Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-06-09 · Civilinė byla Nr. eCIK-546/2026

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-09
Bylos Nr.
eCIK-546/2026
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00015-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Agnė Tikniūtė, Donatas Šernas, Eglė Zemlytė
Ieškovas
UAB "Uno"
Atsakovas
UAB „Danesta LT“

Nr. DOK-1912Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00015-2023-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. birželio 9 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 19 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danesta LT“ dėl turto dalies nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir nuostolių atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir pripažino, kad pagal 2018 m. sausio 19 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį ieškovė turi pagrindą reikalauti atsakovės gautų turto, esančio Klaipėdoje, Austėjos g. 3, 5, 7, 9, 11, 13, 15, 17, pardavimo pajamų dalies. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija skundžiama 2026 m. vasario 20 d. nutartimi šią sprendimo dalį pakeitė – pripažino, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti nurodytų atsakovės gautų pajamų dalies.Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.141 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, įtvirtinančios, jog novacija turi būti aiškiai išreikšta ir yra nepreziumuojama. Pirkimo–pardavimo sutartys dėl nurodytų statinių buvo patvirtintos teismo sprendimu civilinėje byloje CK 6.309 straipsnio 3 dalies ir CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu, o teismas netvirtino (nenustatinėjo) jokių pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų, modifikuojančių, ar užbaigiančių jungtinės veiklos sutartį. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.