- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- eCIK-548/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04078-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Donatas Šernas, Eglė Zemlytė
- Atsakovas
- Girteka Logistics UAB
- Trečiasis asmuo
- "Termolita"
- Ieškovas
- UAB "Varėnos pienelis"
Nr. DOK-1919 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04078-2025-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 20 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girteka Logistics“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos pienelis“ ieškinį atsakovei „Girteka Logistics“, uždarajai akcinei bendrovei, (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Girteka Europe West“) dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Termolita“. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies.
Šalies argumentai
Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsakovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai, netinkamai aiškindami 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 23 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią pavėluoto krovinio pristatymo teisines pasekmes, taip pat nukrypdami nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nuostolių numatymo kriterijaus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuoto sutarties uždarumo principo turinio, nepagrįstai konstatavo atsakovės pareigą atlyginti ieškovės patirtą žalą. Nors atsakovė neginčija fakto, kad ginčo krovinys buvo pristatytas pavėluotai, tačiau iš esmės nesutinka su teismų šiam pažeidimui priskirtomis teisinėmis pasekmėmis. Pagal ginčo sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi nugabenti krovinį tik iš taško A į tašką B, tačiau teismai nepagrįstai pripažino atsakovės nuostoliais ir tolimesnio krovinio gabenimo į galutinius iškrovimo taškus C bei D išlaidas. Tokios išlaidos akivaizdžiai peržengia pradinės krovinio vežimo sutarties tarp ieškovės ir atsakovės ribas, juolab kad pagal ieškovės susitarimą su trečiuoju asmeniu ieškovė šias išlaidas būtų turėjusi padengti bet kuriuo atveju. Kitaip tariant, net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų krovinį pristačiusi laiku, ieškovė vis tiek būtų privalėjusi apmokėti tolimesnio krovinio pervežimo išlaidas. Sutarties uždarumo principą ir nuostolių numatymo kriterijų pažeidžia ir iš atsakovės priteista bauda pagal ieškovės sutartį su trečiuoju asmeniu, kurios šalimi atsakovė nėra.
2. Teismai nepagrįstai ieškovės nuostoliais pripažino tariamai sugadintos krovinio dalies vertę bei jos utilizavimo išlaidas, nors pavėluotai pristatytas krovinys faktiškai nebuvo pažeistas, ką patvirtina ir vėlesnis jo gabenimas į kitas valstybes. Kitaip tariant, teismai nepagrįstai sutapatino pavėluotą krovinio pristatymą su daliniu krovinio praradimu, taip iš esmės netinkamai taikydami atitinkamas CMR nuostatas.
3. Teismai, iš esmės iškreipdami CMR 29 straipsnio 1 dalies taikymą, jos nesusiejant su CMR 23 straipsnio 5 dalimi, bei nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės įvykdytas maždaug šešių valandų vėlavimas pristatyti krovinį reiškia kaltę, prilygintiną tyčiniams veiksmams, ir šiuo pagrindu atsakovei taikė neribotą civilinę atsakomybę. Teismai padarė išvadą, kad atsakovės neveikimas, pasireiškęs nepakankamu rūpinimusi krovinio judėjimu ir pristatymu, neatitiko profesionaliam vežėjui keliamų standartinių rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų, todėl kvalifikuotinas kaip didelis neatsargumas. Tačiau teismai išsamiai nepaaiškino, kokie konkretūs atsakovės veiksmai ar neveikimas šiuo atveju turėtų būti laikomi tyčiai prilygintinu dideliu neatsargumu ir apskritai, ką reiškia tiek standartiniai rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai, tiek ir didesni atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Atsakovės vertinimu, šioje byloje krovinio pristatymas ne į tą sandėlį buvo nulemtas žmogiškos klaidos, o ne sąmoningo siekio sukelti žalą ar susitaikymo su jos atsiradimu, todėl teismai visiškai nepagrįstai už menkiausią klaidą suabsoliutino atsakovės atsakomybę, nors CMR 23 straipsnio 5 dalis ją iš esmės riboja atlyginimo už krovinio pervežimą dydžiu.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Girteka Logistics“ (j. a. k. 306167436) 303 (tris šimtus tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. gegužės 19 d. AB SEB banke, mokėjimo kodas ZP52099. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.