Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2569 Bylos Nr. eCIK-792/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00011-2025-6 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 20 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto projektai SPV“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Būsto projektai SPV“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Spi 1“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 22 486,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui – 24 289 Eur bylinėjimosi išlaidų, pripažino trečiojo asmens 2025 m. vasario 19 d. pateiktus dokumentus (DOK-2211) nevieša bylos medžiaga. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Teismai nepaisydami byloje pateiktų dvi viena kitai iš esmės prieštaraujančių specialistų išvadų, atsisakė pasinaudoti CPK 212 straipsnyje įtvirtintu procesiniu instrumentu, leidžiančiu objektyviai pašalinti kilusias abejones ir vietoje to patys atliko skirtingų specialistų metodologijos, techninių prielaidų bei išvadų patikimumo vertinimą.

Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 185, 212 ir

218 straipsnių taikymo praktikos, kuri iš esmės teigia, jog ginčo šalių iniciatyva pateiktų specialistų išvadų prieštaringumas turi būti sprendžiamas teismo paskirto nešališko eksperto.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui

(CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai (įmonės kodas 9400026) 3351 (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt vieną) Eur žyminį mokestį, sumokėtą už uždarąją akcinę bendrovę „Būsto projektai SPV“ 2026 m. liepos 20 d., akcinėje bendrovėje SEB bankas, mokėjimo nurodymo Nr. 35240. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.