Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas F. C. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2026 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 26S44943 (toliau – ir Sprendimas).Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:Pareiškėjas, nelydimas nepilnametis, 2021 m. liepos 12 d. atvyko į Lietuvos Respubliką tam, kad pateiktų prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 22S55149 (toliau – ir Sprendimas dėl prieglobsčio) nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos ir įvedė į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijos ne vykdant šį sprendimą, – nuo išvykimo dienos.Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai išimtinai dėl atsakovo Migracijos departamento kaltės. Be to, Migracijos departamentas neturi kompetencijos spręsti dėl užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę praėjus daugiau nei 4 metams nuo priimto sprendimo nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio. Atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl prieglobsčio, nenustatė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo priimti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo. Pareiškėjas beveik 4 metus gyvena Lietuvoje, turi darbą, moka mokesčius, nuomojasi būstą. Atsakovo Sprendimas neteisėtas, nemotyvuotas, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus reikalavimus administraciniam sprendimui, todėl naikintinas.Klausimas dėl pareiškėjo teisinės padėties buvo išspręstas Sprendimu dėl prieglobsčio, kurį priimdamas atsakovas nenustatė pareiškėjo išsiuntimo pagrindų. Kadangi minimo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas buvo nelydimas nepilnametis, priimant sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), atsakovas privalėjo spręsti dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui išdavimo. Sprendime nepagrįstai neįvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje išimtinai dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas nebendradarbiauja sprendžiant jo grįžimo į užsienio valstybę klausimą, kadangi pareiškėjas nebuvo informuotas apie priimtą sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę.Pareiškėjas Lietuvoje gyvena daugiau nei 4 metus, čia dirba, moka mokesčius, nuomojasi būstą. Pareiškėjas neturi kelionės dokumento, todėl niekada negalėjo išvykti iš šalies, jis niekada nebuvo informuotas apie pareigą išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas veikė sąžiningai, niekada nebandė išvykti, čia dirba, gyvena nuo 17 metų. Pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, net ir priėmus sprendimą nesuteikti prieglobsčio, tikėtis, kad, būdamas nelydimu nepilnamečiu, nebus siunčiamas į kilmės valstybę, todėl turi teisę gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas daugiau nei 4 metus nepriėmė sprendimo išsiųsti pareiškėją iš šalies, todėl skundžiamu Sprendimu pažeidžiama pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsauga.Pareiškėjas dirba nuo pat teisės dirbti Lietuvos Respublikoje įgijimo momento ir moka mokesčius. Jei atsakovas būtų įvykdęs pareigą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas būtų kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje darbo sutarties pagrindu. Dėl Migracijos departamento neveikimo pareiškėjas šios savo teisės negalėjo realizuoti. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, netinkamai įvertino pareiškėjo socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, jam nebuvo sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus dėl socialinių ryšių bei kitų reikšmingų aplinkybių, atsiradusių praėjus 4 metams nuo sprendimo nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio.Sprendimas dėl uždraudimo atvykti ir dėl įvedimo į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra nepagrįstas, kadangi nebuvo įvertintas tokio draudimo svarbumas ir proporcingumas.Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:Pareiškėjas buvo sulaikytas 2021 m. liepos 12 d., kai su grupe kitų asmenų nelegaliai kirto valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, jis nepateikė jokių asmens tapatybę patvirtinančių ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Atsakovas Sprendimu dėl prieglobsčio nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), šis sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gegužės 11 d. Ginčijamas Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad, įsigaliojus Sprendimui dėl prieglobsčio, pareiškėjas prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje. Kadangi pareiškėjas neturėjo kelionės dokumento, nepatvirtinus jo tapatybės bei pareiškėjui pačiam savanoriškai nesikreipus į kompetentingas kilmės valstybės institucijas dėl grįžimo dokumento išdavimo, šis procesas užtruko ne dėl Migracijos departamento kaltės. Kelis metus vyko susirašinėjimus su (duomenys neskelbtini) kompetentingomis institucijomis, ilgą laiką nebuvo gaunama jokių atsakymų, o galutinis atsakymas dėl pareiškėjo tapatybės patvirtinimo bei grįžimo dokumento išdavimo (su apmokėjimo už dokumento išdavimą informacija) gautas tik 2026 m. vasario 10 d. Migracijos departamentui gavus patvirtinimą, buvo imtasi tolimesnių veiksmų siekiant išspręsti pareiškėjo teisinės padėties klausimą.Pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Gavus pareiškėjo kilmės valstybės patvirtinimą, kad jam gali būti išduotas grįžimo dokumentas, 2026 m. vasario 11 d. pareiškėjui buvo išsiųstas elektroninis laiškas, į kurį pareiškėjas neatsakė, nors kitais (jam aktualiais) klausimas pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Migracijos departamentą bei teikė ne vieną prašymą.Nors pareiškėjas Lietuvoje gyvena daugiau nei 4 metus, dirba ir nuomojasi būstą, jis į Lietuvos Respubliką atvyko prasidėjus masiniam užsieniečių antplūdžiui iš Baltarusijos Respublikos, neteisėtai kirtęs valstybės sieną ir neturėdamas tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų. Taigi pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių pasilikti gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant jam suteiktos teisės likti tol, kol buvo sprendžiamas jo grįžimo į kilmės valstybę dokumento išdavimo klausimas.Migracijos departamentas pareiškėjui raštu teikė informaciją dėl galimybės išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendime buvo detaliai įvertinti pareiškėjo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, į tai, kad jam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas, pagrįstai pareiškėjo elgesį vertino kaip keliantį nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjas nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų, pažeidinėja Įstatymo reikalavimus dėl teisėto buvimo bei siekia priversti Migracijos departamentą įteisinti jo buvimą Lietuvoje, nepaisant Įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas negali turėti teisėto lūkesčio dėl jam palankaus sprendimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus dėl teisėto buvimo Lietuvoje. Įvertinus tai, kad pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, ir tai, kad jis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, skundžiamu Sprendimu pagrįstai nuspręsta įverti draudimą užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS.