Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2396/2026Bylos Nr. BIK-553/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46457-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. B. gynėjo advokato Viktoro Onačko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas V. Onačko prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutartį ir bylą nutraukti, taikyti civilinio ieškinio įvykdymo atgręžimą, įpareigojant nukentėjusįjį grąžinti A. B. gautus pinigus.Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nenustatė A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 275 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 320 straipsnio 3 dalies, rungimosi ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų pažeidimus. Šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Teismų sprendimuose prielaidomis, bet ne įrodymais, grindžiama išvada, kad A. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Darydami išvadas dėl nuteistojo kaltės, teismai neatsižvelgė ir nevertino bylos aplinkybių, neigiančių teismo išvadas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas jame išdėstė ne visus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, vertindamas įrodymus darė klaidų dėl jų turinio, padarė įrodymų vertinimo klaidų. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 2 dalį, kurioje yra įpareigotas nustatyti, ar gauti duomenys laikytini įrodymais. Kaltinimas grindžiamas netiesioginiais įrodymais, remiasi prieštaringais psichikos negalią turinčio nukentėjusiojo parodymais, vertintais selektyviai ir tendencingai, iš jų teismams darant prielaidas apie tai, kas galėjo būti. Toks įrodymų vertinimas neatitinka teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų tiek dėl įrodymų vertinimo apskritai, tiek dėl papildomų sąlygų nuosprendį grindžiant išimtinai netiesioginiais įrodymais. Byloje esančių įrodymų visuma, kurios dalį apeliacinės instancijos teismas nutylėjo, paneigia nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvųjį draudimą priimti ieškinį po įrodymų tyrimo pradžios, nukentėjusiojo civilinį ieškinį priėmė įrodymų tyrimo metu ir jį išnagrinėjo, taip pažeisdamas kaltinamojo teisę į teisingą teismą ir gynybą.Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes bylos nepatikrino tinkamai ir neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.