- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-12
- Bylos Nr.
- BIK-612/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43609-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Tomas Šeškauskas (pran.), Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko, Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko) ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. R. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 28 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo A. R. gynėjas advokatas P. Jablonskas prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, be kita ko, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimus, nekaltumo prezumpciją bei teisę į gynybą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad nenustatyti pagrobtų medžių ir krūmų šakų kiekis, tikroji vertė ir savininkas. Kasatoriaus teigimu, 2023 m. liepos 5 d. paslaugų teikimo sutartyje nurodyta 2000 Eur atlygio vertė nėra tapati pagrobto turto vertei, o už susmulkintą biokurą A. R. sumokėta 1524,60 Eur. Skunde tvirtinama, kad nepašalinti liudytojų parodymų prieštaravimai dėl šakų krūvos kiekio, dydžio ir buvimo laiko, nepasitelkti specialistai medienos kiekiui ir vertei nustatyti, neįvertintos A. R. pateiktos nuotraukos bei turėta technika, nepagrįstai atmesti V. B. ir S. K. parodymai ir remtasi specialisto V. Ksenzovo apžiūros protokolu. Kasatoriaus vertinimu, šios aplinkybės patvirtina A. R. versiją, kad buvo susmulkintos jo sklypuose surinktos šakos.
Skunde taip pat ginčijama UAB „Statmina“ nuosavybės teisė į šakas ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal šios bendrovės direktoriaus pareiškimą teisėtumas. Teigiama, kad bendrovė nepateikė šakų perdavimo ir jų apskaitos dokumentų, o 2023 m. liepos 5 d. sutartis tuo metu negalėjo būti pasirašyta, nes bendrovės direktoriaus nebuvo Lietuvoje. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas į šiuos argumentus tinkamai neatsakė ir nepagrįstai rėmėsi sutarties laisvės principu bei galimybe žodinį susitarimą vėliau įforminti raštu.
Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad pažeistas baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principas. Kasatorius akcentuoja, kad šakos buvo laikomos viešai prieinamoje vietoje, jų realizavimas nebuvo slepiamas ir buvo įformintas apskaitos dokumentais, o UAB „Statmina“ savo teises galėjo apginti civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstytais argumentais iš esmės prašoma iš naujo įvertinti byloje surinktus duomenis ir padaryti kasatoriui palankias faktines išvadas: pripažinti patikimais A. R., V. B. ir S. K. parodymus, kitokią reikšmę suteikti nuotraukoms, šakų krūvos dydžio bei jos buvimo laiko neatitikimams, paneigti V. Ksenzovo apžiūros protokolo patikimumą ir nustatyti, kad UAB „Biomediena“ susmulkintos šakos buvo surinktos A. R. valdomuose sklypuose. Tokie argumentai susiję su įrodymų pakankamumu, patikimumu ir faktinių aplinkybių nustatymu, o ne su teisės taikymo pagal teismų nustatytas aplinkybes klaida.
Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas į šiuos argumentus atsakė. Jis aptarė paslaugų teikimo sutartį, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolus, V. Ksenzovo apžiūros protokolą bei kitus rašytinius duomenis. Teismas nurodė, kodėl V. B. ir S. K. parodymų nelaiko patikimais, pažymėjo objektyvių duomenų apie krūmų kirtimo darbus A. R. valdomuose sklypuose nebuvimą ir išdėstė priežastis, dėl kurių vadovaujasi specialisto V. Ksenzovo apžiūros protokolu. Taip pat įvertintos A. R. pateiktos nuotraukos ir paaiškinta, kad jos patvirtina biokuro smulkinimo aplinkybę, tačiau neįrodo, jog susmulkinta medienos žaliava priklausė nuteistajam. Skunde apeliacinės instancijos teismo išvados teisės aspektu nekvestionuojamos, tačiau nurodant BPK 20 straipsnio 5 dalies ar 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus pateikiamas alternatyvus tų pačių duomenų vertinimas. Kasacinio skundo argumentai dėl vagystės dalyko savininko, ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2023 m. liepos 5 d. sutarties taip pat buvo išsamiai išnagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde taip pat nepateikiama teisinių argumentų, kurie, atsižvelgiant į teismų nustatytas faktines aplinkybes, patvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalies taikymo klaidą. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl pagrobto turto vertės bei civilinio ieškinio: 2000 Eur vertę susiejo su šalių sutartyje nustatytu atlygiu už atliktus darbus ir paaiškino, kodėl A. R. iš UAB „Biomediena“ gauta 1524,60 Eur suma šios išvados nekeičia. Kasaciniame skunde nenurodyta, kaip jame akcentuojama 1524,60 Eur suma, net ją laikant pagrobto turto verte, lemtų kitokį veikos teisinį kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Argumentas dėl ultima ratio principo iš esmės grindžiamas kasatoriaus pateikiama alternatyvia faktinių aplinkybių versija ir galimybe UAB „Statmina“ apginti savo teises civilinio proceso tvarka.
Darytina bendra išvada, kad teisinių argumentų, pagrindžiančių BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų buvimą, skunde nepateikta.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo A. R. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.