- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- eCIK-583/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04472-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė (pran.), Dalia Vasarienė, Algirdas Taminskas
- Ieškovas
- E. T.
- Atsakovas
- UAB DNG apskaita
Nr. DOK-2063 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04472-2024-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. birželio 2 d. paduotu ieškovės E. T. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė E. T. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos pakeitimo ir atmestas atsakovų T. S., P. S. ir UAB „DNG apskaita“ priešieškinis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir naudojimosi turtu tvarkos pakeitimo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Yra absoliutus apeliacines instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Atsakovai T. S. ir P. S. nepranešė teismui apie nuosavybės teisių į žemės sklypo ir gyvenamąjį namą perleidimą savo vaikams (A. S., G. P. S., D. S.). Šie asmenys nebuvo kviečiami dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl galimai buvo pažeistos jų teisės ir pareigos.
2. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 183 , 185 straipsnius), CPK 263 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai tinkamai neįvertino rašytinių įrodymų įrodomosios reikšmės, jų patikimumo ir pakankamumo, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Spręsdami klausimą dėl ieškovės reikalavimo nustatyti naudojimosi daiktu (terasa) tvarką, nepagrįstai rėmėsi atsakovų paaiškinimais, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad terasa nelaikytina bendro naudojimo daiktu. Teismai netyrė nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos ir joje esančio pastato plano, nelygino gyvenamojo pastato dalių kvadratūros su VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išrašu, matininko planais. Nors ieškovė pateikė savo skaičiavimus ir įrodinėjo, kad terasa yra priskirta prie visų statinių bendrai naudojamos žemės, o atsakovų aiškinimas, jog ji pastatyta ant jiems tenkančios žemės buvo klaidinantis, teismai priėmė procesinius sprendimus nenustatę ir neįvertinę visų reikšmingų aplinkybių.
3. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.81 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai nusprendė, kad ieškovė neįrodė žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos keitimo būtinumo, tačiau, vertindami ieškovės pateiktą planą, netaikė racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi kriterijų. Ieškovei yra reikšminga turėti patogų privažiavimą prie savo garažo, galimybę parkuoti automobili, rūpintis tvarkinga aplinka, želdiniais. Ji yra įsitikinusi, kad pagal parengtą matininko planą bendrai naudotis šalims paliekama žemės sklypo tiek, kiek yra būtina naudoti esančiam pastatui, įrenginiams. Ši tvarka yra racionali ir užkerta kelią konfliktams. Atsakovai, nesutikdami su detalesne sklypo dalies naudojimosi tvarka, neatskleidė, kaip ši tvarka pažeistų jų interesus, nepateikė duomenų, kad šia dalimi kada nors naudojosi jie, kodėl nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka yra netinkama.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 230 (dviejų šimtų trisdešimties) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. balandžio 13 d., Luminor banko mokėjimo nurodymu Nr. 333. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.