Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Rimgauda“ ir atsakovų UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl neteisėtų pirkimo sąlygų panaikinimo pirkime,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) galioja ir apeliaciniame procese: apeliacinis procesas ne tik pradedamas dalyvaujančio byloje asmens (apelianto) iniciatyva, bet ir gali baigtis jo ir kitos šalies iniciatyva, kai šie įgyvendina procesinę teisę baigti bylą taikos sutartimi. Kita vertus, dispozityvumo principas, tiek viena iš jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi, nėra absoliutūs. Šalių prašymas baigti bylą taikos sutartimi teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2012).

Šalių ginčas kilo dėl viešojo pirkimo sutarties projekto 11.5.8 papunkčio, kuriame numatyta, kad rangovas įsipareigoja užtikrinti, kad visos rangovo naudojamos perkamos medžiagos, gaminiai ir įrenginiai, būtų nauji, anksčiau nenaudoti ir nebūtų pagaminti anksčiau kaip prieš 2 (dvejus) metus, skaičiuojant nuo objekto darbų užbaigimo dienos, atitiktų Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje galiojančių teisės aktų reikalavimus (turėtų atitikties sertifikatus ar kokybės pažymėjimus.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nors viešųjų pirkimų bylose teismas iš principo gali tvirtinti tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sudarytą taikos sutartį, tačiau šiame kontekste kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdžio ir svarbos bei teisinio viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo ir šių santykių reguliavimo teismai, spręsdami šiuos ginčus, ribojami nutraukti procesą kitais atvejais leistinomis priemonėmis (pvz., taikos sutarties tvirtinimu) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015); teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normoms ir principams bei viešajam interesui, ar ja nesukuriama tokia tvarka, kad viešojo pirkimo procedūros toliau būtų vykdomos ne pagal VPĮ teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 31 punktas).

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog, vykdant pirkimą, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudenciją nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga visų pirma reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (ESTT 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktas; 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktas). Šie principai ir pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus. Skaidrumo pareiga taip pat reiškia, kad perkantysis subjektas turi tinkamai paviešinti pirkimo sutarties objektą ir jos sudarymo kriterijus (ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendimas byloje Lianakis ir kt., C-532/06, 40 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 46 punktas).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 49 punktas).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viešojo pirkimo sąlygų keitimo teisėtumas priklauso nuo vadinamųjų Borta kriterijų, kurių aiškinimo praktika išplėtota kasacinio teismo jurisprudencijoje, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022, 91 punktas). Pagal ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendime byloje Borta, C-298/15, pateiktus teisės išaiškinimus, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai, taip pat skaidrumo pareiga, išplaukiantys, be kita ko, iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių, turi būti aiškinami taip, jog pagal juos nedraudžiama, kad perkantysis subjektas po skelbimo apie pirkimą paskelbimo pakeistų pirkimo nuostatą, su sąlyga, pirma, kad padaryti pakeitimai nėra tokie esminiai, jog gali pritraukti potencialių dalyvių, kurie, jei tų pakeitimų nebūtų padaryta, negalėtų pateikti pasiūlymo, antra, kad apie šiuos pakeitimus tinkamai paskelbta, jog visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu, ir, trečia, kad jie padaromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, šių pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas, jeigu atitinkami pakeitimai svarbūs, ir pratęsimo trukmė yra pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (toliau kartu – Borta kriterijai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 34 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudarytos taikos sutarties pakeitimai nėra esminiai, nes išlieka sąlyga, kad dujotiekio statybai, įrengimui, rekonstravimui, remontui ar avarijų šalinimui naudojamos medžiagos ir gaminiai, darbų vykdymo metu, turi būti naudojami ne senesni nei 2 (dvejų) metų laikotarpio (nuo medžiagos pagaminimo iki faktinio medžiagos sumontavimo). Tačiau ši sąlyga papildyta nurodant, kad dujotiekio statybai, įrengimui, rekonstravimui, remontui ar avarijų šalinimui naudojamos pagrindinės www.eso.lt nurodytos medžiagos ir gaminiai, darbų vykdymo metu, turi būti naudojami ne senesni nei 2 (dvejų) metų laikotarpio (nuo medžiagos pagaminimo iki faktinio medžiagos sumontavimo). Tais atvejais, kai medžiagos, gaminiai ar įrenginiai sandėliuojami ilgiau nei 2 (dvejus) metus ir gamintojas nenustato kitokių reikalavimų, tokios medžiagos, gaminiai ir įrenginiai privalo būti papildomai išbandyti pagal galiojančius kokybės nustatymo standartus. Nurodytos sąlygos papildymas neužkerta kelio dalyvauti potencialiems tiekėjams, kurie rengėsi tą daryti iki nurodytos Pirkimo sąlygos pakeitimo. Iš esmės šios sąlygos papildymas suteikia teisę dalyvauti Pirkime tiekėjams, kurių gaminiai ar įrenginiai sandėliuojami ilgiau nei dvejus metus, tačiau su papildomai jiems keliamais reikalavimais. Keičiama 11.5.8 papunkčio sąlyga visiems tiekėjams nustatyta vienodai, jų neišskiriant. Konstatuotina, kad nutarties priėmimo metu nėra pagrindo padaryti išvadą, kad taikos sutartyje nustatyti pirkimo sąlygų pakeitimai neatitinka pirmiau paminėtų pirmojo ir antrojo Borta kriterijų. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad taikos sutartyje nustatyti pirkimo sąlygų pakeitimai neatitinka pirmiau paminėto trečiojo Borta kriterijaus. Nagrinėjamu atveju taikos sutartis sudaryta prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus. Nors pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo aspektai taikos sutartyje neaptarti, tačiau, viena vertus, bendrųjų pirkimo sąlygų 6.4 papunktyje nustatyta, kad pirkimo vykdytojo iniciatyva tikslinami pirkimo dokumentai ar atsakymai į tiekėjų prašymus parengiami ir išplatinami per protingą terminą, tačiau ne vėliau kaip likus 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino. Kita vertus, tuo atveju, jei atsakovė, atlikusi taikos sutartimi nustatytus pirkimo sąlygų pakeitimus, nepratęs pasiūlymų pateikimo termino ar jį pratęs nepakankamai trukmei, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus, pirkimu suinteresuoti asmenys turi teisę ginčyti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus.

Įvertinusi taikos sutarties sąlygas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad imperatyvioms įstatymų, be kita ko, ir VPĮ, nuostatoms byloje pateikta taikos sutartis neprieštarauja, nenustatyta, jog taikos sutartimi nustatomi viešojo pirkimo sąlygų pakeitimai neatitinka minėtų Borta kriterijų, taip pat nenustatyta aplinkybių, kad šia taikos sutartimi būtų pažeistas viešasis interesas (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartimi šalys patvirtino (sutarties 3.1 papunktis), kad joms yra žinomos ir suprantamos visos CK 6.985 straipsnio bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje bei 293 – 294 straipsniuose numatytos taikos sutarties sudarymo ir teisminės bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią; civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Šios teisinės pasekmės atitinka tikrąją Šalių valią, išreiškiamą sudarant taikos sutartį.

Nenustačius pagrindo pripažinti, kad taikos sutarties patvirtinimas nagrinėjamu atveju prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, neatitiktų Borta kriterijų ir (ar) pažeistų viešąjį interesą, taip pat šalims patvirtinus, jog joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo byloje ir bylos nutraukimo pasekmės, konstatuotina, kad yra pagrindas patvirtinti taikos sutartį (CPK 140 straipsnio 3 dalis), panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. sprendimą ir bylą nutraukti (CPK 140 straipsnio 4 dalis, 293 straipsnio 5 dalis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutartimi tvirtinamos taikos sutarties tekstas iš dalies redaguotas pagal valstybinės kalbos taisykles, tačiau toks redagavimas nekeičia šalių pateiktos sutarties pirminio teksto turinio ir prasmės teisės požiūriu (CPK 11 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 4 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Atsižvelgiant į taikos sutarties 3.7 papunkčio sąlygą, kuria prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, įvertinus tai, jog tvirtinama taikos sutartis ir byla nutraukiama, šioje byloje Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Taikos sutarties šalys patvirtino, kad nereikalauja viena iš kitos jų turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo, įskaitant ir išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti (jei tokios buvo patirtos) (taikos sutarties 2.2 papunktis). Atsižvelgiant į tokį susitarimą, tvirtindamas taikos sutartį, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims neskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Prašyme patvirtinti taikos sutartį šalys prašo grąžinti ieškovei sumokėtą žyminį mokestį, taikos sutartyje ieškovė prašo grąžinti jai 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir šioje byloje paduotą apeliacinį skundą.

CPK 87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodyti pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai yra taikytini iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tai reiškia, kad, be kita ko, sudarius taikos sutartį pirmosios instancijos teismui jau priėmus sprendimą, pirmosios instancijos teisme sumokėtas žyminis mokestis nėra grąžinamas. Jeigu taikos sutartis sudaroma aukštesnės instancijos teisme (bylą nagrinėjant apeliacine tvarka), tai sumokėtas žyminis mokestis šalims gali būti grąžinamas tik už tos instancijos teismui paduotus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-916/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-462-407/2023; 2025 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-103-798/2025, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai, prašymas grąžinti ieškovei 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, atmestinas (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu byla šalims pateikus taikos sutartį užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.

Nagrinėjamu atveju byla apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. sprendimo paskirta nagrinėti iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. rugpjūčio 6 d. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Taigi, yra pagrindas grąžinti ieškovei žyminį mokestį, sumokėtą už 2026 m. birželio 9 d. apeliacinį skundą, t. y. 1 195 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3, 4 dalimis, 293 straipsnio 5 punktu, 294, 302 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ (juridinio asmens kodas 300639104) ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis grupės paslaugų centras“ (juridinio asmens kodas 303200016) bei akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) (toliau kartu – šalys) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

1.1. Šalys susitaria, kad atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pakeis Pirkimo sąlygas, atsakovės paskelbtame Pirkime pateiktos sutarties projekto – Tipinės rangos darbų sutarties Bendrosios dalies (toliau – Sutartis) 11.5.8 punktą išdėstant nauja redakcija:

„11.5.8. Dujotiekio statybai, įrengimui, rekonstravimui, remontui ar avarijų šalinimui naudojamos pagrindinės www.eso.lt nurodytos medžiagos ir gaminiai, darbų vykdymo metu, turi būti naudojami ne senesni nei 2 (dvejų) metų laikotarpio (nuo medžiagos pagaminimo iki faktinio medžiagos sumontavimo). Tais atvejais, kai medžiagos, gaminiai ar įrenginiai sandėliuojami ilgiau nei 2 (dvejus) metus ir gamintojas nenustato kitokių reikalavimų, tokios medžiagos, gaminiai ir įrenginiai privalo būti papildomai išbandyti pagal galiojančius kokybės nustatymo standartus. Atlikus bandymus, iki darbų pradžios, Užsakovui turi pateikti galiojantį kokybės atitikties sertifikatą, patvirtinantį, kad medžiagos ir gaminiai atitinka pirminius gaminio kokybės reikalavimus. Bandymams taikomi šie reikalavimai:

11.5.8.1. bandymai turi būti atliekami akredituotoje (nacionalinės akreditacijos įstaigos arba kitos ES valstybės narės pripažintos akreditacijos institucijos akredituotoje) laboratorijoje, turinčioje teisę atlikti atitinkamus bandymus pagal galiojančius teisės aktus ir standartus (pvz., pagal LST EN ISO/IEC 17025 ar lygiaverčius reikalavimus). Bandymams imami medžiagų mėginiai, jų kilmė, partija, identifikavimo duomenys, paėmimo vieta ir laikas turi būti iš anksto suderinti su Užsakovo atstovu. Šis derinimas taikomas siekiant užtikrinti mėginių atsekamumą ir reprezentatyvumą numatomoms naudoti medžiagoms;

11.5.8.2. medžiagų ar įrenginių papildomas tikrinimas, bandymai ar sertifikavimas dėl jų sandėliavimo trukmės laikytina Rangovo veiklos ir rizikos dalimi. Dėl to ji negali būti laikoma pagrindu darbų atlikimo termino pratęsimui ar kitokiam sutartinių įsipareigojimų vykdymo atidėjimui;

11.5.8.3. medžiagų ar įrenginių papildomas tikrinimas, bandymai ar sertifikavimas dėl jų sandėliavimo trukmės laikytina Rangovo veiklos ir rizikos dalimi, todėl papildomai už tai nebus atlyginama Rangovui.“

1.2. Šalys susitaria, kad ESO interneto svetainėje www.eso.lt bus nustatytas pirminis dujotiekio statybai, įrengimui, rekonstravimui, remontui ar avarijų šalinimui naudojamų pagrindinių medžiagų ir gaminių, kuriems taikomos Sutarties 11.5.8 punkto sąlygos, sąrašas:

1.2.1 Polietileniniam dujotiekiui skirtos medžiagos: polietileniniai dujotiekio vamzdžiai; polietileninio dujotiekio vamzdžių jungiamosios detalės; požeminiai uždarymo PE įtaisai ir uždarymo įtaisai su PE atvamzdžiais;

1.2.2 Plieniniam dujotiekiui skirtos medžiagos: plieniniai dujotiekio vamzdžiai; plieninio dujotiekio jungiamosios detalės; plieninio dujotiekio uždarymo įtaisai; plieninio dujotiekio izoliuojančios movos.

1.3. Atsakovė įsipareigoja atlikti Pirkimo sąlygų pakeitimus, nurodytus šios taikos sutarties 1.1 papunktyje, o ESO įsipareigoja patalpinti interneto svetainėje www.eso.lt taikos sutarties 1.2 papunktyje nurodytą sąrašą nedelsiant nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos.

1.4. Ieškovė atsisako visų atsakovės atžvilgiu civilinėje byloje pareikštų reikalavimų, įskaitant reikalavimo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.5. Šalys patvirtina, kad sudarius taikos sutartį, civilinėje byloje sprendžiamas šalių tarpusavio ginčas yra užbaigtas ir ieškovė ateityje nereikš jokių pretenzijų ir reikalavimų (nepriklausomai nuo jų formos ir pavadinimo), susijusių su šalių santykiais, kurie patenka į civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. sprendimą.

Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl neteisėtų pirkimo sąlygų panaikinimo.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rimgauda“ (juridinio asmens kodas 300639104) 1 195 (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 00040156.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.