Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Aurelijaus Rauckio ir Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo NUT1 (NUT1) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo NUT1 (NUT1) skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) netaikyti nuteistajam NUT1 (NUT1) lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2013 m. balandžio 9 d., NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtintas Komisijos nutarimas ir NUT1, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. kovo 30 d., NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu ir NUT1 paskirta galutinė 4 metų 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, kurioje yra pateikiama informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino ne tik bendro pobūdžio aplinkybes, bet ir konkretaus nuteistojo – NUT1 situaciją, atsižvelgdamas į jo elgesį bausmės atlikimo metu, resocializacijos eigą, nusikalstamos veikos pobūdį bei kitus reikšmingus kriterijus, kurie pagal įstatymą yra būtini sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Taigi, nuteistojo skundo argumentai dėl formalaus ir deklaratyvaus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pobūdžio nėra pagrįsti.

Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalu vertinti atliktos ir neatliktos bausmės dalių santykį, taip pat būtina vertinti, ar asmens elgesys ir nuostatos nuo jo nuteisimo pasikeitė ir jau sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Tuo pačiu pažymėtina, jog vertindami lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę konkrečiam nuteistajam, o dar tiksliau – jo atitikimą materialiajam lygtinio paleidimo kriterijui, teismas ir (ar) lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija neturi apsiriboti vien nuteistojo elgesio, jo įsitraukimo į įvairias resocializaciją, integraciją į visuomenę skatinančias priemones ir jo pokyčių atliekant laisvės atėmimo bausmę analize. Tai yra, teismas ir (ar) lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija neprivalo apsiriboti vertinimu tik to, ar asmuo vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, ar jis dirbo, mokėsi, užsiėmė kokia kita pozityvia veikla, ar buvo baustas, skatintas, kaip yra pakitusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę yra teikiamas prioritetas, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Aukštesnysis teismas šiame kontekste pažymi, kad vien tai, jog priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją.

Ginčo dėl to, jog nuteistasis NUT1 atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Kadangi nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nagrinėjamu atveju privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo NUT1 atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad teismui pateiktoje medžiagoje yra nemažai nuteistojo NUT1 naudai vertintinų duomenų. Tačiau priešingai nei apeliantas nurodo skunde, vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nepagrindžia, jog jam turėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Apygardos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, jog visa tai rodo, kad jis bausmės atlikimo laiką išnaudoja prasmingai, siekia pakeisti savo elgesį ir pasitaisyti. Vis tik, vien šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo jau šiuo metu taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kadangi pažangą, nagrinėtina asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada, surašyta 2026 m. balandžio 2 d. (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada).

Iš bylos medžiagoje esančios Socialinio tyrimo medžiagos matyti, nuteistasis NUT1 nei praeityje, nei šiuo metu nesusiduria su reikšmingais sunkumais dėl gyvenamosios vietos, ši sritis nėra siejama su jo nusikalstamu elgesiu. Nuo 2023 m. kovo 21 d. iki dabar nuteistasis deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)., nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis, šiuo adresu esančio būsto dalis nuosavybės teise priklauso NUT1. Nors skunde nuteistasis nurodė, jog skundžiamoje nutartyje nustatyta aplinkybė, kad jis yra įgijęs 11 klasių išsilavinimą, neteisinga, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pats NUT1 vertinamojo pokalbio metu parodė, kad yra įgijęs 11 klasių išsilavinimą bei operatoriaus, virėjo, tinkuotojo, plytelių klojėjo kvalifikacijas. Pažymėtina, jog skundo nagrinėjimui pateiktoje asmens byloje apie NUT1 minimą įgytą išsilavinimą duomenų nėra. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis turi įgijęs apie 2 metus oficialaus darbo stažo, 2024 m. sausio 17 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus medicininis pažymėjimas, kuriame nurodoma, kad asmuo yra nedarbingas. NUT1 taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis tikisi neoficialiai dirbti trinkelių klojimo ar panašius darbus, tačiau dokumentų, patvirtinančių nuteistojo galimybę įsidarbinti galimo lygtinio paleidimo atveju, vertinimo metu negauta. Vertinant asmens byloje esančią informaciją, nuteistasis NUT1 neturi neįveikiamų finansinių problemų, tačiau atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir ribotas įsidarbinimo galimybes, nuteistojo finansinė padėtis reikšminga jo gyvenimo kokybei bei socialiniam saugumui. Šiuo metu NUT1 laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo t. y., kad savo gyvenamojoje vietoje išgertuvių metu savo gulinčiai draugei (galimai sugyventinei) dūrė į nugarą ir taip sunkiai sutrikdė jos sveikatą. Socialinio tyrimo išvadoje padaryta išvada, jog galimas nuteistojo nusikalstamos veikos motyvas susijęs su ryšių problemomis.

Teisėjų kolegijos, vienas aktualiausių duomenų, neleidžiančių manyti, jog nuteistajam NUT1 galima taikyti lygtinį paleidimą yra tai, jog jis 2021 m. liepos 5 d. buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) lygtinai, tačiau teismo jam suteikto ir parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuotais duomenimis, paleistas lygtinai NUT1 vartojo alkoholį ir įvykdė naują smurtinį nusikaltimą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog abu nusikaltimai, už kurių padarymą nuteistas NUT1, buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Nors šiuo metu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis geba disciplinuoti, lankosi psichologų konsultacijose, rodo pastangas spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, už gerą elgesį buvo skatintas tris kartus, reguliariai lankosi pozityvaus užimtumo veiklose, dalyvavo terapijos programoje „Raktas“, o nuo 2024 m. kovo 28 d. perkeltas bausmę tęsti lengvosios grupės sąlygomis. Aukštesnysis teismas iš aukščiau aptarto, lyginant nuteistojo elgesį esant laisvėje ir struktūrizuotoje aplinkoje, daro išvadą, kas teisingai pažymėta ir Socialinio tyrimo išvadoje, jog NUT1, būdamas laisvėje, stokojo prasmingos pozityvios veiklos, kas galėjo turėti įtakos alkoholio vartojimo įpročiams bei skatinti jo nusikalstamą elgesį.

Aukštesniojo teismo vertinimu, svarbu paminėti ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, nuo pat pirmojo 2023 m. birželio 23 d. atlikto nuteistojo NUT1 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išliko nepakitusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (vertinimai atlikti 2024 m. kovo 21 d., 2024 m. liepos 25 d., 2025 m. sausio 30 d., 2025 m. spalio 28 d., 2026 m. balandžio 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog asmens pakartotinio nuteisimo rizika išlieka aktuali ir reikalaujanti tolesnio valdymo bei kontrolės priemonių taikymo. Nuteistajam NUT1 taip pat nustatyti net 6 statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Be to, nurodyta ir gausybė dinaminių kriminogeninių veiksnių – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Šie veiksniai parodo tas nuteistojo gyvenimo ir elgesio sritis, kurios gali turėti reikšmės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, todėl būtent jų koregavimas yra reikšmingas vertinant nuteistojo pažangą. Aplinkybė, kad didžioji dalis dinaminių rizikos veiksnių vis dar išlieka, sudaro pagrindą spręsti, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pasiektas pakankamai aiškus ir ilgalaikis NUT1 elgesio pokytis.

Nors apeliantas skunde akcentuoja (duomenys neskelbtini) 2026 m. balandžio 30 d. sprendimą, kuriuo nuteistajam NUT1 nuo 2026 m. kovo 31 d. iki 2027 m. kovo 30 d. nustatytas 40 procentų dalyvumo lygis ir 60 procentų netekto dalyvumo lygis, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo asmens sveikatos priežiūra yra užtikrinta įstatymų nustatyta tvarka (BVK 90 straipsnis), todėl nuteistojo noras savo sveikata rūpintis laisvėje nesuteikia pagrindo išvadai, kad vien dėl šios priežasties nuteistajam lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad NUT1 lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo NUT1 (NUT1) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. gegužės 27 d. nutartį. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.