Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2640/2026 Bylos Nr. BIK-604/2026 Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00001-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. B. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nuosprendį su pakeitimais: pripažinti A. B. padarius vieną tęstinę veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, ir bylą nutraukti bei perduoti A. B. asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka arba Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas, A. B. veiksmus nepagrįstai kvalifikuojant kaip dvi savarankiškas ir atskiras nusikalstamas veikas, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nustatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje. A. B. veiksmai iš esmės atitinka visus kasaciniame skunde nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus tęstinės nusikalstamos veikos požymius. Teismai skundžiamuose nuosprendžiuose papildomiems (neesminiams) tęstinės veikos kriterijams suteikė lemiamą reikšmę, reikalaudami konkrečios, iš anksto suformuotos A. B. tyčios dėl kiekvieno atskiro epizodo, nors pagal formuojamą teismų praktiką sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus, pakanka, kad asmuo suvoktų, jog ir toliau darys tą patį, taip teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamų tęstinės nusikalstamos veikos kvalifikavimo taisyklių. Taip pat teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, nes atmetė A. B. parodymų dalį dėl jo vieningo sumanymo veikti nusikalstamai, nors vadovavosi kita nuteistojo parodymų dalimi, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, bylai reikšmingų įrodymų nevertino jų visumoje, o išvadas suformavo nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo A. B. gynėjo teiginiai, susiję su esminiais baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais dėl netinkamo BK 63 straipsnio 10 dalies taikymo yra deklaratyvūs, nurodomi pateikiant subjektyvią teismų praktikos šiuo klausimu aiškinimo versiją ir prieštarauja bylos medžiagai bei skundžiamų sprendimų turiniui. Iš esmės šie argumentai grindžiami žemesnės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu. Kasaciniame skunde yra atkartojami apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 63 straipsnio 10 dalies taikymo ir padarytų procesinių pažeidimų, vertinant įrodymus byloje, nuteistojo veikas kvalifikuojant kaip atskiras pavienes, o ne vieną tęstinę. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 55-67 punktuose pateikti argumentai dėl byloje surinktų įrodymų visumos vertinimo ir BK 63 straipsnio 10 dalies taikymo, pagrindžiant, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo veiksmai, inkriminuoti jam pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, buvo atlikti pagal vieną sumanymą, turint vieningą tyčią veikti nusikalstamai, t. y. byloje nėra nustatyta, kad darydamas pirmąją nusikalstamą veiką, jis jau turėjo sumanymą analogiškai veikti ir ateityje. Šiuo atveju kasaciniu skundu prašoma kasacinės instancijos teismo dar kartą tikrinti skundo argumentus, atliekant bylos įrodymų vertinimą, nustatant naujas faktines aplinkybes, o tai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pažymėtina, jog nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaip interpretuojant byloje nustatytas aplinkybes ir pateikiant tai kaip esminius BK ir BPK normų pažeidimus, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. B. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.