Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, Inspekcija) 2024 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 2D-9051 „Dėl Jūsų skundo ((duomenys neskelbtini)“) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti 2024 m. kovo 1 d. raštą (toliau – ir 2024 m. kovo 1 d. prašymas) atsakyti į neatsakytus ir nenagrinėtus klausimus (atsakyta tik į 1 ir 15 prašymus). Pareiškėjas skunde nurodė, kad: Jis (pareiškėjas) 2024 m. kovo 1 d. raštu Inspekcijai pateikė 17 prašymų, tačiau Inspekcija Raštu atsakė tik į kelis prašymus, o didžiosios dalies prašymų net nenagrinėjo. Inspekcija atsakė į prašymus Nr. 1 ir Nr. 15, todėl dėl šių dviejų atsakymų klausimų nekyla. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 30 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija). Ši 2024 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 19R1-779 (toliau – Komisijos sprendimas) atmetė 2024 m. gegužės 30 d. skundą. Pareiškėjas nesutinka su Raštu ir Komisijos sprendimu, todėl teikia skundą teismui. Inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti 2024 m. kovo 1 d. rašto prašymus Nr. 2–13. 2024 m. kovo 1 d. rašte pareiškėjas pateikė naujus duomenis – 2024 m. vasario 19 d. statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 36-24 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuris įrodo pažeidimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) 2021 m. liepos 29 d. raštu nurodyti gaisrinės saugos pažeidimai, kuriuos nustatė PAGD. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalies ir 28 straipsnio 8 dalies nuostatos numato, kad už visas institucijas į teismą kreipiasi Inspekcija. Inspekcija 2021 m. lapkričio 24 d. susipažino su PAGD 2021 m. liepos 29 d. raštu. Pareiškėjo vertinimu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalies ir 28 straipsnio 8 dalies nuostatos yra nauji argumentai jo skunduose ir Inspekcija negali atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktais. 2024 m. kovo 1 d. rašto 2–13 prašymai nėra dėl to paties klausimo kaip civilinė byla, todėl Inspekcija taip pat negali vadovautis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu. Inspekcija netinkamai atliko savo funkcijas, nes net du kartus netinkamai atliko patikras. Pirmos patikros metu iš viso pažeidimų nenustatė, antros patikros metu nustatė tik tris pažeidimus: 1) architekto įmonė neturėjo kvalifikacijos projektuoti to statybos remonto projekto (tai iš tiesų grubus pažeidimas); 2) negauti bendraturčių (patalpų savininkų) pritarimai; 3) projektas neviešintas visuomenei. Inspekcija negali atsisakyti nagrinėti jo skundo, nes tokia pareiga jai numatyta pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 10 ir 17 straipsnių 1 dalių 2 punktus. Inspekcija privalo pagal visų institucijų nustatytus pažeidimus teisme naikinti statybos leidimą ir statybos užbaigimo dokumentus (Statybos įstatymo, redakcija, galiojusi 2021 m. lapkričio 24 d., kai Inspekcija sužinojo apie PAGD nustatytus pažeidimus) 27 straipsnio 24 dalis ir 28 straipsnio 8 dalis). Pareiškėjo situacija yra susijusi su viešuoju interesu statybų srityje ne vienu aspektu. Be to, situacija yra susijusi su gresiančia statinio avarija. Jis nesutinka su Inspekcijos teiginiu, jog PAGD nustatyti pažeidimai neturi įtakos inicijuotos civilinės bylos apimčiai ir turiniui. Priešingai, šie pažeidimai prieštarauja teisiniam reguliavimui, nes tiek bylos apimtis, tiek turinys turi būti plečiami atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus. Institucijos patikros metu privalo nustatyti visus, o ne tik tam tikrus pažeidimus. Dėl visų nustatytų pažeidimų turi būti kreipiamasi į teismą, nes nuo to priklauso atsakovų kiekis, ištaisomų pažeidimų kiekis, skiriamų baudų dydis (kuo daugiau ir sunkesnių pažeidimų, tuo bauda didesnė). Architekto konstruktorius ir architekto pasitelkta statybos ekspertizės įmonė turi tapti atsakovais, o patvirtinus jų padarytus pažeidimus, jiems gali būti taikomos nuobaudos – kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas. Inspekcijos teiginys, jog pareiškėjas gali savarankiškai ginti savo teises civilinėje byloje, nėra teisingas. Pareiškėjas yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ir neturi tokių teisių kaip ieškovas, pvz., negali keisti ieškinio pagrindo, dalyko, negali padidinti ieškinio reikalavimų kiekio. Inspekcija bet kokiu būdu visą laiką bando viešinti skundą padavusį asmenį (pareiškėją) arba sudaro tik tokias galimybes, kad skundą padavęs asmuo pats norėtų pateikti duomenis, kad jis pateikė skundą dėl statybų pažeidimų. Civilinė byla skirta tam, kad skundą pateikę asmenys liktų saugūs. Inspekcija nepripažįsta savo pareigų pagal Statybos įstatymą ir neteisėtai reikalauja, kad pareiškėjas pats gintų savo teises civilinėje byloje, nors tai turėtų daryti Inspekcija.Inspekcijos atsakymas į prašymą Nr. 16 yra nesuprantamas, nemotyvuotas, todėl į šį prašymą turi būti atsakyta iš naujo. Inspekcija vilkina civilinėje byloje teismo procesą dėl melagingų atsakovų teiginių, nes Inspekcija nepasako teismui, kad taikos derybos niekada nevyko. Pareiškėjui yra nesuprantama, kodėl Inspekcija naudojasi netinkama Priežiūros įstatymo 32 straipsnio dalimi. Be to, pareiškėjo situacijos atveju yra klausimas dėl gresiančios statinio avarijos dėl netinkamų statybos darbų, nes įdėta nelaikančioji sąrama, nors pagal statybos ekspertizės įmonės ekspertizę, siena laikančioji ir remontas kapitalinis, vadinasi, sąrama turėjo būti laikančioji.Inspekcija Rašte parašė, jog nenagrinės pareiškėjo 2024 m. kovo 1 d. rašto prašymų Nr. 2–13 , nes vadovaujasi Priežiūros įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi. Tačiau yra ir Priežiūros įstatymo 32 straipsnio 1 dalis, kuri nukreipia į VAĮ, o šio įstatymo 14 straipsnyje aiškiai parašyta, kad galima skųsti veiksmus, neveikimą pačiam viešojo administravimo subjektui. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, leidžiama skųsti padalinio vadovui, todėl nesuprantama, kodėl padalinio vadovas nenagrinėjo 2024 m. kovo 1 d. rašto. Pareiškėjo situacijos atveju aktualus ir Priežiūros įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 2 punktas, nes statybų metu įrengė į naują durų angą nelaikančiąją sąramą, nors jei yra laikančioji siena, tai turėjo būti kapitalinis remontas ir turėjo būti montuojama laikančioji durų sąrama. Pagal pareiškėjo pateiktą Ekspertizės aktą yra kapitalinis remontas ir laikančioji siena, todėl, pareiškėjo nuomone, jis pagrįstai bijo, kad toje vietoje dėl netinkamos konstrukcijos įvyks abiejų pastatų griūtis, nes konstrukcija gali neatlaikyti virš jos esančio kitų aukštų konstrukcijų svorio. Be to, PAGD jau nustatė, jog abu pastatai turi greičiau sudegti, nes siena tarp pastato Nr. 6 ir Nr. 8 yra ugniasienė ir durys neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų, todėl tai dar vienas pagrįstas aspektas, kad gresia statinio avarija kilus gaisrui.Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:Inspekcijoje asmenų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami vadovaujantis Priežiūros įstatymu, Statybos įstatymu, VAĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Nagrinėjant asmenų prašymus, skundus Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai. Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas.VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją. Inspekcija Rašte pareiškėjui paaiškino, kad „<...> Jūsų prašymas Nr. 16 nėra susijęs su Inspekcijos atliekamomis funkcijomis, taip pat nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas Nr. 16 <...>.“ Todėl Inspekcija, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punktu, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą „išsiaiškinti, kodėl atsakovai meluoja nuolat teismui apie tai, kad neva kažką bando daryti su VTPSI ir vis reikia laiko tartis su bendraturčiais, nors su niekuo nė karto nieko nesitarė (nei su manimi, nei su G. S.)“. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. Inspekcija Rašte pareiškėjui paaiškino, kad „<...> išdėstyti klausimai yra susiję su statybos darbais, atidėtais turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, kurio teisėtumo klausimas nagrinėjamu metu sprendžiamas teisme, taip pat dėl statybos darbų teisėtumo, įskaitant atitiktį projekto sprendiniams, Jums yra atsakyta Departamento 2021-04-12 raštu, kuris nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka.“ Todėl Inspekcija, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl klausimų, kurie yra nagrinėjami teisme bei į kurį atsakė Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 2D-5458 (toliau – ir 2021 m. balandžio 12 d. raštas).Pareiškėjo prašymas neapėmė nė vieno Priežiūros įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytų sprendimų rūšių, todėl Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus „iš naujo (darbuotojų grupei, komisijai) ištirti susidariusią situaciją pagal visus VTPSI teiktus mano raštus, paaiškinimus“ (2 prašymas); „situaciją ištirti pagal 2024-02-19 statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 36-24“ (3 prašymas); „fiksuoti naujus pažeidimus: A) dėl kapitalinio remonto“ (4 prašymas); „B) dėl naujos durų angos sąramos: sąrama turi būti laikančioji“ (5 prašymas); „sąrama neturi gelžbetoninių pagalvių“ (6 prašymas); „nėra vagos iš 6 pastato pusės“ (7 prašymas); „C) dabar įrengta sąrama (pagal architekto įmonės parengtą projektą) yra netinkama, nes: nes nėra betoninių pagalvių“ (8 prašymas); „po UPN 120 profiliais nėra atraminių padėklų (10x130x200)“ (9 prašymas); „UPN 120 profiliai ir metalinės dalys jas jungiančios su rūdimis ir nėra padengti jokiais gruntais“ (10 prašymas); „turėjo būti įrengtas L profilis 1700 mm ilgio, o pagal VTPSI patikros nuotraukas jis yra žymiai trumpesnis apie 1200–1400 mm“ (11 prašymas); „vadovautis LAT praktika (e3K-3-9-421/2020) analizuojant, kodėl yra netinkama architekto pasitelktos ekspertizės įmonės ekspertizė, nes ji turi pilna trūkumų ir turi būti atmesta“ (12 prašymas); „papildyti civilinę bylą naujais pažeidimais“ (13 prašymas). Pareiškėjas ginčija Raštą ne todėl, kad jis yra neteisėtas, nemotyvuotas ar neaiškus jo turinys, bet tik todėl, kad siekia kitokio 2024 m. kovo 1 d. prašymo išnagrinėjimo rezultato. Pareiškėjas neturi teisės reikalauti, kad Inspekcija priimtų vienokį ar kitokį sprendimą. Viešasis interesas teisme (Komisijoje) gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams ir tik įstatymų numatytais atvejais. Pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kad jis turi teisę ginti viešąjį interesą ir nenurodė tokią teisę jam suteikiančio įstatymo.Net ir patenkinus pareiškėjo skundą, nustatytos aplinkybės ir 2024 m. kovo 1 d. prašymo nagrinėjimo rezultatas nesikeis, nes Inspekcija vadovausis Priežiūros įstatymo ir VAĮ reikalavimais, veikdama nustatytų sąlygų ribose bei laikydamasi viešosios teisės principo, pagal kurį viešojo administravimo subjektas gali veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai. Inspekcija, savo kompetencijos ribose nustačiusi visas aplinkybes bei įvertinusi, kad yra visi pagrindai nenagrinėti tam tikrų klausimų, nurodytų pareiškėjo 2024 m. kovo 1 d. prašyme, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, parengė Raštą. Pareiškėjui pateiktas Raštas nėra individualus administracinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes, nes jokių privalomų patvarkymų (teisių ir pareigų) pareiškėjo atžvilgiu jame nėra nustatyta, o ir negalėjo būti nustatyta, nes skundžiamu Raštu yra tik realizuota pareiškėjo teisė gauti informaciją. Skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog Inspekcijos skundžiamas Atsakymas galėtų būti panaikintas bent vienu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu ir kad Raštas nutraukti tyrimą pažeistų kokias nors pareiškėjo turimas teises ar įstatymų saugomus interesus.