- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- eCIK-549/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00088-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Donatas Šernas, Eglė Zemlytė
- Ieškovas
- UAB „VYČIO KOMISARAI“
Nr. DOK-1923 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00088-2025-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2026 m. gegužės 21 d. paduotu ieškovės UAB „Vyčio komisarai“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė UAB „Vyčio komisarai“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovui V. R. dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai netinkamai kvalifikavo atsakovo išsakytus trečiajam asmeniui (korespondentui) teiginius kaip nuomonę, o ne kaip žinia, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dalykinės reputacijos pažeidimo bylose. Iš straipsnyje pateiktų formuluočių („suimtas dar vienas žmogus <...> trečias yra <...> V. K.“; „atvykdavo su <...> V. K.“ ir pan.) darytina vienareikšmė išvada, kad tokiais teiginiais atsakovas konstatavo faktus, o ne pateikė savo subjektyvią nuomonę. Iš straipsnyje pateikiamų kategoriškų formuluočių („Tuomet žiniasklaidoje buvo pranešta, kad kartu su šiais dviem veikėjais dėl D. nužudymo suimtas dar vienas žmogus. Tik tuomet niekas neskelbė, kad tas trečias yra R. sargybinis ir dabartinis „Šušvės“ bei saugos tarnybos „Vyčio komisarai“ direktorius V. K.“, - sakė atsakovas“; „suimtas dar vienas žmogus <...> trečias yra <...> V. K.“) eilinis skaitytojas galėjo susidaryti įspūdį, kad atsakovas teikia nenuginčijamus ir tikrovę atitinkančius faktus apie ieškovės direktorių, kaip buvusį suimtą už kito žmogaus nužudymą. Bet kuris skaitytojas, perskaitęs, kad apsaugos paslaugas teikiančios įmonės direktorius buvo suimtas dėl asmens nužudymo, susidarytų vienodą neigiamą nuomonę apie pačią apsaugos paslaugas teikiančią įmonę. Akivaizdu, kad tokios itin neigiamos ir ieškovės direktoriaus asmenį, atitinkamai ir pačią ieškovę, diskredituojančios savybės priskyrimas yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl, priešingai nei buvo nustatyta teismų, tokie atsakovo išsireiškimai turėjo būti įvertinti kaip žinia.
2. Teismai pažeidė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą preziumpciją – paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai – ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepaneigė šios prezumpcijos. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovo paskleisti duomenys neatitinka tikrovės – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. rugsėjo 15 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kartu su juo pateiktas 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimas atskirti ikiteisminius tyrimus, kuriame nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime V. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Byloje kiti asmenys įtariami dalyvavę tyčiniuose nužudymuose. <...> Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad V. K. inkriminuojama nusikalstama veika nesusijusi su byloje tiriamais nužudymais“.
3. Kasacinio teismo išaiškinta, kad neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Teismams nusprendus, kad atsakovas pateikė savo nuomonę apie ieškovę, jie turėjo vertinti, ar paskleista nuomonė pareikšta sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, nesiekiant įžeisti, pažeminti ar sumenkinti asmenį, bei, ar ji turi pakankamą faktinį pagrindą. Teismas neįvertino atsakovo paskleistos nuomonės nurodytais aspektais.
4. Nors teismai pripažino, kad ne atsakovas pasakė straipsnyje pacituotus teiginius, o atsakovo teiginiai buvo perfrazuoti korespondento (įtraukto į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo iniciatyva), tačiau teismai nepasisakė ir nevertino korespondento veiksmų teisėtumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „teismas turi teisę procesiniame sprendime pasisakyti dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, veiksmų, susijusių su ieškinio dalyku, vertinimo, nors tokiam asmeniui ir nėra reiškiami reikalavimai ir byloje nėra sprendžiama dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų. Kadangi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (išskyrus teisę disponuoti ginčo dalyku), jie turi teisę išreikšti savo poziciją, teikti atsikirtimus ir paaiškinimus byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos, ir toks jų dalyvavimas procese pagrįstai galėtų lemti byloje nustatytų aplinkybių prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas), taip užtikrinant CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą“. Trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė išdėstyti savo poziciją ir pateikti atsikirtimus, todėl laikytina, kad, teismui pasisakius apie jo veiksmų (ne)teisėtumą, nebūtų buvusios peržengtos ieškinio ribos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti UAB „Vyčio komisarai“ (j. a. k. 302594017) 119 (vieną šimtą devyniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. gegužės 20 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 1488, žyminio mokesčio užduoties kodas ZP52232. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.