Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-1683/2026 Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00088-2024-2 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. V. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 3 dalį ir bylą nutraukti arba jas pakeisti: pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti švelnesnę bausmę.Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų pažeidimus, kurie lėmė netinkamą BK 1992 straipsnio 3 dalies taikymą. S. V. pagal šį baudžiamąjį įstatymą nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai, nevisapusiškai įvertinus įrodymus, ignoravus objektyvios tiesos principą. Teismų išvados, kad S. V. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pasak kasatoriaus, jo kaltė grindžiama pareigūnų, stebėjusių sodybą, parodymais ir cigarečių radimo faktu, kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį, byloje nėra. Teismai pareigūnų parodymų patikimumą vertino formaliai, neatsižvelgė į jų nenuoseklumą ir suteikė jiems išskirtinę įrodomąją reikšmę. Nė vienas iš šių liudytojų nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, kad S. V. turėjo tikslą kontrabandines cigaretes neteisėtai įgyti bei laikyti. Be dalies ryšulių su cigaretėmis sunešimo į namą ir trumpalaikio jų padėjimo, jokių kitų duomenų, patvirtinančių S. V. tiesioginę tyčią padaryti nusikaltimą, nėra. Byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių liko nepašalintos ir nebuvo vertinamos kasatoriaus naudai. Teismai objektyviais ir leistinais įrodymais S. V. tiesioginės tyčios neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis (kontrabandinėmis cigaretėmis) nenustatė, o tiesiog ją preziumavo.Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę už BK 1992 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, ir apeliacinės instancijos teismas, palikdamas šią nuosprendžio dalį galioti, pažeidė BK 54 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 59, 61, 62 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles ir neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo. Teismai neatsižvelgė į S. V. turtinę padėtį, jo asmenybę, t. y., neįvertino, kad S. V. yra teigiamai charakterizuojamas, padarė mažiau pavojingą veiką, neturi recidyvo, ir paskyrė neindividualizuotą, aiškiai per griežtą, veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumo neatitinkančią bausmę, taip pažeisdami proporcingumo principą. S. V. paskirta itin didelė bauda nepasiekia visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Teismai nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės bausmės, nors tam yra pagrindas, susiklosčius netipinei situacijai byloje.Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nuteistasis S. V. su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipiasi antrą kartą. Nors šio kasacinio skundo tekstas kiek pakoreguotas lyginant su pirmiau paduotu kasaciniu skundu, tačiau iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi pirmą kartą paduotą kasacinį skundą atsisakė priimti, konstatavusi, kad šis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Analogiška išvada, nekartojant pirmiau minėtos teisėjų atrankos kolegijos nutarties motyvų, darytina ir dėl antrą kartą pateikto kasacinio skundo. Ankstesnėje nutartyje teisėjų atrankos kolegija nurodė, kodėl kasacinis skundas negali būti priimtas. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, nuteistojo paduotame kasaciniame skunde nepateikta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,