielgti priešingai ir antrus metus neteisėtai neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo, vykdyme; 8) nustoti sąmoningai savivaliaujant pareiškėjui kenkti ir privalomai užtikrinti teisę į teisingą teismą, sudaryti tinkamas sąlygas įstatymine tvarka apginti neteisėtai atsakovo pažeistas teises, įstatymų saugomus interesus; 9) pripažinti ir priimti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog įgyvendinami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; 10) priimti akivaizdų faktą, kad antrus metus nesugebama pripažinti neteisėtais atstovės, apgavikės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdytus sistemingus ir daugybinius, įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą, ikišiolinį nesugebėjimą pamatyti juose pergalės tiesą ir įvykdyti teisingumą.