Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-417-870/2026Proceso Nr. 1-01-1-01722-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2(S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės ir Jurgos Vasiliauskienės,sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 17 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,nustatė:I. Nagrinėjamo klausimo esmėA. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 7, 9 punktuose, 180 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 187 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktuose, o būtent tuo, kad jis neteisėtai įsibrovęs į gyvenamąjį namą, dėl savanaudiškų paskatų, kitaip itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nužudė bejėgiškos būklės žmogų, apiplėšdamas pagrobė svetimą turtą, bei visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą, o būtent:jis, 2025 m. sausio 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 22.14 val., turėdamas tikslą naudojant smurtą pagrobti svetimą turtą, neteisėtai, be savininko leidimo, slapta per langą, įsibrovė į J. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iš minėtos nukentėjusiosios reikalaudamas atiduoti namie laikomus pinigus, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo nenustatytą kiekį smūgių, esančiai bejėgiškos būklės dėl senatvės ir dėl to negalinčiai pasipriešinti, nukentėjusiajai J. A. į liemens sritį, padarydamas pastarajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį šonkaulių lūžiais su aplinkinėmis kraujosruvomis, po ko iš ant krosnies gulinčiame aliumininiame bidone esančios metalinės dėžutės, pagrobė 9 000 Eur grynųjų pinigų. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą paslėpti nusikaltimo padarymo pėdsakus, padegė J. A. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 20 248 Eur vertės, dėl ko nuo name sukelto gaisro, patirdama dideles fizines ir dvasines kančias, nukentėjusioji J. A. įvykio vietoje nuo ūminio toksinio anglies monoksido poveikio mirė. Taip A. S. neteisėtai įsibrovęs į gyvenamąjį namą, dėl savanaudiškų paskatų, kitaip itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nužudė bejėgiškos būklės dėl senatvės J. A., apiplėšdamas pagrobė jai priklausančius 9 000 Eur grynųjų pinigų, bei visuotinai pavojingu būdu sudegindamas sunaikino J. A. priklausantį didelės 20 248 Eur vertės turtą.Be to, A. S. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įsibrovęs į gyvenamąjį namą, iš savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės žmogų, apiplėšdamas pagrobė svetimą turtą, bei visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą, o būtent:jis, 2025 m. gegužės mėn., laikotarpiu nuo 2 d. 22.30 val. iki 3 d. 00.23 val., būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu bendrininkų grupe su P. N. (P. N.) (gim. (duomenys neskelbtini)), turėdami tikslą naudojant smurtą pagrobti svetimą turtą, bei dėl to iš anksto susitarę, neteisėtai, be savininko leidimo, slapta per langą, įsibrovė į I. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą, bei iš pastarosios reikalavo atiduoti namie laikomus pinigus. Pastarajai atsakius, kad namie pinigų nėra, P. N. iš nugaros priėjus prie nukentėjusiosios I. K., esančios bejėgiškos būklės dėl senatvės ir dėl to negalinčios pasipriešinti, apglėbus pastarosios kaklą ranka tyčia smaugus nukentėjusiąją I. K., kol ši smaugiama pasakė, kur namuose laikomi pinigai, t. y. kitoje patalpoje ant krosnies, po ko jis (A. S.), nuėjęs į kitą patalpą, ant krosnies rado raudonos spalvos piniginę, kurioje buvo 2 400 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu padarydami pastarajai skydinės kremzlės kairio viršutinio rago lūžį su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, dėl ko nukentėjusioji įvykio vietoje mirė, pagrobė minėtus pinigus. Po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką, turėdami tikslą paslėpti nusikaltimo padarymo pėdsakus, jis (A. S.) kartu su P. N., padegė I. K. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 45 100 Eur vertės, ir taip neteisėtai įsibrovę į gyvenamąjį namą, iš savanaudiškų paskatų, nužudė bejėgiškos būklės dėl senatvės I. K., apiplėšdami pagrobė jai priklausančius 2 400 Eur grynųjų pinigų, bei visuotinai pavojingu būdu sudegindami sunaikino I. K. priklausantį didelės 45 100 Eur vertės turtą.Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams (t. 5, b. l. 154–158), kurio terminas šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartimi kaltinamajam A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 17 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymaiKaltinamasis A. S. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartį, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir paskirti jam kitas švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą).Kaltinamasis nesutinka su suėmimo pratęsimu ir nurodo, kad būdamas laisvėje galėtų padėti savo sugyventinei ir vaikams, gyvenantiems kaime, atlikti buitinius, ūkinius darbus, t. y. pjauti žolę, skaldyti malkas, sutvarkyti vandentiekį. Taip pat jis norėtų pabūti su savo šeima, kol byla nagrinėjama teisme.Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvadosKaltinamojo A. S. skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. S. skundo argumentus, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo A. S. ir kitų kaltinamųjų parodymuose, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose, akistatos, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, įvykio vietos apžiūrų, asmens, daiktų ir kitų objektų apžiūrų, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo, priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. S. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam A. S. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. A. S. kaltinamas padaręs 8 tyčines nusikalstamas veikas, tarp jų dvi sunkias ir dvi labai sunkias, kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Taip pat dvi A. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalį, yra priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Už sunkias ir labai sunkias A. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti išimtinai tik itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, tarp kurių ir laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, apygardos teismas bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo A. S. socialiniais, ekonominiais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo A. S. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti. Be to, darydamas antrą nusikaltimą kaltinamasis veikė bendrininkų grupe, jo vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, jis aktyviai dalyvavo inkriminuojamų nusikaltimų daryme. Iš pareikšto kaltinimo matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis galėjo gauti neteisėtų pajamų. Tai pripažino ir pats kaltinamasis A. S., parodydamas, kad abiem atvejais paėmė nukentėjusiųjų pinigus (po kelis tūkstančius eurų), kuriuos išleido įvairiems pirkiniams (t. 5, b. l. 116–117, 124–128).Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra nevedęs ir nedirba. Paskutinė oficiali jo darbovietė buvo 2007 metais. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau oficialiai jis dirbo tik trumpą laiką (iš viso apie 4 mėnesius) dvejose darbovietėse – nuo 2007 m. kovo 26 d. iki 2007 m. birželio 19 d., ir nuo 2007 m. spalio 29 d. iki 2007 m. lapkričio 21 d. (t. 6, b. l. 129). Iki suėmimo kaltinamasis gyveno pas savo sugyventinę, kuri patvirtino, jog kartu su kaltinamuoju gyveno ne ilgiau kaip vienerius metus. Kaltinamasis A. S. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, neturi savo asmeninės pastovios gyvenamosios vietos (t. 6, b. l. 68). Tai rodo, kad A. S. nėra saistomas su Lietuvos Respublika socialiniais, ekonominiais ir darbiniais ryšiais, t. y. jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jokių tvirtų ir ilgalaikių šeiminių ar darbinių įsipareigojimų, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę. Aplinkybė, kad kaltinamasis turi sugyventinę ir vaikus, nesulaikė kaltinamojo nuo ankstesnių ir galbūt šiame baudžiamajame procese jam inkriminuojamų tyčinių nusikaltimų darymo.Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (toliau – ir ĮKNR) matyti, kad A. S. nuo jauno amžiaus (nuo 15 metų) dažnai daro nusikalstamas veikas, anksčiau teistas 15 kartų, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 6, b. l. 78–97). Šioje byloje jam inkriminuojamas panašaus pobūdžio turtines ir smurtines nusikalstamas veikas galimai padarė neišnykus ankstesniems teistumams, praėjus vos 5 mėnesiams kai išėjo iš kalėjimo, atlikus arešto bausmę už turto sunaikinimą ar sugadinimą ir pasikėsinimą padaryti vagystę (2024 m. rugpjūčio 14 d.) (t. 6, b. l. 94). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, kad kaltinamasis labai daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat už smulkias vagystes ir vairavimą esant neblaiviam (t. 6, b. l. 101–127). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja A. S. asmenybę bei suteikia pagrindo manyti, kad jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, išvadų nedaro. Įvertinus tai, kad A. S. oficialiai nedirbo nuo 2007 m. lapkričio 21 d., šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su materialinės naudos gavimu, anksčiau daug kartų teistas ir baustas administracine tvarka už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir pažeidimus, sudaro pagrindą manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių A. S. pragyvenimo šaltinių.Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, A. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis), ar realiai rengiasi daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. BK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaltinamasis A. S. šioje byloje yra suimtas nuo 2025 m. gegužės 22 d., t. y. 14 mėnesių. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kardomojo kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu.Apygardos teismas svarstė galimybę A. S. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Intensyvios priežiūros, namų arešto, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimo skyrimas tik tam tikru mastu suvaržytų A. S. fizinio judėjimo laisvę, leistų atlikti jo kontrolę, tačiau realiai jo judėjimo laisvės nevaržytų, taigi jam nebūtų visiškai užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos institucijų ir teismo, daryti naujus nusikaltimus. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo A. S. teises, tačiau šiuo atveju pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati A. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis A. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus A. S. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, skaičių, mastą, ankstesnius teistumus, gresiančią bausmę, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą A. S. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo skunde nurodytas: intensyvią priežiūrą, namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant A. S. griežčiausią kardomąją priemonę.Įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, konstatuotina, kad A. S. kalinimas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartimi kaltinamajam A. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.