Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2026-06-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-4546-570/2026

Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-10
Bylos Nr.
e2YT-4546-570/2026
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01214-2026-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Rūta Neveckienė
Pareiškėjas
PRS1
Civilinė byla Nr. e2YT-4546-570/2026Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01214-2026-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.4.6.11.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. birželio 10 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienėrašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio SUA1 veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis SUA1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas PRS1 (toliau – pareiškėjas) 2026 m. balandžio 27 d. pateikė skundą dėl antstolio SUA1 veiksmų, kuriuo prašė antstolio grąžinti 190 Eur per klaidą į skolininkės (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervestą sumą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2026 m. balandžio 14 d. per klaidą į (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 190 Eur sumą, tačiau dėl antstolio taikomo arešto ši suma yra apribota ir negali būti grąžinta. Pareiškėjas nurodo, kad ankščiau kreipėsi į antstolį dėl (duomenys neskelbtini) raštu patvirtino, kad lėšos jai nepriklauso ir sutinka su jų grąžinimu, šios lėšos nėra skolininkės turtas. Antstolis SUA1 (duomenys neskelbtini) patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) Atsisakyti tenkinti (duomenys neskelbtini) skundą ir persiųsti skundą nagrinėti apylinkės teismui nurodo, kad 2026 m. balandžio 28 d. antstolio (duomenys neskelbtini) kontoroje gautas PRS1 skundas dėl antstolio veiksmų ir prašymas priimti patvarkymą. Antstolio kontoroje PRS1 atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų nebuvo ir nėra vykdoma. Pateiktame skunde/prašyme pareiškėjas nurodo grąžinti jo paties klaidingai pervestą 190 Eur sumą gavėjai (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu antstolio kontoroje vykdomi vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo. Antstolis nurodo, kad PRS1 nėra proceso šalis. Pareiškėjo atžvilgiu antstolis jokių procesinių veiksmų neatliko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjas savo teises turėtų ginti CPK 603 straipsnio nustatyta tvarka. Teismo nustatytu terminu antstolis SUA1 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, kadangi pareiškėjo argumentai nepagrįsti ir prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Taip pat antstolis civilinės bylos nagrinėjimui pateikė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti (duomenys neskelbtini) pranešimais CPK 133 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta tvarka.Teismas k o n s t a t u o j a :skundas netenkintinas. Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kai per 20 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. CPK 586 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. <...> (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Iš civilinėje ir vykdomojoje bylose esančių duomenų nustatyta, kad antstolio SUA1 kontoroje skolininkės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl skolų išieškojimo. Antstolis, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, (duomenys neskelbtini) Nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkės vardu atidarytas piniginių lėšų sąskaitas, tarp jų ir skolininkės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šiai sąskaitai paliekant 383,64 Eur sumą laisvai disponuoti. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato nebaigtinį sąrašą priverstinių vykdymo priemonių, be kita ko, viena iš tokių priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), 14 punkte numatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.Be kita ko, Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nustatyta, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.CPK 739 straipsnyje yra numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą; 11) Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas. Šis sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2025 m. gruodžio 12 d. įsakymu dėl 2026 m. minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo Nr. A1-730 2026 metams patvirtintas minimalių vartojimo poreikių dydis sudaro 468 Eur. Su šiuo dydžiu siejama antstolio pareiga per PLAIS pateikiant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nurodyti disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo dydį, taip pat su Vyriausybės nutarimu „Dėl sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įsigaliojusiu 2022 m. liepos 1 d., numatyta pareiga vykdant išieškojimą nurodyti laisvai disponuojamą sumą, reikalingą užtikrinti minimalius skolininko interesus. Taigi pagal antstolių nurodymus PLAIS nustatoma „neliečiama“ skolininko lėšų dalis ir išieškojimas vykdomas tik iš tų lėšų, kurios viršija laisvai disponuojamą sumą. Taigi aukščiau nurodytos teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procesą bei išieškojimą iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų, numato baigtinį sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas teisės aktų yra ribojamas. Jame nėra numatyta apribojimų, kliudančių antstoliui vykdyti išieškojimą iš lėšų skolininkui pervestų iš trečiųjų asmenų, jeigu nėra duomenų apie lėšų kilmę, t. y. jog tai lėšos, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pavedimu į areštuotą skolininkės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 190 Eur sumą. Duomenų, jog tai yra lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis nei skolininkė, nei pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas skunde nurodo, kad ši suma (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sąskaita pervesta per klaidą, todėl prašo antstolio priimti patvarkymą ir iš skolininkės sąskaitos nurašytą 190 Eur sumą grąžinti pareiškėjui. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų pagrindu matyti, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, išieškojimas iš skolininkei į sąskaitą iš trečiųjų asmenų pervestų lėšų šiuo atveju nėra ribojamas. Pareiškėjas įrodinėja, kad šios lėšos buvo pervestos į skolininkės sąskaitą per klaidą. Pareiškėjas, įrodinėdamas, kad į areštuotą skolininkės sąskaitą jis per klaidą pervedė 190 Eur sumą ir šios piniginės lėšos nuosavybės teise priklauso jam, pateikė (duomenys neskelbtini) pavedimo kopiją, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareiškimą antstoliui ,(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sąsk.“. Be to pareiškėjas tą pačią (duomenys neskelbtini) 20:10 val. antstoliui el. paštu (duomenys neskelbtini). Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas antstoliui taip pat nepateikė jokių įrodymų, iš kurių pagrįstai būtų galima spręsti, jog įvyko klaida ir pareiškėjas pavedimu lėšas pervedė per klaidą skolininkei. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas lėšas pervesti siekė būtent (duomenys neskelbtini), tačiau nurodė ne tą jos sąskaitą. Todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog šios lėšos nepriklausė skolininkei, neturi esminės reikšmės, nes pareiškėjas nepagrindė savo argumentų, kad iš minėtos sąskaitos nurašytos lėšos nuosavybės teise priklausė ne skolininkei, o pareiškėjui arba, kad šios lėšos skolininkei buvo pervestos per klaidą. Nenustačius antstolio veiksmuose civilinio proceso įstatymo vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, darytina išvada, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, veikė teisėtai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Sutiktina su antstolio nurodytu, kad pareiškėjas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, pareikšdamas ieškinį skolininkei dėl nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo. Aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad antstolis SUA1 nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl pagrindų tenkinti pareiškėjo skundo ir įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui iš skolininkės sąskaitos išieškotą 190 Eur sumą nėra pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,