Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundas dėl IPN1 (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos Nutarimu APA1 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė asmenų registro tvarkytojui 2024 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 str. 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.Nesutinkant su Institucijos Nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 pateikė skundą, kuris Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi netenkintas. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad APA1 pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn patraukta teisėtai ir pagrįstai, o nuobauda jai paskirta laikantis proporcingumo ir teisingumo principo, nuobaudos individualizavimo principo, atsižvelgiant į administracinės nuobaudos paskirtį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, APA1 savo turimomis teisėmis ir pareigomis kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, naudojosi pasyviai, dėl ko turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį ir Institucijos Nutarimą bei nutraukti jos atžvilgiu administracinę teiseną. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal ANK 6 straipsnio nuostatas, administracinė atsakomybė taikoma tik nustačius asmens kaltę, todėl vien formalus pareigos neįvykdymas nesudaro pagrindo taikyti administracinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien konstatavimu, kad finansinės ataskaitos nebuvo pateiktos, tačiau neanalizavo, dėl kokių priežasčių tai įvyko ir ar iš tiesų tai APA1 kaltė. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad juridinio asmens vadovo atsakomybė yra absoliuti, nors teismų praktikoje aiškiai pripažįstama, kad atsakomybė negali būti taikoma, jei pareigos nevykdymą lėmė trečiųjų asmenų veiksmai, kurių vadovas objektyviai negalėjo kontroliuoti. Apeliantės įsitikinimu, iš bylos medžiagos matyti, kad finansinių ataskaitų teikimo procesas buvo pradėtas ir vykdomas per buhalterę, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši pareiga buvo ignoruojama ar sąmoningai nevykdoma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo negali būti laikomas kaltu dėl administracinio pažeidimo, jeigu pažeidimą lėmė kito asmens veiksmai, kurių jis objektyviai negalėjo kontroliuoti. Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga patvirtina, kad finansinių ataskaitų teikimo procesas buvo faktiškai pradėtas – buhalterė jungėsi prie Registrų centro sistemos ir atliko veiksmus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad finansinių ataskaitų teikimo procesas buvo faktiškai vykdomas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino tinkamai, apsiribodamas vien galutinio nepateikimo konstatavimu.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 pažymi, jog teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą apeliantei, nors esant duomenims apie trečiojo asmens veiksmus, būtent Institucija turėjo pareigą nustatyti ir pagrįsti, kodėl šie veiksmai nelaikytini reikšmingais ir kodėl atsakomybė vis tiek tenka apeliantei. Nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios abejonės dėl to, ar pažeidimas atsirado dėl apeliantės veiksmų, ar dėl trečiojo asmens veiksmų, tačiau šios abejonės pirmosios instancijos teismo nebuvo pašalintos.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių duomenų visumos ir jų tarpusavio ryšio, todėl tokiu būdu buvo pažeistas įrodymų vertinimo visumos principas. O taip pat pirmosios instancijos teismas nutartyje nepateikė išsamių ir motyvuotų argumentų, kodėl byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens veiksmais, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl apeliantės kaltės. Nutartyje apsiribota bendro pobūdžio teiginiais apie juridinio asmens vadovo pareigas, tačiau neatsakyta į esminį klausimą - dėl kokių priežasčių nagrinėjamu atveju šios pareigos turėtų būti laikomos pažeistomis, nepaisant to, kad procesas buvo faktiškai vykdomas.Apeliantė skunde nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovas turi teisę deleguoti tam tikras funkcijas specialistams. Finansinių ataskaitų teikimas buvo pavestas buhalterei, kuri pagal savo kompetenciją turėjo atlikti šiuos veiksmus. Skunde taip pat nurodoma, kad vien formaliai dokumentų išsiuntimas elektroniniu paštu negali būti laikomas tinkamu informavimu, jei nėra patvirtinimo apie jų realų gavimą, ypač kai byla nagrinėjama asmeniui nedalyvaujant. O nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, jog administracinio nusižengimo byloje yra duomenys, kad APA1 nuo 2025 m. lapkričio 24 d. iki 2026 m. sausio 30 d. buvo nedarbinga. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą Institucijos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovė J. P. nurodo, jog CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 120, 123 ir 127.1 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, APA1, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove iki 2025 m. liepos 15 d., 2024 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų Registro tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, todėl Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, paskiriant jai 615 Eur baudą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad visi procesiniai dokumentai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1 buvo siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris valstybės informacinėse sistemose ar registruose, tame tarpe ir administracinių nusižengimų registre, paviešintas kaip APA1 kontaktinis elektroninis adresas, o taip pat byloje nėra ginčo, kad ji nėra gavusi protokolo. Atsiliepime Institucijos atstovė atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju APA1 patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį turėjo pateikti iki 2025 m. birželio 1 d., todėl jos nurodytas nedarbingumo laikotarpis nuo 2025 m. lapkričio 24 d. iki 2026 m. sausio 30 d., nepanaikina jos kaip bendrovės vadovės atsakomybės už ankstesnių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Registro tvarkytojui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Institucijos atstovė prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį nepakeistą.