Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjai Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) bei Mokslo ir inovacijų sklaidos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, CPVA) 2022 m. birželio 21 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas), gautą 2022 m. liepos 5 d. pranešimu, netaikyti finansinės pataisos ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjai nurodė, jog ginčas kilo dėl CPVA Sprendimo jų įgyvendinamame projekte „Mokslo ir inovacijų sklaidos centro Kaune sukūrimas“ projekte Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-20-0001 (toliau – ir Projektas). Administracija, įgyvendindama Projektą, atviro konkurso būdu atliko tarptautinį pirkimą „Kultūros paskirties pastato – mokslo ir inovacijų sklaidos centro (duomenys neskelbtini) Kaune, statybos darbų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas). Skelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2020 m. gegužės 16 d., Pirkimo Nr. 477904. CPVA atliko išankstinę vykdyto Pirkimo sąlygų patikrą bei pateikė atitinkamas rekomendacijas. Pirkimu įsigyti Mokslo ir inovacijų sklaidos centro statybos darbai, įskaitant inžinerinių paslaugų suteikimą bei informacinių stendų įrengimą (toliau – ir Darbai). Įvykdžius Pirkimą, pareiškėjai (toliau – ir Projekto partneris) su laimėjusiu tiekėju – uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Autokausta“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. SR-603 (toliau – ir Sutartis), kurios pradinė vertė – 24 285 536,23 Eur su PVM, o vertė Sprendimo priėmimo dieną – 26 773 634,41 Eur su PVM. Pareiškėjai pažymėjo, kad Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal su įgyvendinančiąja institucija (CPVA) sudarytą 2020 m. gegužės 21 d. iš šių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-20-0001 „Mokslo ir inovacijų sklaidos centro Kaune sukūrimas“ sutartį (toliau – ir Finansavimo sutartis). Šiame Projekte Agentūra – įgyvendinančioji institucija, t. y. atlieka Projekto priežiūrą ir sprendžia dėl jo išlaidų tinkamumo finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų. Pareiškėjai 2022 m. liepos 5 d. gavo atsakovo pranešimą su informacija, kad 2022 m. birželio 21 d. sprendimu nustatė, jog Pirkimo dokumentai parengti pažeidžiant viešųjų pirkimų reguliavimą ir dėl to Projektui pritaikė 5 proc. finansinę korekciją nuo Projektui tenkančios Pirkimo sutarties vertės, t. y. nuo 21 303 103 Eur be PVM. Sprendimu 1 065 155,15 Eur pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis, iš šios sumos 678 695,52 Eur – Europos Sąjungos fondų lėšos, o 386 459,63 Eur – Administracijos lėšos. Sprendime konstatuotą viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimą CPVA grindė tuo, kad Pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje prie reikalavimų Pirkimo objektui buvo pateiktos nuorodos į konkrečius standartus, tačiau prie 36 nuorodų į standartus (toliau – ir Ginčo standartai) nebuvo nurodyti žodžiai „arba lygiavertis“. Atsakovas aiškino, jog viešųjų pirkimų reguliavimas reikalauja, kad kartu su standartais būtų nurodomi žodžiai „arba lygiavertis“, taip suteikiant galimybę tiekėjams siūlyti lygiavertes charakteristikas turinčias prekes, paslaugas ar darbus ir tuo pačiu užtikrinant sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Prie Ginčo standartų nesant nuorodos „arba lygiavertis“ pašalinama galimybė siūlyti lygiavertes charakteristikas turinčias prekes, paslaugas ar darbus. Atsakovas nusprendė, kad Pirkimo dokumentai parengti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 37 straipsnio 3 dalies, 4 dalies 2 punkto nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešųjų pirkimų principus. Pareiškėjai nesutiko su atsakovo Sprendimu, jame konstatuotu viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimu ir pritaikyta finansine korekcija. Akcentavo, kad Pirkimo dokumentai buvo parengti nepažeidžiant viešųjų pirkimų reguliavimo. Administracija užtikrino galimybę siūlyti lygiaverčius standartus atitinkančius darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus. Tai padaryta Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkte aiškiai įtvirtinant bendrą nuostatą, kad techninėje specifikacijoje nurodytų konkrečių modelių, konkrečių procesų ar prekių ženklų, patentų, tipų, gamintojų, kilmės, medžiagų, įrangos ar mechanizmų atžvilgiu galima siūlyti analogiškus (lygiaverčius), ne prastesnių parametrų ir kokybės darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus. Atsakovas, pareiškėjų manymu, nepagrįstai siaurinamai interpretavo šią nuostatą nurodydamas, kad jis tariamai neapima standartų. CPVA nevertino ir neanalizavo, ar apskritai egzistuoja ir realiai gali būti taikomi ginčo standartams lygiaverčiai standartai. Pareiškėjų nuomone, Sprendime nustatytas tariamas pažeidimas neatitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) apibrėžto pažeidimo ir dėl jo negali būti taikoma finansinė korekcija. Jeigu būtų konstatuota, kad Pirkimo dokumentai nepagrįstai ribojo tiekėjų galimybes siūlyti ginčo standartams lygiaverčius darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus, toks pažeidimas būtų be pareiškėjų kaltės ir nulemtas atsakovo veiksmų, kurie sukūrė pareiškėjams teisėtus lūkesčius dėl Pirkimo sąlygų. Pareiškėjai akcentavo, kad vadovaudamasi atsakovo pozicija, Administracija parengė Pirkimo dokumentus, juos paskelbė ir, įvykdžiusi procedūras, sudarė Pirkimo sutartį. Pareiškėjai akcentavo, kad priešingai nei sprendė atsakovas, Pirkimo dokumentai užtikrino galimybę siūlyti lygiaverčius standartus atitinkančius darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus. Pareiškėjai nesutiko su Sprendime nurodyta pozicija, manė, jog atsakovas iš viso neturėjo pagrindo konstatuoti viešųjų pirkimų reguliavimo ir principų pažeidimo bei neturėjo pagrindo taikyti finansinės korekcijos, sudarančios tokią didelę sumą, kadangi neteisingai ir nepagrįstai siaurinančiai vertino Pirkimo sąlygų 1.5.5 punktų nuostatą. Taip pat akcentavo, kad atsakovas nevertino ir neanalizavo, ar apskritai egzistavo ir realiai galėjo būti taikomi Ginčo standartams lygiaverčiai standartai. Skundžiamame Sprendime atsakovas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų nuostatos tariamai nesuteikia galimybės pateikti lygiaverčius standartus, nes jose – be bendros nuorodos į technines specifikacijas ir reikalavimus darbams, medžiagoms, įrangai ir mechanizmams – tiesiogiai nėra nurodytas žodis „standartas“. Atsakovo nurodytame Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkte suteikta galimybė siūlyti lygiaverčius sprendinius tariamai negali būti taikoma standartų atžvilgiu. Tokią išvadą Agentūra, pareiškėjų manymu, padarė tik dėl to, kad klaidingai ir nepagrįstai siaurinančiai interpretavo Pirkimo nuostatas. Pareiškėjai paaiškino, kad Pirkimo dokumentai parengti visapusiškai užtikrinant viešųjų pirkimų reguliavimą ir principų laikymąsi, vadovaujantis paties atsakovo skelbiamais pavyzdiniais pirkimo dokumentais. Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkte Administracija įtvirtino nuostatą, taikomą ir Ginčo standartams, leidžiančią tiekėjams siūlyti lygiaverčius standartus atitinkančius darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus. Pareiškėjai akcentavo, kad nė vienam tiekėjui nekilo abejonių, jog Pirkimo sąlygose įtvirtina galimybė siūlyti lygiaverčius standartus, todėl Agentūra neturėjo pagrindo konstatuoti nediskriminavimo principo pažeidimo. Pirkimo sąlygų 7.22.3 punkte Administracija aiškiai nustatė, kad pasiūlymai bus atmetami, jeigu neatitiks Pirkimo dokumentų 1.5.5 punkto reikalavimų, t. y. neatitiks darbų aprašymų. Pareiškėjai paaiškino, kad Pirkimo sąlygų nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai leido siūlyti lygiavertes techninėje specifikacijoje nurodytas technines charakteristikas, bei numatė teisę atmesti tik tuos pasiūlymus, kurie neatitinka joje pateiktų techninių charakteristikų.Pirkimo sąlygų 1.5.5 ir 7.22.3 punktai, pasak pareiškėjų, aiškiai apėmė standarto, kaip techninės specifikacijos, esmę ir turinį, todėl šios Pirkimo sąlygų nuostatos apima standartus ir suteikia tiekėjams teisę siūlyti lygiaverčius standartus atitinkančius darbus, medžiagas, įrangą ir mechanizmus. Administracija nebūtų galėjusi atmesti pasiūlymo dėl lygiaverčio standarto pateikimo, nes išvardintų Pirkimo sąlygų punktų nuostatos bei Pirkimo dokumentų visuma nesuteikia pagrindo atmesti tokį pasiūlymą, priešingai – aiškiai įtvirtina galimybę pateikti darbus, medžiagas, įrangą, mechanizmus, atitinkančius lygiaverčius standartus. Pareiškėjai akcentavo, kad nurodytus argumentus Centras Agentūrai pateikė dar iki skundžiamo Sprendimo priėmimo teiktuose paaiškinimuose, tačiau atsakovas į juos neatsižvelgė ir dėl standarto esmės nepasisakė, tik formaliai sprendė, kad Pirkimo sąlygų 1.5.5 punktas netaikomas standartų atžvilgiu, kadangi jame tiesiogiai nenurodytas pats žodis „standartas“. Pareiškėjai akcentavo, kad atsakovo interpretacijų klaidingumą ir tai, kad Pirkimo sąlygos neapribojo galimybės tiekėjams siūlyti lygiaverčius standartus, patvirtino faktinės Pirkimo vykdymo aplinkybės. Vykdant Pirkimo procedūras, Administracija negavo nė vieno tiekėjo klausimo dėl nurodytų Pirkimo sąlygų neaiškumo ir (ar) dėl galimybės siūlyti Ginčo standartams lygiaverčius standartus. Atsakovas gavo 4 tiekėjų pasiūlymus, iš kurių nė vienas neatmestas dėl neatitikties techninės specifikacijos reikalavimams. Pareiškėjų manymu, šios aplinkybės patvirtino, kad Pirkimo sąlygos buvo aiškios, neribojo tiekėjų galimybės siūlyti Ginčo standartams lygiaverčius standartus ir tiekėjams dėl to nekilo neaiškumų, nepaveikė tiekėjų apsisprendimo dalyvauti Pirkime, jų pasiūlymų atitikties techninei specifikacijai vertinimo bei laimėtojo išrinkimo. Pirkimo dokumentuose nurodyti standartai, įskaitant Ginčo standartus, – Administracijos keliami techniniai reikalavimai Pirkimo objektui ir jo techninės charakteristikos (techninės specifikacijos), bei Pirkimo sąlygų 1.5.5 ir 7.22.3 punktai aiškiai leido tiekėjams siūlyti lygiaverčius standartus atitinkančius darbus, medžiagas, įrangą, mechanizmus. Skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsakovas teigė priešingai, pareiškėjų įsitikinimu, buvo nepagrįstas bei neteisėtas, be to, Agentūra nevertino ir neanalizavo, ar apskritai egzistavo ir realiai galėjo būti taikomi Ginčo standartams lygiaverčiai standartai. Priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsakovas nevertino ir neanalizavo Ginčo standartų esmės, privalomumo ir alternatyvų jiems buvimo, nepateikė nė vieno pavyzdžio, kad egzistuoja alternatyvūs standartai Ginčo standartams. Pareiškėjų nuomone, tai tik patvirtino, kad skundžiamas Sprendimas nepagrįstas ir grindžiamas tik formaliai pateiktais argumentais, kad Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkte nebuvo tiesiogiai įrašytų žodžio „standartai“. Sprendime cituojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika dėl būtinybės nurodyti „arba lygiavertis“, pareiškėjų manymu, nepaneigė galimybės naudoti konkrečius standartus nenurodant „arba lygiavertis.“ Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjų vertinimu, atskirų nuorodų „arba lygiavertis“ prie Ginčo standartų pateikimas neužtikrintų atitikimo VPĮ 37 straipsnio 3 dalies, 4 dalies 2 punkto, 6 dalies ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į Sprendime atsakovo nurodą į standartą LST EN 13480-4, bei paaiškino, kad tai – darnusis standartas, kuris apibrėžia pramoninių metalinių vamzdynų montavimą. Jis nėra privalomasis dokumentas, tačiau atitiktis šiam standartui užtikrina atitiktį Slėginės įrangos techniniam reglamentui, kuris įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. gegužės 15 d. direktyvą 2014/68/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su slėginės įrangos tiekimu rinkai, suderinimo. Pareiškėjai akcentavo, kad alternatyvaus standarto pramoninių metalinių slėginių vamzdynų montavimui Lietuvoje nėra. Sprendime Agentūra mini standartą LST EN 81-20/50, kuris yra vienintelis, taikomas Europos Sąjungoje ir juo vadovaujamasi testuojant įrengtus liftus. Pareiškėjai akcentavo, kad nėra alternatyvaus standarto, kuriuo vadovaujantis Lietuvoje būtų galima testuoti įrengtą liftą. Pareiškėjai paaiškino, jog šiuo atveju Lietuvoje tam tikriems darbams gali būti taikomas tik vienas konkretus standartas, kuris iš esmės yra vienodas visoje Europos Sąjungoje, tačiau nurodytų aplinkybių atsakovas nevertino Sprendime, net neįrodinėjo, kad gali būti Ginčo standartams lygiaverčių standartų. Pareiškėjų teigimu, nuorodos „arba lygiavertis“ prie Ginčo standartų neįrašymo betikslį ir viešųjų pirkimų reguliavimui prieštaraujantį formalumą patvirtino ir tai, kad Administracija tų pačių Ginčo standartų reikalavimus galėjo tiesiog perrašyti į Pirkimo techninę specifikaciją – galutinis rezultatas būtų visiškai toks pats. Tokiu atveju atsakovui nebeliktų net formalaus pagrindo reikalauti prie tų reikalavimų nurodinėti „arba lygiavertis“. Bet toks reikalavimų perrašymas, pareiškėjų nuomone, tik dirbtinai didintų techninių specifikacijų apimtį ir apsunkintų tiekėjus, kurie turėtų lyginti savo sprendimų, kurių atitiktis tam tikriems standartams yra patvirtina, atitiktį kiekvienam atskiram Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimui. Tai beprasmiškai padidintų administracinę naštą tiekėjams ir riziką dėl jų pasiūlymų neatitikimo keliamiems reikalavimams, todėl techninėje specifikacijoje nurodžius konkrečius Europos ir Lietuvos standartus vietoje jų turinio perrašinėjimo neapribojo tiekėjų konkurencijos ir jų nediskriminavo, neužkirto kelio jiems siūlyti lygiaverčius sprendimus ir, atitinkamai, negalėjo pažeisti VPĮ. Pareiškėjai tvirtino, jog Pirkimo dokumentai ir juose nurodyti Ginčo standartai atitiko VPĮ reikalavimus. Pirkimo sąlygų 1.5.5 ir 7.22.3 punktų nuostatos įtvirtino galimybę kiekvienam Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytam standartui taikyti lygiaverčius standartus (jeigu tokių būtų) ir suteikė galimybę atmesti tik nelygiaverčių ar prastesnių techninių charakteristikų pasiūlymus, taip neribojant konkurencijos ir nediskriminuojant jokių tiekėjų. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo Sprendimu konstatuoti VPĮ nuostatose įtvirtintų principų pažeidimo ir taikyti finansinės korekciją. Administracijos veiksmai parengiant Pirkimo dokumentus bet kuriuo atveju negalėtų būti laikomi Reglamento Nr. 1303/2013 pažeidimu.Pareiškėjai teigia, kad net jei būtų laikoma, kad Pirkimo sąlygose jie, leisdami tiekėjams siūlyti lygiaverčius sprendimus ir priemones, turėjo konkrečiai tiesiogiai nurodyti ir žodį „standartai“ ar kitaip įvardinti galimybę siūlyti lygiaverčius standartus, to nepadarę, negalėjo būti vertinami kaip padarę Taisyklėse ir Reglamente Nr. 1303/2013 nustatytą pažeidimą. Priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsakovas nevertino ir neanalizavo, ar šiuo atveju yra visos pažeidimo konstatavimui būtinos sąlygos. Pareiškėjų įsitikimu, nustatytas pažeidimas neatitinka Reglamente Nr. 1303/2013 nustatytų pažeidimo sąvokos požymių. Agentūra nepagrįstai nustatė nediskriminavimo principo pažeidimą. Šiuo atveju su pažeidimu susijusias finansavimo išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą, nebūtų padaryta žala, jų veiksmai neturėjo finansinio poveikio, nes nelėmė tiekėjų apsisprendimo dalyvauti Pirkime ir neapribojo sąžiningos jų konkurencijos. Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, pareiškėjų nuomone, akivaizdžiai rodė, kad pažeidimas, jeigu jis dėl kokių nors priežasčių būtų konstatuotas, būtų padarytas nesant jų kaltės, o nulemtas pačios Agentūros veiksmų.Atsakovas pakeitė savo poziciją dėl Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto nuostatos ir konkrečios jos formuluotės atitikties viešųjų pirkimų reguliavimui tik po to, kai Administracija jau buvo paskelbusi Pirkimą. Atsižvelgiant į atsakovo, kaip įgyvendinančiosios institucijos, viešai paskelbtą sutarties projektą, Administracija kurį laiką naudojo būtent tokią formuluotę ne viename vykdytame ir Agentūros tikrintame viešojo pirkimo konkurse. Atsakovas dėl šios formuluotės niekada neteikė pastabų, nenustatė prieštaravimų VPĮ, pažeidimų netaikė finansinių korekcijų. Tai sukūrė pareiškėjams teisėtus lūkesčius, kad tokia Pirkimo sąlygų nuostata yra tinkama atsakovui ir atitinka viešųjų pirkimų reguliavimą. Atsakovo pastabą dėl tokio pobūdžio formuluotės netinkamumo Administracija pirmą kartą gavo tik 2020 m. liepos 13 d., Agentūrai atliekant išankstinę patikrą dėl kitame projekte vykdomo viešojo pirkimo konkurso dokumentų. Administracija pagal CPVA rekomendacijas tą pirkimą paskelbė papildžiusi nuostatą žodžiu „standartai“. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog atsakovo nuomonė gauta po to, kai jau buvo sėkmingai įvykdyta Pirkimo išankstinė patikra, kurios metu Agentūra nebuvo pateikusi jokių pastabų dėl Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto formuluotės. Administracija jau buvo paskelbusi Pirkimą ir jau buvo pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas (2020 m. liepos 1 d.). Pareiškėjų nuomone, tai reiškė, kad iki 2020 m. liepos 13 d. Administracija pagrįstai vadovavosi CPVA rekomendacijomis ir nuolatine pozicija dėl Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto formuluotės reikšmės ir pagrįstai turėjo teisėtą lūkestį, kad pagal šias rekomendacijas ir poziciją parengti ir paskelbti Pirkimo dokumentai yra visiškai teisėti ir atitinka VPĮ. Atsakovo pozicijai dėl formuluotės kituose projektuose pasikeitus, objektyviai neturėjo galimybės atsižvelgti į tokias pastabas ginčo Pirkime ir atitinkamai pakeisti Pirkimo sąlygas, kadangi pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui Pirkimo sąlygų keitimas yra griežtai draudžiamas. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog net ir po 2020 m. liepos 13 d. pateiktų pastabų dėl Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto analogiškos formuluotės tinkamumo, Agentūra buvo nenuosekli vertindama Pirkimo dokumentų atitiktį VPĮ ir taip sukūrė teisėtus lūkesčius, kad aptariamas Pirkimo sąlygų punktas atitinka viešųjų pirkimų reguliavimą ir viešųjų pirkimų principus. Pareiškėjai teigė, kad pažeidimo konstatavimas ir skundžiamo Sprendimo priėmimas jiems buvo netikėtas. Atsakovas atliko Pirkimo dokumentų patikrinimą tiek iki Pirkimo paskelbimo, tiek po Pirkimo sutarties sudarymo. Patikrų metu nenustatė viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimų ir nepateikė pastabų, kurios būtų susijusios su Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto nuostata ir Sprendime konstatuotu pažeidimu. Tik daugiau nei po vienerių metų, dėl nežinomų priežasčių atlikus pakartotinį patikrinimą, atsakovas kardinaliai pakeitė savo poziciją ir nustatė, kad pagal jo pačio rekomendacijas ir nuoseklią poziciją parengti bei jau du kartus tikrinti atitiktį VPĮ reikalavimams patvirtinti Pirkimo dokumentai pripažinti neatitinkančiais viešųjų pirkimų reguliavimo, dėl to konstatavo pažeidimą ir pritaikė 5 proc. finansinę korekciją. Tokia situacija, pareiškėjų tvirtinimu, akivaizdžiai pažeidžia jų teisėtus lūkesčius. Atsakovas turėjo elgtis atidžiai, rūpestingai vykdyti savo, kaip įgyvendinančios institucijos, funkcijas bei prisiimti atsakomybę už netinkamą jų įgyvendinimą. Tokia atsakomybė negalėjo būti perkeliama pareiškėjams, kurie įgyvendino visas jiems priskirtas funkcijas ir pagrįstai bei sąžiningai vadovavosi atsakovo rekomendacijomis bei nuoseklia pozicija. Pareiškėjai nebuvo kalti dėl to, kad Pirkimo sąlygos galimai neatitinka viešųjų pirkimų reguliavimo dėl tariamai netinkamos Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto formuluotės. Pareiškėjų nuomone, nebuvo pagrindo teigti, kad Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu, pažeidimas padarytas jų veiksmais ar neveikimu, kadangi nėra kaltės. Pareiškėjų vertinimu, šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi jau suformuota teismų praktika. Pareiškėjams buvo akivaizdu, kad jeigu vykdydama savo, kaip įgyvendinančios institucijos, funkcijas Agentūra būtų identifikavusi Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto trūkumą dar išankstinės patikros metu, Administracija būtų pakoregavusi minėtą Pirkimo sąlygų nuostatą pagal Agentūros reikalavimus. Tačiau analizuojamo Pirkimo atveju, atsakovas išankstinės ir paskesnės patikros metu neturėjo pastabų Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto nuostatai ir pripažino jos atitikimą viešųjų pirkimų reguliavimui bei viešųjų pirkimų principams. Pareiškėjai manė, jog negalėjo būti laikomi atsakingais už viešųjų pirkimų sutarčių priežiūrą atliekančios CPVA veiksmus. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjai akcentavo, kad net jei būtų pripažintas jų padarytas pažeidimas, pritaikytos finansinės korekcijos dydis vis tiek privalėtų būti mažinamas dėl poreikio užtikrinti finansinės korekcijos proporcingumą ir individualizavimą dėl jų suklaidinimo. Teigė, kad atsakovas automatiškai pritaikė Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Europos Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo 2.1 lentelės 11 punkte nurodytą 5 proc. dydžio finansinę korekciją nevertindamas jos pagrįstumo, proporcingumo ir tinkamumo šiuo konkrečiu atveju, neatsižvelgė į neva nustatyto pažeidimo pobūdį, sunkumą ir jo sukurtas pasekmes. Be to, CPVA veiksmai sukėlė aiškų ir nedviprasmišką pareiškėjų lūkestį, kad atsakovas pakankamai rūpestingai atliko išankstines patikras ir dėl to nėra rizikos, jog vėliau Pirkimo dokumentai jau bus laikomi neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų.Pareiškėjai akcentavo, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas, neatitinka VAĮ individualiems administraciniams teisės aktams nustatytų reikalavimų, yra neproporcingas ir turėtų būti pripažintas neteisėtu bei panaikintas, o jame nurodyta finansinė korekcija – netaikoma arba sumažinta. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Agentūra nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai plečiamai aiškino Pirkimo sąlygų 1.5.5.2 punkto nuostatas, nes iš jo turinio neįmanoma nustatyti, kad tiekėjai galėjo siūlyti lygiaverčius standartus nurodytiems techniniame projekte ,,Kultūros paskirties pastato – mokslo ir inovacijų sklaidos centro (duomenys neskelbtini) Kaune, statybos projektas“ Nr. 0428 (toliau – ir Techninis projektas). Visiškai nepagrįstas skundo teiginys, kad neva gali net neegzistuoti lygiaverčiai standartai nurodytiems Techniniame projekte. Atsakovas akcentavo, kad šiame projekte pateikiami Lietuvos standartizacijos departamento perkelti Europos standartai, kurie taip pat kitų atsakingų nacionalinių standartizacijos institucijų perkelti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.Atsakovo teigimu, vykdant Pirkimą buvo padarytas pažeidimas, kuris atitiko visus Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje nurodytus požymius. Pareiškėjai negalėjo perkelti atsakomybės už tinkamą Pirkimo vykdymą CPVA. Tai atsakovas grindžia tuo, kad būtent Projekto partneris, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, kaip perkančioji organizacija, buvo atsakingas už tinkamą Pirkimo vykdymą, o ne Agentūra. Paaiškino, kad CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, privalo užtikrinti, kad visos Projekto išlaidos atitiktų išlaidų tinkamumo reikalavimus, ir turi atlikti pažeidimo tyrimą, jeigu yra nustatomas teisės aktų pažeidimas.Atsakovas nurodė, jog Projekto partneris, rengdamas Pirkimo sąlygas, pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą. Vertinant Pirkimo sąlygų 1.5.5.2 punktą lingvistiškai, sąvoka „standartas“, kaip ji apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 30 dalyje, nėra nurodyta. Atitinkamai, dėl to nėra tenkinama ir VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta imperatyvi sąlyga, kad nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Pirkimo sąlygų 1.5.5.2 punkto turinys neapima standartų, nes nėra perkelta standarto sąvoka arba standartą sudarantys požymiai. Šiame punkte nesant konkrečios nuorodos, kad gali būti siūlomi lygiaverčiai standartai, tiekėjai iš minėto punkto turinio objektyviai negalėjo nustatyti, jog jie tokią teisę turi. Faktiškai tokia tiekėjų teisė grindžiama tik subjektyviu pareiškėjų aiškinimu skunde ir iš pačios sąlygos neišplaukia. Atsakovas akcentavo, kad nurodytų išvadų nekeitė ir Pirkimo sąlygų 7.22.3 punktas, nes jis sudarė pagrindą atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu pasinaudodamas aptariamų sąlygų 1.5.5.2 punkte įtvirtinta galimybe pateikti lygiavertį produktą, nurodytą šiame punkte, tiekėjas neįrodo jo lygiavertiškumo. Atsakovas nurodė, jog didžioji dalis standartų, dėl kurių buvo nustatytas pažeidimas, priimti Lietuvos standartizacijos departamento, perimant Europos standartą, todėl pareiškėjai nepagrįstai teigė, kad Lietuvos standartizacijos departamento priimtas standartas taikomas kaip vienintelis visoje Europos Sąjungoje. Šiuo atveju Europos Sąjungoje galioja standartas EN 81-20/50, kurį valstybės narės atsakinga institucija perkelia į nacionalinį reguliavimą, suteikiant atitinkamą numerį. Toks perimtasis standartas naudojamas toje valstybėje narėje. Vadovaujantis teisiniu reguliavimu, dauguma Sprendime nurodytų standartų turi savo analogus kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, tačiau dėl to, kad pareiškėjai Pirkimo sąlygose prie jų nepateikė nuorodos „arba lygiavertis“, tiekėjai negalėjo siūlyti medžiagos, kuri atitiktų atitinkamą DIN EN standartą. CPVA nuomone, pareiškėjai savo veiksmais akivaizdžiai apribojo tiekėjų galimybę naudoti statybos medžiagas ir produktus, atitinkančius lygiaverčius standartus, kuriuos yra priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingos standartizacijos institucijos, perkeldamos Europos standartus. Šiuo atveju, atsakovui buvo akivaizdu, kad vien teisinis reguliavimas įrodė, jog Europos Sąjungoje egzistuoja eilė lygiaverčių standartų, kuriuos tiekėjai būtų galėję naudoti, jeigu jiems tai būtų leista. Tai paneigė skundo argumentą, kad neva neegzistuoja lygiaverčių standartų nurodytiems Techniniame projekte, todėl pažeidimas negalėjo būti nustatytas. Skundo argumentus dėl lygiaverčių standartų nebuvimo atsakovas laiko visiškai nepagrįstais.CPVA neginčijo, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), 463 punktas reguliuoja išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros atlikimą, tačiau šio ginčo atveju ypač yra svarbus PAFT 464 punktas, kuriame nurodoma, kad kai projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, jis atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Pareiškėjai, kaip ir kiti projektų vykdytojai bei partneriai, norėdami pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimu, patys, vadovaudamiesi VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, įpareigoti pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdami atsakomybę už savo (ne)veikimą. Šiuo atveju, Projekto partneris, kaip perkančioji organizacija, laikomas viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalu, jam keliami didesni atidumo reikalavimai vykdant viešuosius pirkimus, todėl savo (ne)tinkamo veikimo negali grįsti kitų institucijų veiksmais arba neveikimu. Atsakovas pažymėjo, kad PAFT 463 punktas pirkimo patikrą nenustato projektų vykdytojų (projekto partnerių) pareigos privalomai atsižvelgti į CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos, rekomendacijas dėl pirkimo sąlygų, ir pateiktos rekomendacijos niekaip neriboja projekto vykdytojų (partnerių) galimybės koreguoti pirkimo sąlygų, kurias jau buvo įvertinusi Agentūra. Pareiškėjai, įgyvendindami Projektą ir būdami atsakingi už teisės aktų laikymąsi, atsakovo įsitikinimu, žino visas Projekto įgyvendinimą reglamentuojančias taisykles ir teisės aktų reikalavimus, todėl turi jais vadovautis. Sprendimų priėmimo teisė vykdant viešuosius pirkimus išimtinai priklauso pareiškėjams, todėl būtent pats Projekto vykdytojas arba partneris priima vienokius ar kitokius sprendimus, prisiima įsipareigojimus prieš tiekėjus pagal sudaromas pirkimų sutartis ir kt. Atitinkamai, Projekto vykdytojas arba partneris, siekdamas pasinaudoti CPVA pavyzdiniais dokumentais, turėjo įvertinti tai, kad šie dokumentai yra šabloniniai ir turi būti taikomi su atitinkamais pakeitimais, kad būtų užtikrinta Pirkimo sąlygų atitiktis VPĮ reguliavimui.Atsakovas atkreipė dėmesį, kad patys pareiškėjai skunde pripažįsta, jog iki Sutarties pasirašymo dienos Projekto partneris jau 2020 m. liepos 13 d. žinojo, kad Pirkimo sąlygų 1.5.5.2 punkto formuluotė yra ydinga, todėl turėjo galimybę iki jos sudarymo Pirkimą nutraukti. Atitinkamai pakoregavus šį punktą, Projekto partneris galėjo skelbti naują pirkimą, tokiu būdu išvengiant galimo pažeidimo, tačiau to nepadarė ir prisiėmė visas tokio sprendimo galimas neigiamas pasekmes. Projekto partneriui pasirinkus atitinkamo elgesio modelį už jo rezultatą negali atsakyti nei CPVA, nei kita institucija, todėl bet kokie skundo argumentai dėl menamos Agentūros atsakomybės už viešųjų pirkimų vykdymą atmestini, kaip nepagrįsti.Atsakovas padarė išvadą, kad nustatyti visi teisės pažeidimo sudėties elementai. Šiuo atveju pažeidimą padaręs subjektas – Projekto partneris, kuris veikė, kaip specialusis subjektas, t. y. perkančioji organizacija. CPVA nustatyto teisės pažeidimo objektas – viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas, o objektyviąją teisės pažeidimo pusę sudarė neteisėti veiksmai, parengus Pirkimo sąlygas, kurios neatitiko imperatyvių VPĮ nuostatų.Agentūros vertinimu, pareiškėjai negalėjo pateisinti savo padaryto pažeidimo teisėtų lūkesčių principu. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad priėmus Sprendimą dėl viešųjų reguliavimo pažeidimo buvo pažeisti jų lūkesčiai, nes tik teisėtai, vadovaujantis teisės aktais, įgytas lūkestis yra ginamas teisės aktais. Atsakovas padarė išvadą, kad projekto vykdytojas (projekto partneris), nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to netinkamos finansuoti. CPVA tvirtino, kad vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai atlikto pažeidimo tyrimą bei priėmė Sprendimą ir to pareiškėjai savo skundu nepaneigė. CPVA paaiškino, kad pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes Europos Sąjungos lėšų panaudojimui. Tokį teiginį grindė argumentais, jog panašaus požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Europos Sąjungos interesus (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. C 199/03).Agentūra nesutiko su skundo teiginiu, kad Pirkimo sąlygų 1.5.5.2 punktas yra teisėtas, nes nė vienas tiekėjas jo neginčijo. Atsakovas padarė išvadą, kad tenkinamas trečiasis pažeidimo požymis, nurodytas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte, kad pažeidimas daro įtaką Europos Sąjungos finansiniams interesams.CPVA su pareiškėjų prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nesutiko, nes Projekto partneris, kaip viešojo administravimo subjektas, turi visus pajėgumus atstovauti sau ir Projekto vykdytoją teisminiame ginče.