Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2012-12-18 · Administracinė byla Nr. A-602-2982-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-18
Bylos Nr.
A-602-2982-12
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Rukenis“
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija UAB "Rukenis"
Byla A-602-2982-12 Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rukenis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rukenis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

Nustatė

3I.

4Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2010 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktu Nr. 35-137 (toliau – ir Patikrinimo aktas) apskaičiavo pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Rukenis“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Rukenis“) 6592 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 1207 Lt šio mokesčio delspinigių, 90653 Lt pelno mokesčio, 22366 Lt šio mokesčio delspinigių.

5Šiaulių AVMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą, 2011 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 35-137 patvirtino Patikrinimo aktą (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo) ir nurodė UAB „Rukenis“ sumokėti į biudžetą 6592 Lt PVM, 1207 Lt šio mokesčio delspinigių, 90653 Lt pelno mokesčio, 22366 Lt šio mokesčio delspinigių, 1382 Lt socialinio mokesčio ir 485 Lt šio mokesčio delspinigių, taip pat paskyrė 1978 Lt PVM baudos, 27196 Lt pelno mokesčio baudos ir 415 Lt socialinio mokesčio baudos.

Šalies argumentai

6Pareiškėjas 2011 m. vasario 25 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI; atsakovas) dėl Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo panaikinimo.

7VMI 2011 m. balandžio 8 d. lydraščiu Nr. (24.6-31-5)-R-3516, pareiškėjui, jo nurodytu adresu – ( - ), registruotu laišku, išsiuntė 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 70-25, kuriuo pareiškėjo skundo nagrinėjimo terminą buvo nuspręsta pratęsti 60 dienų.

8VMI 2011 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą Nr. 69-107 „Dėl UAB „Rukenis“ 2011 m. vasario 25 d. skundo“ ir išsiuntė šį sprendimą pareiškėjui 2011 m. gegužės 12 d. registruotu laišku, adresu ( - ).

9VMI 2011 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 70-25, VMI buvo grąžintas 2011 m. gegužės 16 d. su žyma „Neatsiėmė“. VMI 2011 m. gegužės 9 d. sprendimas Nr. 69-107 Inspekcijai buvo grąžintas 2011 m. birželio 14 d. su žyma „Neatsiėmė“.

10Pareiškėjas apie VMI 2011 m. gegužės 9 d. sprendimą sužinojo gavęs 2011 m. spalio 12 d. VMI siųstą raginimą Nr. ()-325-450.

Šalies argumentai

11Pareiškėjas su 2011 m. spalio 24 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir išieškojimo sustabdymo“ kreipėsi į VMI, prašydamas pateikti VMI priimtą sprendimą.

12VMI 2011 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (24.6-31-5)-R-101118 pateikdamas skundžiamą sprendimą, kartu išaiškino, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas buvo išsiųstas registruotu laišku ir vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 3 dalies nuostata laikytina, kad sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2011 m. gegužės 19 d.

Šalies argumentai

13Pareiškėjas su 2011 m. lapkričio 25 d. skundu dėl VMI 2011 m. gegužės 9 d. sprendimo panaikinimo ir prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą dėl minėto VMI sprendimo kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK; Komisija).

14MGK 2012 m. sausio 31 d. sprendimu „Dėl UAB „Rukenis“ 2011 m. lapkričio 25 d. prašymo“ neatnaujino pareiškėjai termino skundui dėl VMI 2011 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 69-107 paduoti.

15II.

Šalies argumentai

16Pareiškėjas UAB „Rukenis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti MGK 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. S-18(7-257/2011) „Dėl UAB „Rukenis“ 2011 m. lapkričio 25 d. prašymo“ ir atnaujinti apskundimo terminą dėl 2011 m. gegužės 9 d. VMI sprendimo Nr. 69-107 dėl UAB „Rukenis“ 2011 m. vasario 5 d. skundo.

17Skunde nurodė, jog nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus grindžia tuo, jog pareiškėjas nebuvo informuotas apie VMI 2011 m. gegužės 9 d. sprendimo priėmimą. Nurodė, jog dar 2011 m. balandžio mėn. kreipėsi į Šiaulių AVMI su tikslu pasiteirauti dėl pareiškėjo 2011 m. vasario 25 d. skundo, kuriuo buvo apskųstas Šiaulių AVMI 2011 m. vasario 9 d. sprendimas, išnagrinėjimo. Pažymėjo, jog telefonu buvo paaiškinta, kad sprendimas dėl pareiškėjo skundo (2011 m. vasario 25 d.) rengiamas. Tuo tarpu apie priimtą VMI 2011 m. gegužės 9 d. sprendimą sužinojo tik gavęs 2011 m. spalio 12 d. VMI raginimą Nr. ()-325-450 dėl nepriemokos išieškojimo. Priduria, jog skundžiamas VMI sprendimas buvo gautas 2011 m. lapkričio 5 d., kartu su VMI 2011 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (24.6-31-5)-R-101118. Atkreipia dėmesį, jog gavus sprendimą kreipėsi į MGK su prašymu dėl praleisto skundui dėl VMI 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 35-107 padavimo termino atnaujinimo, tačiau ji šio termino neatnaujinimo. Nurodo, jog Komisija, priimdama neigiamą sprendimą nevertino fakto, kad VMI, nagrinėdama pareiškėjo 2011 m. vasario 25 d. skundą, skundo nagrinėjimo terminą pratęsė iki 60 dienų, taip pažeisdama MAĮ 154 straipsnio 3 dalies nuostatas, be to, pareiškėjas apie pratęsimą informuotas nebuvo. Taip pat, atkreipdama dėmesį į MAĮ 164 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2007 m. vasario 20 d. Šiaulių AVMI Radviliškio skyriui yra teikęs Juridinių asmenų pranešimą (formą FR0791) apie duomenų papildymą, todėl joje buvo nurodytas pareiškėjo kontaktinis telefonas. Manė, jog tokiu atveju, t. y. mokesčių administratoriui gavus duomenis apie siųsto VMI sprendimo neįteikimą pareiškėjui, buvo galima sprendimą siųsti ir kitais MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais, t. y. paskambinti ar atsiųsti pranešimą el. paštu.

Atsiliepimas

18Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Rukenis“ skundą prašė jo skundą atmesti.

19Atsiliepime nurodė, jog skundžiamą VMI 2011 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 69-107 pareiškėjui jo skunde nurodytu adresu, registruotu paštu, išsiuntė 2011 m. gegužės 12 d. Pažymėjo, jog pagal MAĮ nuostatas, atsakovo sprendimo pareiškėjui įteikimo diena laikytina 2011 m. gegužės 19 d., o paskutinė skundo Komisijai pateikimo diena laikytina 2011 m. birželio 8 d. Nurodė, jog pareiškėjas, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą nepateikė argumentų, kodėl nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2011 m. spalio mėn. apie VMI ginčo sprendimą nesiteiravo, taip pat nenurodė aplinkybių, kodėl pareiškėjas pagal jam 2011 m. gegužės 14 d. paliktą pašto pranešimą iki 2011 m. birželio 14 d., iš pašto neatsiėmė registruotos siuntos su ginčo sprendimu. Atkreipė dėmesį, kad apie sprendimo priėmimo pratęsimą iki 60 dienų, pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu, kuris 2011 m. gegužės 13 d. taip pat buvo grąžintas su žyma „Neatsiėmė“. Pridūrė, jog pareiškėjas taip pat nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl neatsiėmė pašto siuntos ir su šiuo sprendimu. Tuo remiantis sprendė, kad pareiškėjo skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir priklausė tik nuo pareiškėjo valios. Be to, pašto siuntų neatsiėmimas sudarė prielaidas įtarti dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo procesu, vengiant sprendimo įteikimo. Taip pat nurodė, jog pareiškėjo teiginys, kad skundo praleidimo priežastis lėmė atsakovo veiksmai yra nepagrįstas, nes mokesčių administratorius tinkamai vykdė pareigą sprendimą siųsdamas vienu iš MAĮ 164 straipsnyje nustatytu būdu.

Žemesnės instancijos teismas

20III.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Rukenis“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22Teismas aptarė įrodinėjimo naštos pasiskirstymo tarp šalių taisyklę bei pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir byloje pateiktais įrodymais nepatvirtino ginčijamo sprendimo, priimto susiklosčiusių faktinių aplinkybių pagrindu, ydingumo. Teismas taip pat apžvelgė bylos faktines aplinkybes ir nurodė, jog iš jų matyti, kad Inspekcijos sprendimas pareiškėjo nurodytu adresu buvo išsiųstas registruotu laišku 2011 m. gegužės 12 d. Teismas rėmėsi MAĮ 152 straipsniu, kurio 2 dalis numato, jog skundas Komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos bei MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, kuri nurodo, jog dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Sprendė, jog tai rodo, kad terminas skundui dėl Inspekcijos sprendimo paduoti nagrinėjamu atveju baigėsi 2011 m. gegužės 19 d. Tuo tarpu Komisijoje skundas buvo gautas 2011 m. gruodžio 6 d., t. y. praėjus pusei metų nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismas rėmėsi MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia termino skundui paduoti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai atnaujinimo institutą, bei akcentavo, jog įstatymas nenumato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamas svarbiomis ir tai yra šį klausimą sprendžiančios institucijos diskrecijos teisė. Nurodė, jog nors pareiškėjas teigia, kad faktiškai Bendrovė apie jos atžvilgiu priimtą Inspekcijos sprendimą nebuvo informuota, tokie jos teiginiai prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Pažymėjo, jog byloje pateiktas Inspekcijos 2011 m. gegužės 11 d. lydraštis Nr. (24.6-31-5)-R-4632 patvirtina, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas pareiškėjui taip pat buvo išsiųstas registruota pašto siunta, todėl pareiškėjas apie priimtus sprendimus buvo informuojama MAĮ nustatyta tvarka ir terminais. Atkreipė dėmesį į tai, jog visi procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami jo paties nurodytu adresu, be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui jos nurodytu adresu anksčiau adresuotos siuntos, kaip Šiaulių AVMI 2011 m. vasario 9 d. sprendimas, ar 2011 m. spalio 12 d. raginimas bei vėliau siųstas 2011 m. lapkričio 2 d. raštas dėl informacijos pateikimo ir išieškojimo sustabdymo, nebūtų įteikti. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei pažymėjo, jog pareiškėjui buvo palikti pranešimai apie jo gautas registruotas siuntas, t. y. 2011 m. balandžio 8 d. registruota siunta su žyma „Neatsiėmė“ buvo grąžinta 2011 m. gegužės 13 d., prieš tai palikus 2011 m. balandžio 13 d. pranešimą ir 2011 m. gegužės 9 d. registruota siunta su žyma „Neatsiėmė“ buvo grąžinta 2011 m. birželio 14 d., prieš tai palikus 2011 m. gegužės 14 d. pranešimą, o tai patvirtina, kad pašto siuntų įteikimai vyko laikantis teisės aktų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, jog MAĮ registruoto laiško įteikimo dienos nesiejama su faktiniu laiško gavimu. Pažymėjo ir tai, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat reikšminga, ar pareiškėjas savo teises įgyvendino sąžiningai. Išdėstė, jog pareiškėjo atstovas tikino, kad 2011 m. balandžio mėn. telefonu teiravosi Šiaulių AVMI dėl Inspekcijos sprendimo priėmimo ir buvo gauta informacija, kad sprendimas rengiamas, be to, jis nurodė, kad kreipėsi į paštą, teiraudamiesi apie Bendrovei siųstas registruotas pašto siuntas, tačiau pašto darbuotojai nedavė patvirtinimo, kad pašto siuntos būtų siųstos pareiškėjai. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nei ginčo nagrinėjimo metu Komisijoje, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Taip pat pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir teigė, kad ne kartą skambindavo į Inspekciją ir jiems būdavo liepiama laukti, tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido pusę metų, kas tokiu atveju paneigia pareiškėjos dažną domėjimąsi (skambinimą ne vieną kartą, (iš teismo posėdžio protokolo)), sprendimo priėmimu. Pridūrė ir tai, jog jeigu pareiškėjas būtų skambinęs jau po 2011 m. gegužės 9 d., tai jis būtų sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą. Apibendrino, jog minėti pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, o jis nebuvo pakankamai rūpestingas, siekdamas apskųsti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą. Teismas apibendrino, jog ginčijamas Inspekcijos sprendimas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant MAĮ įtvirtintų terminų, pareiškėja buvo informuotas apie jos skundo nagrinėjimo termino pratęsimą Inspekcijoje, nurodant vėliausią skundo išnagrinėjimo datą – 2011 m. gegužės 8 d., ginčijamas sprendimas buvo išsiųstas registruota pašto siunta, o dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (nagrinėjamu atveju – 2011 m. gegužės 19 d.), be to, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių priežastis, kodėl jis delsė įstatymo nustatytu terminu ginti savo subjektines teises, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, bei konstatavo, jog Komisija 2012 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. S-18(7-257/2011) pareiškėjui pagrįstai neatnaujino termino skundui dėl Inspekcijos 2011 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 69-107 paduoti, todėl naikinti minėto sprendimo nėra pagrindo.

23IV.

Šalies argumentai

24Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b . l. 73 – 75), kuriuo prašo ginčijamą teismo sprendimą panaikinti ir atnaujinti apskundimo terminą dėl 2011 m. gegužės 9 d. VMI sprendimo Nr. 69-107 „Dėl UAB „Rukenis“ 2011 m. vasario 25 d. skundo“.

25Apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog mokesčių mokėtojas, neturėdamas jokių duomenų apie mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą, faktiškai ir šio sprendimo skųsti negali. Teigia, jog Komisija visiškai nevertino to fakto, kad VMI, nagrinėdama UAB „Rukenis“ 2011 m. vasario 25 d. skundą dėl Šiaulių AVMI 2011 m. vasario 9 d. Sprendimo Nr. 35-137, pažeidė MAĮ 154 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. pratęsusi skundo nagrinėjimo terminą iki 60 dienų, apie tai UAB „Rukenis“ neinformavo, dėl ko pareiškėjui pasidarė sudėtinga suvokti, kurioje nagrinėjimo stadijoje yra jo skundas. Pažymi, jog Komisija nurodo, kad vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis, dokumentai mokesčių mokėtojui registruotu laišku siunčiami pagal mokesčių mokėtojų registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Priduria, jog taip pat nurodoma, kad MAĮ 152 straipsnio 2 dalimi ir 164 straipsnio 3 dalimi siekiama garantuoti operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą teisingą ir savalaikį mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Be to, MAĮ nustatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama. Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju VMI pasirinko būdą dokumentus mokesčių mokėtojui įteikti siunčiant juos registruotais laiškais, tačiau pareiškėjui kreipusis į paštą, siekiant išsiaiškinti, kodėl VMI siuntos jam nebuvo įteiktos, paaiškėjo, jog siuntą vieną kartą bandoma teikti gavėjui, o to nepavykus padaryti, surašomas pranešimas apie siuntą, kuris nėra teikiamas gavėjui į rankas ir išrašomas tik vieną kartą, t. y. paštininkas jo gavėjui neteikia, o tik palieka gavėjo pašto dėžutėje. Be to, siunta 30 dienų saugoma pašto skyriuje, o tuo atveju, jei gavėjas jos neatsiima, grąžinama siuntėjui. Pastebi, jog pagal aukščiau išdėstytą situaciją pareiškėjas negavo nė vienos siuntos, t. y. nebuvo gautas nei VMI pranešimas apie tai, jog pratęstas UAB „Rukenis“ skundo dėl Šiaulių AVMI sprendimo nagrinėjimo terminas, nei VMI tuo klausimu priimtas sprendimas. Pažymi, jog šie dokumentai nėra skelbiami viešai, todėl UAB „Rukenis“ neturėjo jokios realios galimybės susipažinti su VMI sprendimu dėl Šiaulių VMI sprendimo, o juo labiau – ir jį apskųsti. Nurodo, jog vadovaujantis VMI viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu VA-189 patvirtintomis Juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų papildymo/pakeitimo taisyklėmis, UAB „Rukenis“ 2007 m. vasario 20 d. Šiaulių AVMI Radviliškio skyriui pateikė Juridinio asmens pranešimą apie jo duomenų mokesčių mokėtojų registre papildymą (pakeitimą) (forma FR 0791), kurioje nurodytas UAB „Rukenis“ kontaktinis telefonas. Akcentuoja, jog mokesčių administratorius, net ir gavęs duomenis apie tai, jog VMI 2011 m. gegužės 9 d. Sprendimas Nr. 69-107 neįteiktas (ką liudija grąžintos siuntos žyma), nė nebandė apie tai mokesčių mokėtoją informuoti kitais MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais, nors faktiškai turėjo galimybę paskambinti ar atsiųsti pranešimą el. paštu (bendrovės el. pašto adresas nurodomas kiekvienoje deklaracijoje, teikiamoje mokesčių administratoriui). Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame akcentuojamas UAB „Rukenis“ nerūpestingumas bei išreiškiami įtarimai jį piktnaudžiaujant procesu (vengiant sprendimo įteikimo ir nukeliant jo apskundimo terminus) yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

26Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 91 – 92) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, jau išsakytus pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

28Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

29V.

30Apeliacinis skundas tenkintinas.

31Šioje byloje kilo ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK; Komisija) sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui UAB „Rukeniui“ (toliau – ir pareiškėjas) atnaujinti terminą skundui dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo panaikinimo paduoti.

32Mokesčių mokėtojo skundo ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai pateikimo terminą numato Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, jog skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.

33Bylai taip pat aktuali MAĮ 164 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, jog registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

34Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas 2011 m. vasario 25 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI; atsakovas) dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) sprendimo Nr. 35-137, kuriuo buvo patvirtintas Šiaulių AVMI Patikrinimo aktas, kuriuo pareiškėjo atžvilgiu buvo apskaičiuoti papildomos mokesčių sumos, mokėtinos į valstybės biudžetą. Byloje taip pat nustatyta, jog VMI 2011 m. balandžio 8 d. lydraščiu Nr. (24.6-31-5)-R-3516, pareiškėjui, jo nurodytu adresu – ( - ), registruotu laišku, išsiuntė 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 70-25, kuriuo pareiškėjo skundo nagrinėjimo terminą buvo nuspręsta pratęsti 60 dienų. VMI 2011 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą Nr. 69-107 „Dėl UAB „Rukenis“ 2011 m. vasario 25 d. skundo“ ir išsiuntė šį sprendimą pareiškėjui 2011 m. gegužės 12 d. registruotu laišku, adresu ( - ). VMI 2011 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 70-25, VMI buvo grąžintas 2011 m. gegužės 16 d. su žyma „Neatsiėmė“. VMI 2011 m. gegužės 9 d. sprendimas Nr. 69-107 Inspekcijai buvo grąžintas 2011 m. birželio 14 d. su žyma „Neatsiėmė“. Pareiškėjas apie VMI 2011 m. gegužės 9 d. sprendimą tikino sužinojęs tik gavęs 2011 m. spalio 12 d. VMI siųstą raginimą Nr. ()-325-450, o skundžiamų sprendimų kopijas realiai gavo 2011 m. lapkričio 5 d., kuomet gavo VMI 2011 m. lapkričio 2 d. atsakymą į jo 2011 m. spalio 24 d. VMI pateiktą prašymą gauti ginčo sprendimo kopiją.

35Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog pareiškėjas į MGK kreipėsi praleidęs terminą skundui paduoti, taip pat atsisakė jam praleistą terminą atnaujinti ir remiantis tuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

36Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, remiantis kuriais nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti.

37Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog nei MAĮ nuostatos, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika nesieja registruoto laiško įteikimo dienos su faktiniu laiško gavimu, nes MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Remdamasis šia vada, teismas nurodė, jog terminas skundui dėl Inspekcijos sprendimo paduoti baigėsi 2011 m. gegužės 19 d.

38Teisėjų kolegija su tokia apygardos administracinio teismo pozicija sutikti negali, nes LVAT yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. Kitaip tariant, MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Atkreiptinas dėmesys, jog tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tai yra bus užtikrinta mokesčių mokėtojo interesų apsauga, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (LVAT 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-367/11; žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (II dalis); „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 22, 36 punktas).

39Iš paminėto matyti, jog MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodyta taisyklė nėra absoliuti. Priešingai – šią įstatymo numatytą prezumpciją galima paneigti, esant duomenų apie faktinį įteikimą. Nagrinėjamu atveju matyti, jog faktiškai ginčytiną VMI 2011 m. gegužės 9 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2011 m. lapkričio 5 d. (pagal spaudą ant voko – 2011 m. lapkričio 4 d., MGK byla l. 8). Be to, iš bylos duomenų matyti, jog ankstesni mokesčių administratoriaus bandymai registruotu paštu pristatyti ginčijamą sprendimą pareiškėjui – o taip pat ir sprendimą dėl pareiškėjo VMI pateikto skundo nagrinėjimo termino pratęsimo – nebuvo sėkmingi (MGK byla l. 64 – 65), nes pareiškėjui jie įteikti nebuvo, todėl su pašto žyma „Neatsiėmė“ buvo grąžinti siuntėjui, t. y. mokesčių administratoriui. Atsižvelgiant į tai, būtent faktinio įteikimo momentas, bet ne bendrasis penkių darbo dienų, einančių po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, pasibaigimas, turėtų būti laikomas atskaitos tašku, nuo kurio pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui Komisijai paduoti.

40Tačiau pažymėtina ir tai, jog skundas MGK pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį alternatyviai turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Iš bylos faktinių duomenų matyti, jog pareiškėjas VMI skundą pateikė 2011 m. vasario 25 d., kurį mokesčių administratorius gavo 2011 m. kovo 9 d., todėl pagal MAĮ 154 straipsnio 3 dalį jis turėjo priimti sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo per 30 dienų nuo jo gavimo dienos, t. y. iki 2011 m. balandžio 7 d. Bylos medžiaga rodo, jog terminą mokesčių administratorius, vadovaudamasis ta pačia norma, 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu pratęsė 60 d., t. y. iki 2011 m. gegužės 8 d. Todėl pareiškėjas, būdamas aktyviu ir rūpestingu, turėjo žinoti, jog būtent šis momentas pagal maksimalų MAĮ numatytą terminą mokesčių administratoriui yra termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo data ir per 20 dienų (atsižvelgiant į sąlygą, jog sprendimų jis tikino negavęs) realizuoti savo teisę kvaziteisminiu keliu apginti savo pažeistas teises. Tačiau jis jokių veiksmų daugiau kaip penkis mėnesius nesiėmė ir pirminę informaciją apie priimtą sprendimą nurodo gavęs tik 2011 m. spalio 12 d., t. y. sulaukęs VMI raginimo Nr. ()-325-450, kuris, kaip pastebėtina, pareiškėją pasiekė tuo pačiu adresu, kuriuo mokesčių administratoriaus anksčiau siunčiami sprendimai nepasiekdavo (( - )). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės per se yra pakankamas pagrindas teigti, jog pareiškėjas savo subjektyviais veiksmais praleido terminą skundui MGK pateikti.

41Konstatavus, jog konkrečiu atveju yra praleistas terminas skundui MGK pateikti, turi būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės šį terminą pareiškėjui atnaujinti. Šiuo aspektu nurodytina, jog remiantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas.

42Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti, yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Mokesčių administravimo įstatyme nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė (MAĮ 152 str. 3 d.). Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 – 1154/10). Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–757/2010, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–573/2007). Kaip minėta, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodytų kriterijų taikymas ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 – 2218/2011, 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 – 1154/10).

43Pažymėtina, jog pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl ginčijamo Inspekcijos sprendimo paduoti, jo praleidimo priežastimis įvardija tai, jog jis nebuvo informuotas apie tai, jog mokesčių administratorius pratęsė terminą sprendimui dėl skundo dėl mokestinio ginčo priimti, todėl jam pasidarė sunku suvokti, kurioje nagrinėjimo stadijoje yra jo skundas bei tai, jog mokesčių administratorius nesistengė jo informuoti kitais MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais būdais, pavyzdžiui, telefonu arba el. paštu.

44Teismo vertinimu, nepaisant to, jog pareiškėjas savo subjektyviais veiksmais praleido terminą skundui Mokestinių ginčų komisijai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl jo adresu, kurį jis pats nurodė, nepasiekė mokesčių administratoriaus siųsti laiškai, iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog ginčijamo Inspekcijos 2011 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 69-107 turinys jam tapo prieinamas 2011 m. lapkričio 5 d., t. y. faktiškai gavus sprendimą. Taigi, būtent tada pareiškėjui atsirado reali galimybė susipažinti su Inspekcijos sprendimo turiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik faktiškai susipažinus su sprendimo turiniu, pareiškėjui atsirado ir reali galimybė jį ginčyti bei pateikti nesutiko su sprendimu (prieštaravimo jam) motyvus. Ši aplinkybė nepriklausė nuo pareiškėjo valios, t. y. buvo objektyviai sąlygota, todėl laikytina svarbia praleisto termino atnaujinimui. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei tuo, jog visos abejonės traktuojamos mokesčių mokėtojo naudai, spręstina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas pareiškėjui, vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, praleistąjį terminą atnaujinti.

45Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, spręstina, jog tiek Mokestinių ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai konstatavo tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju praleido terminą Inspekcijos 2011 m. gegužės 9 d. sprendimui apskųsti, nepagrįstai atsisakė jam šį terminą atnaujinti. Remiantis išdėstytaisiais motyvais, pareiškėjo apeliacinis skundas – tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimą panaikinant, atnaujinant pareiškėjui terminą skundui dėl Inspekcijos 2011 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 69-107 paduoti bei perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Mokestinių ginčų komisijai spręsti iš naujo.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

Nutarė

47Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rukenis“ apeliacinį skundą tenkinti.

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti.

49Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. S-18(7-257/2011) panaikinti.

50Atnaujinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Rukenis“ terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 69-107 paduoti ir perduoti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rukenis“ skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

51Sprendimas neskundžiamas.