Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. T. (N. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir N. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas N. T. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 14 d. 18.40 val. iki 2024 m. spalio 15 d. 15.31 val., nuo 2025 m. liepos 23 d. d. 11.00 val. iki 2025 m. lapkričio 17 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš N. T. konfiskuota 495 Eur, šią sumą paimant valstybės nuosavybėn. N. T. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 495 Eur paliktas iki teismo nuosprendžio dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį A. F. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas D. B., pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas G. I., šios nuosprendžio dalys apeliacine tvarka neapskųstos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

N. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, tyrimo metu nenustatytą laiką iki 2024 spalio 14 d. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga – 3-chlormetkatinonu, psichotropine medžiaga – 3-brommetkatinonu bei narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), ir dalį jų išplatino tarp jų ir nepilnametei, t. y.: – tris bespalvius užspaudžiamus plastiko maišelius su augalinės kilmės medžiaga, kuriuose buvo 2,112 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir popieriaus lankstinuką su baltos spalvos milteliais, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – 3-brommetkatinono (3-BMC), kurio kiekio nustatyti nėra galimybių, nes Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Cheminių tyrimų skyriuje nėra šios medžiagos standartinių pavyzdžių, už 100 Eur pardavė D. B. 2024 m. spalio 8 d. apie 15 val. prie namo (duomenys neskelbtini); – vieną juodos spalvos užspaudžiamą maišelį su balkšvos spalvos kietų medžiagų gabaliukais (kristalinės medžiagos), kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 0,567 g, nemokamai išplatino nepilnametei A. F. 2024 m. spalio 14 d. apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini), perduodamas pro 1-o aukšto buto Nr. (duomenys neskelbtini) langą; – 10 vnt. rudos spalvos plastikine lipnia juosta apklijuotų baltos spalvos popieriaus pakuočių, supakuotų į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, kuriuose buvo 6,406 g psichotropinės medžiagos – 3-CMC, 2024 m. spalio 14 d. apie 18.39 val. (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, perdavė G. I., kuris šias medžiagas turėjo išdėlioti ir palikti slėptuvėse; – užspaudžiamą plastiko maišelį su šviesios spalvos biria medžiaga, kurioje buvo 10,837 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, plastikinį indelį su baltos spalvos milteliais, kuriuose buvo 7,600 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, baltos spalvos miltelius kuriuose buvo 0,103 g psichotropinės medžiagos - 3‑chlormetkatinono ir baltos spalvos miltelius, kuriose buvo 0,016 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono ir psichotropinės medžiagos – 3-brommetkatinono, kurio masė nenustatyta, nes Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyboje nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio, laikė savo gyvenamoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. spalio 14 d. 19.07 val., kuomet atliekamos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas psichotropines medžiagas.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistasis N. T. neskundžia byloje nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir neginčija jų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka, kad dalį psichotropinės medžiagos išplatino nepilnametei, t. y. kad jo nusikalstami veiksmai būtų kvalifikuoti ir pagal BK 261 straipsnį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, neturi pagrindo prieiti prie išvados, jog nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos ir įvertinos, pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, laikydamasis BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei N. T. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam N. T. teisingas bausmes, jas bendrindamas, o taip pat į bausmės laiką įskaitydamas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpius, įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo N. T. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 261 straipsnį

Nuteistasis N. T., apeliaciniame skunde ginčydamas nustatytą nusikalstamos veikos faktinę aplinkybę, nesutinka su byloje atliktu įrodymų dėl šios aplinkybės vertinimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi, patikrinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analizę ir jų visumos vertinimą, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenustatė.

Nuteistasis N. T. proceso metu laikėsi pozicijos, jog jis nežinojo apie A. F. nepilnametystę, tačiau pirmosios instancijos teismas šią nuteistojo poziciją pagrįstai atmetė, kaip paneigtą nuteistosios A. F., taip pat iš dalies paties nuteistojo N. T. parodymais.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo N. T. parodymai dėl šios aplinkybės viso proceso metu nebuvo nuoseklūs.

Teisėjų kolegija, dar kartą išanalizavusi pirmosios instancijos teismo šiais įrodymais nustatytus duomenis ir patikrinusi teismo atliktą jų vertinimą, priėjo prie išvados, kad nuteistojo N. T. pozicija, jog jis nesuprato, kad A. F. yra nepilnametė, jei būtų žinojęs – nebūtų jai platinęs narkotinių medžiagų, paneigta ir apygardos teismo pagrįstai pripažinta gynybine.

Nepagrįstas nuteistojo N. T. argumentas, jog apklausų metu A. F. davė tokius parodymus, dėl tėvų padarytos įtakos, kurie siekė jam griežtesnės bausmės, manydami, jog pastaroji nebuvo turėjusi kontakto su narkotikais, nors teisiamajame posėdyje A. F. nurodė, pirkusi narkotikus ir anksčiau, t. y. dar iki pažinties su juo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios A. F. nuoseklią poziciją viso baudžiamojo proceso metu, neįžvelgia pagrindo išvadai, jog A. F. parodymų dėl N. T. veiksmų turiniui galėjo turėti įtakos jos tėvai, siekę, kad jis būtų nuteistas griežtesne bausme.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. T. nusikalstamos veikos, išplatinant psichotropinę medžiagą A. F., žinant apie jos nepilnametystę, sudėtį sudarantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai abejonių nekelia – byloje nėra ginčo dėl to, jog N. T. šio sprendimo 1 pastraipoje nurodytomis aplinkybėmis išplatino inkriminuotą psichotropinę medžiagą A. F. bei pirmiau aptartais patikimais duomenimis patvirtinta jo tyčia šią medžiagą išplatinti nepilnametei. Todėl N. T. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 261 straipsnį.

Dėl bausmės

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam N. T. teisingas bausmes, jas bendrindamas, o taip pat į bausmės laiką įskaitydamas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpius, įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 44-719/2025, 49 punktas).

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas taip pat turi atsižvelgti į bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41 ir 61 straipsniuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmes nuteistajam ir jas bendrindamas, nepadarė.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025, 52 punktas). Kaip nurodo kasacinės instancijos teismas, teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-155-489/2023, 7 punktas).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. T. yra nuteistas už BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 261 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Baudžiamasis įstatymas už BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 261 straipsnyje nurodytų nusikaltimų padarymą nustato tik laisvės atėmimo bausmę – atitinkamai laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų ir laisvės atėmimą nuo trejų iki dvylikos metų. Vertindamas šių nuteistojo padarytų sunkių nusikaltimų pavojingumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas sunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotine ir psichotropine medžiaga, ir vienas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga, platinimu nepilnamečiui, abu nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, N. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas, skirdamas bausmes, taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus – 21 metų, teistas, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, daug kartų baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 48– 67).

Spręsdama dėl N. T. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnio, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nusikalstamos veikos buvo daromos intensyviai, keleto dienų laikotarpiu, neteisėtai disponuota kelių rūšių psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, sukurta platinimą palengvinanti sistema – N. T. grupė programėlėje „Telegram“, kurioje buvo galimybė pateikti užsakymą ir jį apmokėti, sužinoti, kur medžiagos bus paliktos, palikti atsiliepimus, N. T. kitus šioje byloje nuteistus asmenis pasitelkė draudžiamų medžiagų pristatymui į jų palikimo vietas, atsiskaitant nemokamu draudžiamos medžiagos kiekiu. Visos šios nuteistojo nusikalstamas veikas apibūdinančios aplinkybės leidžia įžvelgti, kad nuteistasis veikė ne atsitiktinai, o apgalvotai ir suplanuotai.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis nenustatytų asmenų buvo priverstas platinti draudžiamas medžiagas, bylos duomenimis nepatvirtintas. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į analogišką nuteistojo poziciją, išreikštą teisiamajame posėdyje, nustatė, jog, ikiteisminio tyrimo metu patikrinus N. T. tyrimo metu nurodytus asmenis ir gyvenamąsias vietas, nebuvo surinkta jokių įrodymų apie tai, kad N. T. buvo verčiamas platinti draudžiamas medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu N. T. atpažinus asmenis (t. 5, b. l. 4-11, 16-23), apie šių asmenų prisidėjimą prie nusikalstamų veikų ar jų darytą neteisėtą poveikį N. T. duomenų nebuvo gauta. Teismas vertino ir byloje esantį policijos įvykių registro išrašą dėl N. T. dalyvavimo 2024 m. lapkričio 14 d. konflikte, kurio metu jis fiziškai nukentėjo, tačiau atsisakė rašyti pareiškimą (t. 5, b. l. 33), bet, remdamasis ir paties N. T. parodymais, priėjo prie išvados, jog šis incidentas galėjo būti susijęs su kitu ikiteisminiu tyrimu, kuriame N. T. yra liudytojas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde naujų, teismo dar nevertintų duomenų dėl galimos neteisėtos įtakos jo veiklai nenurodė, tokių duomenų nebuvo nustatyta ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nuteistasis apeliaciniame skunde pabrėžia, kad teismas tinkamai neįvertino jo bendradarbiavimo su policijos pareigūnais aplinkybės, turinčios įtakos jam skirtinoms bausmėms, nurodo, kad jis kaltę pripažino ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Sutikti su šiuo argumentu nėra pagrindo. Teismas nuteistojo procesinį elgesį įvertino tinkamai, neįžvelgęs pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja N. T. atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Buvo nustatyta, kad nuteistasis N. T. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies, t. y. neigė psichotropinę medžiagą išplatinęs nepilnametei A. F., taip pat neigė, kad išplatino ne tik kanapes bet ir kitas medžiagas kitam nuteistajam D. B.. Be to, N. T. tik formaliai nurodė, jog gailisi dėl savo veiksmų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvada pagrįsta. Nuteistojo įvardinimas jam žinomų bylos aplinkybių, dalies jų nepripažįstant, neparodo bendradarbiavimo su tyrimo pareigūnais fakto.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentų dėl per griežtos bausmės kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, parinkęs nuteistajam nusikalstamas veikas numatančių straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, svarstė ir galimybę taikyti BK 75 straipsnio, 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau, nustačius, kad taikyti šias nuostatas nėra nustatytų sąlygų ir todėl nėra pagrindo, prieita prie pagrįstos išvados, jog minimalios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir artimos minimaliai sankcijoje numatytos bausmės pagal BK 261 straipsnį paskyrimas atitinka padarytų nusikalstamų veikų ir kaltininko asmenybės pavojingumą, yra proporcingos. N. T. paskirtosios bausmės BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrintos palankesniu jam – bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė. Pagrindo išvadai, jog paskirtosios už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrinta bausmė yra per griežtos, nenustatyta.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad į paskirtą bausmę nebuvo tinkamai įskaitytas laikas, išbūtas Šiaulių ir Kauno kalėjimuose. Šis nuteistojo skundo argumentas nepagrįstas. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į N. T. paskirtos bausmės laiką įskaitė jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2024 m. spalio 14 d. 18.40 val. iki 2024 m. spalio 15 d. 15.31 val., nuo 2025 m. liepos 23 d. 11.00 val. iki 2025 m. lapkričio 17 d., o bausmės pradžią nustatė nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 17 dienos. Pagal BK 66 straipsnio 2 dalį suėmimas ir laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Šios taisyklės taikymui neturi reikšmės įkalinimo įstaigos, kurioje asmuo buvo laikomas suimtas ar sulaikytas, režimas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

2026 m. gegužės 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 200 Eur už N. T. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą.

Pažymėtina, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreipėsi 2026 m. gegužės 21 d., t. y. po to, kai baudžiamoji byla buvo išnagrinėta ir teisėjų kolegija išėjo į pasitarimų kambarį. Gynėja nuteistajam parinkta 2026 m. gegužės 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi N. T. paskirta gynėja, teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme įvyko 2026 m. gegužės 20 d. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas negali būti nagrinėjamas ir paliekamas nenagrinėtu. Toks sprendimas neužkerta galimybės šių išlaidų ieškojimo klausimo spręsti teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje, BPK 361 straipsnio tvarka kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jį keisti nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo N. T. (N. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nenagrinėtu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą išieškoti valstybės naudai iš N. T. 200 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.