Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Paužaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,kaltinamojo D. K. gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo D. K. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 6 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. birželio 25 d. su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje D. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (6 veikos); 182 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį; 182 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį. D. K. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas tyrimo metu nenustatytų asmenų suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – 4 000 Eur, o būtent:tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas organizuotoje grupėje su juo (D. K.) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal išankstinį organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais, 2026-02-12, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, paskambino nukentėjusiajai M. S. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė policijos departamento apsaugos skyriaus darbuotoja S. S. ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad būtina deklaruoti turimus grynuosius pinigus, nurodė, kad dėl to su M. S. susisieks mokesčių inspekcijos darbuotoja D. K.. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, 2026-02-12, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais, paskambino M. S. į telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė D. K. ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad M. S. turimi pinigai gali būti padirbti, nes bankomatuose tokios situacijos dažnai pasitaiko ir pinigus būtina patikrinti. Apgaule įtikinta M. S., nežinodama tikrųjų grupės narių ketinimų, vykdydama tariamos mokesčių inspekcijos darbuotojos D. K. nurodymą, 2026-02-12, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), atidavė jam (D. K.) voką su viduje esančiais 4 000 eur. Tokiu būdu D. K., veikdamas organizuotoje grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai M. S. priklausantį turtą – 4 000 Eur. Šiais savo veiksmais D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.D. K. kaltinamas tuo, kad jis (D. K.), veikdamas tyrimo metu nenustatytų asmenų suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, didelės vertės turtą – 34 110,72 Eur, o būtent:tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas organizuotoje grupėje su juo (D. K.) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal išankstinį organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, siekiant apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais, 2026-02-12 apie 18.36 val., paskambino nukentėjusiajam J. S. į mobilaus ryšio telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė įmonės „Ignitis“ darbuotoju ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad sutartis su įmone „Ignitis“ yra pasibaigusi bei ją reikia pratęsti. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, 2026-02-12 apie 19.00 val., kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas atskirais, tačiau su juo (D. K.) tarpusavyje susijusiais veiksmais, paskambino J. S. į mobilaus ryšio telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė policijos darbuotoja vardu D. ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad prieš tai J. S. skambino sukčiai, kurie bandė išvilioti pinigus ir sujungė neva su savo padėjėju vardu Tomas, kuris nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad dėl vykdomų sukčiavimo schemų J. S. pinigai gali būti padirbti, todėl juos reikia patikrinti ir jie vėliau bus grąžinti. Apgaule įtikintas J. S., nežinodamas tikrųjų grupės narių ketinimų, vykdydamas tariamo policijos pareigūno vardu Tomas nurodymą, 2026-02-12 apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini), atidavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, veikiančiam organizuotoje grupėje su juo (D. K.) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 6000 eur.Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, tariamas policijos pareigūnas vardu T., 2026-02-13 apie 9 val. paskambino nukentėjusiajam J. S. į mobilaus ryšio telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini) ir nurodė parduotuvėje "A" įgyti investicinį auksą ir jį taip pat perduoti patikrinimui. Apgaule įtikintas J. S., nežinodamas tikrųjų grupės narių ketinimų, vykdydamas tariamo policijos pareigūno vardu T. nurodymą, 2026-02-13 apie 11 val., nuvyko į parduotuvę "A", esančią (duomenys neskelbtini), kur užsakė 4 vnt. investicinio aukso luitų "B" po 50 g svorio, už kuriuos sumokėjo 28110,72 eur. Vykdydamas tariamo policijos pareigūno vardu T. nurodymą, 2026-02-13, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, autobusų stotelėje esančioje šalia (duomenys neskelbtini), 4 vnt. investicinio aukso luitų "B", bendros 28110,72 eur vertės, atidavė D. K..Tokiu būdu D. K., veikdamas organizuotoje grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam J. S. priklausantį didelės, bendros 34 110,72 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.D. K. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas tyrimo metu nenustatytų asmenų suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, neteisėtai įgijo, laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, atliko finansines operacijas bei apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – 14 000 Eur, o būtent:tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas organizuotoje grupėje su juo (D. K.) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal išankstinį organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas atskirais, tačiau su juo (D. K.) tarpusavyje susijusiais veiksmais, 2026-02-17 apie 11 val., paskambino nukentėjusiajai V. J. į mobilaus ryšio telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini)ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad jos bute reikia patikrinti elektros skaitliuką ir pratęsti sutartį, dėl to reikia nurodyti savo gimimo datą bei asmens kodo paskutinius 4 skaičius. Apgaule įtikinta V. J., nežinodama tikrųjų grupės narių ketinimų, pateikė prašomus duomenis. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, 2026-02-17, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas atskirais, tačiau su juo (D. K.) tarpusavyje susijusiais veiksmais, paskambino V. J. į mobilaus ryšio telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė policijos departamento darbuotoja A. V. ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad V. J. neturėjo atskleisti savo asmens duomenų, dėl ko sukčiai dabar turi prieigą prie jos asmens duomenų. 2026-02-17, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais, paskambino V. J. į mobilaus ryšio telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė „SEB“ banko atstovu J. Š. ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad V. J. suteikė sukčiams savo asmens duomenis ir jie padarys taip, kad V. J. nukentėtų. Po ko, tariama policijos departamento darbuotoja A. V., 2026-02-17 apie 15 val. paskambino nukentėjusiajai V. J. į mobilaus ryšio telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini)ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad norint apsaugoti kortelę ir pinigus, būtina atvyksiančiam kurjeriui perduoti savo AB "SEB" banko mokėjimo kortelę. V. J., veikdama apgaulės įtakoje ir vykdydama tariamos policijos departamento darbuotojos A. V., veikiančios atskirais, tačiau su juo (D. K.) tarpusavyje susijusiais veiksmais, nurodymus, 2026-02-17 apie 15 val., (duomenys neskelbtini), atidavė savo vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra susieta su V. J. vardu atidaryta AB "SEB" banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), jam (D. K.), po ko jis, 2026-02-17, laiku nuo 15.04 val. iki 15.08 val., neteisėtai panaudodamas svetimą, neteisėtai įgytą V. J. vardu išduotą AB "SEB" banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu įgytus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – t. y. kortelės PIN kodą, bankomate Universiteto g. 14, Vilniuje išgrynino 14 000 Eur. Tokiu būdu jis (D. K.) neteisėtai įgijo, laikė V. J. naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai įgijo, laikė svetimą mokėjimo priemonę - AB "SEB" banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir, apgaulingai save identifikavęs kaip teisėtą banko kortelės savininką, svetima AB "SEB" banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atliko finansines operacijas.Tokiu būdu D. K., veikdamas organizuotoje grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai V. J. priklausantį turtą – 14 000 Eur. Šiais savo veiksmais D. K.kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.D. K. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas tyrimo metu nenustatytų asmenų suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su V. T. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, įgijo, laikė ir perdavė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojos tapatybės patvirtinimo duomenis, atliko finansines operacijas, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – 14 000 Eur, o būtent:tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas organizuotoje grupėje su juo (D. K.), V. T. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal išankstinį organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais, 2026-02-17 apie 14 val., paskambino nukentėjusiajai D. K. į mobilaus ryšio telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė esantis iš elektros tinklų "Ignitis" ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad reikia atvykti bei D. K. name patikrinti elektros skaitliuką, dėl ko reikia nurodyti savo asmens kodą, adresą bei durų kodą. Apgaule įtikinta D. K., nežinodama tikrųjų grupės narių ketinimų, pateikė prašomus duomenis. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, 2026-02-17, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais, paskambino D. K. į mobilaus ryšio telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė esantis iš policijos departamento ir nurodė nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad sukčiai iš D. K. išviliojo asmens duomenis ir dabar gali pavogti jos butą. Po ko, tariamas asmuo iš policijos departamento sujungė D. K. su kitu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veikiančiu atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais, kuris apgaulingai prisistatė Lietuvos banko darbuotoju ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad dėl šio atvejo yra pradėtas tyrimas bei nurodė D. K. nuvykti į banko skyrių bei padidinti banko kortelės limitus. Apgaule įtikinta D. K., nežinodama tikrųjų grupės narių ketinimų, atliko prašomus veiksmus. Po ko, tariamas Lietuvos banko darbuotojas, 2026-02-17 apie 18-19 val. paskambino nukentėjusiajai D. K. į mobilaus ryšio telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini)ir nurodė būtinumą atvyksiančiam kurjeriui perduoti savo AB "SEB" banko mokėjimo kortelę.D. K., veikdama apgaulės įtakoje ir vykdydama tariamo Lietuvos banko darbuotojo, veikiančio atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais, nurodymus, 2026-02-17 apie 20 val., (duomenys neskelbtini), atidavė savo vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra susieta su D. K. vardu atidaryta AB „SEB“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), jam (D. K.), po ko jis, 2026-02-17, 21.56 val., neteisėtai panaudodamas svetimą, neteisėtai įgytą D. K. vardu išduotą AB "SEB" banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu įgytus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – t. y. kortelės PIN kodą, bankomate, esančiame Universiteto g. 14, Vilniuje, neteisėtai išgrynino 2000 Eur. Tokiu būdu jis (D. K.) neteisėtai įgijo, laikė D. K. naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai įgijo, laikė svetimą mokėjimo priemonę - AB "SEB" banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir, apgaulingai save identifikavęs kaip teisėtą banko kortelės savininką, svetima AB „SEB“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją.Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus jis, (D. K.), tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgytą D. K. vardu išduotą AB "SEB" banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra susieta su D. K. vardu atidaryta AB "SEB" banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir nenustatytu laiku ir būdu įgytus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis perdavė V. T..V. T., tęsdama bendrus nusikalstamus veiksmus, neteisėtai panaudodama svetimą, neteisėtai įgytą D. K. vardu išduotą AB "SEB" banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai įgytus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – t. y. kortelės PIN kodą, apgaulingai save identifikavo kaip teisėtą sąskaitos savininką, ir 2026-02-18 nuo 10.18 val. iki 10.19 val. bankomate Gedimino pr. 12, Vilniuje, išgrynino 2000 Eur, 2026-02-19, 10.16 val., bankomate (duomenys neskelbtini), išgrynino 2000 Eur. Tokiu būdu V. T. neteisėtai įgijo, laikė D. K. naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai įgijo, laikė svetimą mokėjimo priemonę - AB "SEB" banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir, apgaulingai save identifikavusi kaip teisėtą banko kortelės savininkę, svetima AB „SEB“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini)atliko neteisėtas finansines operacijas.Tokiu būdu D. K., veikdamas organizuotoje grupėje su V. T. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaulę, savo, V. T. ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai D. K. priklausantį turtą – 6 000 Eur.Šiais savo veiksmais D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.D. K. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas tyrimo metu nenustatytų asmenų suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, didelės vertės turtą – 30 000 Eur, o būtent:tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas organizuotoje grupėje su juo (D. K.) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal išankstinį organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, siekiant apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas atskirais, tačiau su juo (D. K.) tarpusavyje susijusiais veiksmais, 2026-02-17 apie 18.18 val., paskambino nukentėjusiajai S. T. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė D. ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad pas ją ateis žmogus patikrinti elektros skaitliukus, dėl ko reikia nurodyti savo asmens kodą, adresą, asmens dokumento numerį bei turimą grynųjų pinigų namie sumą, kurią neva būtina deklaruoti, tačiau pinigus deklaravimui galės paimti ir vėliau grąžinti policijos pareigūnai. Apgaule įtikinta S. T., nežinodama tikrųjų grupės narių ketinimų, pateikė prašomus duomenis. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, 2026-02-17, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais paskambino S. T. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė policijos darbuotoju A. J. ir nurodė nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad jei atvykęs policijos pareigūnas ras daugiau pinigų, tai konfiskuos. Apgaule įtikinta S. T., nežinodama tikrųjų grupės narių ketinimų, vykdydama tariamo policijos darbuotojo Aleksandro Jachta nurodymą, 2026-02-17 apie 21 val., adresu (duomenys neskelbtini), atidavė jam (D. K.) 30 000 eur.Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, 2026-02-17, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiajai S. T. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), vėl paskambino tariama D. ir paklausė, ar S. T. turi dar grynųjų pinigų, kuriuos būtina deklaruoti, ko pasekoje apgaule įtikinta S. T., nežinodama tikrųjų grupės narių ketinimų, pasakė, kad turi dar 10 000 eur grynųjų pinigų ir 2026-02-17 apie 21.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), atidavė jam (D. K.) 10 000 eur.Tokiu būdu, jis (D. K.) veikdamas organizuotoje grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą, didelės vertės nukentėjusiajai S. T. priklausantį turtą – 40 000 Eur. Šiais savo veiksmais D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.D. K. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas tyrimo metu nenustatytų asmenų suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su V. T. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, didelės vertės turtą – 23 000 Eur, o būtent:tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas organizuotoje grupėje su juo (D. K.), V. T. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal išankstinį organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, siekiant apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas atskirais, tačiau su juo (D. K.) tarpusavyje susijusiais veiksmais, 2026-02-17 apie 17 val., paskambino nukentėjusiajai M. T. Č. į mobilaus ryšio telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė elektros skaitliukus tikrinančiu darbuotoju ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad rytoj atvyks patikrinti skaitliukus. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, 2026-02-17, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais, paskambino M. T. Č. į mobilaus ryšio telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė vyriausiąja tyrėja, dirbančia Mėnulio gatvės komisariate ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad vykdo sukčiavimų prevenciją, sukčiai gali pasisavinti M. T. Č. pinigus ir butą, dėl ko reikia paimti M. T. Č. pinigus saugojimui. Apgaule įtikinta M. T. Č., nežinodama tikrųjų grupės narių ketinimų, vykdydama tariamos vyriausiosios tyrėjos nurodymą, nuo 2026-02-17 iki 2026-02-18, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), atidavė jam (D. K.) 9 000 eur. Po ko, apgaule įtikinta M. T. Č., nežinodama tikrųjų bendrininkų grupės narių ketinimų, vykdydama tariamos vyriausiosios tyrėjos nurodymą, 2026-02-18 apie 12 val., adresu (duomenys neskelbtini), atidavė 3000 eur V. T., veikiančiai atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) ir kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės asmenimis susijusiais veiksmais. Po ko, apgaule įtikinta M. T. Č., pati nežinodama tikrųjų grupės narių ketinimų, vykdydama tariamos vyriausiosios tyrėjos nurodymą, 2026-02-19 apie 12 val., adresu (duomenys neskelbtini), atidavė jam (D. K.) 11 000 eur.Tokiu būdu D. K., veikdamas organizuotoje grupėje su V. T. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą, didelės vertės nukentėjusiajai M. T. Č. priklausantį turtą –23 000 Eur. Šiais savo veiksmais D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Bk 182 straipsnio 3 dalyje.D. K. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas tyrimo metu nenustatytų asmenų suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – 18 000 Eur, o būtent:tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas organizuotoje grupėje su juo (D. K.) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal išankstinį organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais, 2026-02-20 apie 10 val., paskambino nukentėjusiajai S. S. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė esantis iš elektros tinklų kompanijos ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad pirmadienį atvyks darbuotojas patikrinti elektros skaitliukus, dėl to reikia nurodyti savo paso duomenis, ko pasekoje apgaule įtikinta S. S., pati nežinodama tikrųjų bendrininkų grupės narių ketinimų, pateikė prašomus duomenis. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, 2026-02-20, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais, paskambino S. S. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė policijos departamento darbuotoju J. Š. ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad S. S. prieš tai skambino sukčiai, kuriems nereikėjo atskleisti savo asmens duomenų ir nurodė būtinumą deklaruoti savo turimus pinigus. Po to, 2026-02-20, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje susijusiais veiksmais su juo (D. K.) paskambino S. S. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė mokesčių inspekcijos darbuotoja D. ir nurodė klaidinančią informaciją apie būtinumą įrašyti į paruoštą deklaraciją turimą pinigų sumą, o pinigus būtina patikrinti pristatant mokesčių inspekcijai. Apgaule įtikinta S. S., pati nežinodama tikrųjų bendrininkų grupės narių ketinimų, vykdydama tariamos mokesčių inspekcijos darbuotojos Darijos nurodymą, 2026-02-20, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), atidavė jam (D. K.) 18 000 eur.Tokiu būdu, jis (D. K.) veikdamas organizuotoje grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai S. S. priklausantį turtą – 18 000 Eur. Šiais savo veiksmais D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.D. K. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas tyrimo metu nenustatytų asmenų suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, didelės vertės turtą – 23 000 Eur, o būtent:tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas organizuotoje grupėje su juo (D. K.) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal išankstinį organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, siekiant apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais, 2026-02-20 apie 18 val., paskambino nukentėjusiajai A. K. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad atvyks brigada, kuri sutvarkys elektros skaitliukus. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, 2026-02-20, apie 18.30 val., kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas atskirais, tačiau su juo (D. K.) tarpusavyje susijusiais veiksmais, paskambino A. K. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė policijos pareigūnu A. J. ir paklausęs, kiek A. K. namie turi pinigų, nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad A. K. namuose darys kratą, tikrins pinigus ir jei ras daugiau pinigų negu ji dabar nurodė, pinigus atims. Apgaule įtikinta A. K., nežinodama tikrųjų bendrininkų grupės narių ketinimų, vykdydama tariamo policijos pareigūno A. J. nurodymą, 2026-02-20, apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini), atidavė jam (D. K.) 23 000 eur.Tokiu būdu D. K., veikdamas organizuotoje grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą, didelės vertės nukentėjusiajai A. K. priklausantį turtą – 23 000 Eur. Šiais savo veiksmais D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.D. K. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas tyrimo metu nenustatytų asmenų suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą, labai didelės vertės turtą – 50 000 Eur, o būtent:tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas organizuotoje grupėje su juo (D. K.) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal išankstinį organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, siekiant apgaule įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais, 2026-03-06, 8.14 val., paskambino J. J. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė įmonės „Ignitis“ darbuotoju ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad yra pasibaigęs jo skaitliukų galiojimas, dėl ko būtina jų apžiūra ir licencijos pratęsimas, dėl to reikia nurodyti savo asmens kodą bei gyvenamosios vietos adresą, ko pasekoje J. J. supratęs, kad jam paskambino nusikalstamą veiką vykdantis asmuo, nurodė išgalvotus duomenis dėl asmens kodo bei gyvenamosios vietos adreso - (duomenys neskelbtini). Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, 2026-03-06, 8.25 val., kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais paskambino J. J. į telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė policijos majoru ir nurodė klaidinančią informaciją apie tai, kad J. J. skambino sukčiai prisistatę „Ignitis“ ir jie dabar turi prieigą prie jo banko sąskaitos bei paklausė dėl turimų banko sąskaitoje bei grynųjų pinigų, o J. J. nurodžius klaidingą informaciją dėl neva turimų 50 000 eur, tariamas policijos majoras nurodė klaidinančią informaciją apie būtinumą grynus pinigus deklaruoti ir dėl to turi atvykti mokesčių inspekcijos pareigūnai. 2026-03-06, 9.38 val., kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje su juo (D. K.) susijusiais veiksmais, paskambino J. J. į telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnu T. M. ir nurodė klaidinančią informaciją apie asmens vardu R. atvykimą siekiant patikrinti turimus pinigus. Jam (D. K.), veikiant atskirais, tačiau tarpusavyje susijusiais veiksmais su kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės asmenimis, 2026-03-06 apie 10.30 val. atvykus į namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), paimti tariamam patikrinimui grynuosius pinigus – 50 000 Eur, jis (D. K.), nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.Tokiu būdu, jis (D. K.) veikdamas organizuotoje grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, pasikėsino įgyti svetimą, labai didelės vertės J. J. priklausantį turtą – 50 000 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.Bylos duomenimis kaltinamasis D. K. laikinai sulaikytas 2026 m. kovo 6 d., 11.00 val., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2026 m. kovo 8 d. nutartimi D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Ši kardomoji priemonė pratęsta dar 2 mėnesiams Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi iki 2026 m liepos 6 d. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartimi kaltinamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 6 d. Teismas vertino, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo pagrindai, o šiame baudžiamojo proceso etape jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartimi, kaltinamojo D. K. gynėja advokatė Aušra Ručienė pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą - skirti D. K. švelnesnes kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu – užstatą iki 5000 Eur ir /arba intensyvią priežiūrą ir užstatą ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Skunde nurodo, kad 2026 m. liepos 3 d. nutartis yra formali ir deklaratyvi. Nevertintos esminės aplinkybės, kurios rodo, kad dabartinėje proceso stadijoje, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą, nebėra neišvengiamai būtina taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, o tolesnis jos taikymas yra akivaizdžiai neproporcingas. Be to, skundžiamos nutarties motyvai nėra pakankami pagrįsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą kaltinamajam tokį ilgą laiką, todėl ji yra neteisėta ir naikintina. Teigiama, kad teisėja skundžiamoje nutartyje tik perrašė iš ankstesnės nutarties tuos pačius teiginius bei prokurorės pareiškimo motyvus, nevertino šiuo metu egzistuojančių aplinkybių. Be to, nevertino, ar kardomųjų priemonių tikslų, įtvirtintų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas negali būti užtikrintas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Atkreipiamas dėmesys, kad neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurios leistų dar kartą tęsti jau ilgą laiką taikomo suėmimo terminą. Pažymima, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesne kardomąja priemone neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kadangi suėmimas laikytinas griežčiausia kardomąja priemone, todėl, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismas kiekvienu atveju privalo realiai, o ne deklaratyviai, apsvarstyti galimybę, skirti kitas, švelnesnes nei suėmimas, kardomąsias priemones.Vertinama, kad žemesnės instancijos teismas nepaisė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje Smirnova prieš Rusiją (peticijų Nr. 46133/99 ir 48183/99), kuriame nurodoma, kad teismo argumentai tęsti suėmimą negali būti bendri ir abstraktūs, o įtariamajam/ kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu ar net daliniu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei pratęsti. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nesutinkama, kad egzistuoja suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, t. y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; darys šio straipsnio BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo bendro pobūdžio prielaidomis apie galimą bėgimą ar naujų nusikalstamų veikų darymą, tačiau jos nėra pagrįstos konkrečiais duomenimis. Kaltinamasis suimtas nuo 2026 m. kovo mėnesio, o toks suėmimo terminas savaime įpareigoja teismą itin kruopščiai vertinti, ar griežčiausia kardomoji priemonė vis dar yra būtina. Vis tik teismas tokio vertinimo skundžiamoje nutartyje neatliko. Pažymima ir tai, kad suėmimas negali būti tęsiamas vien dėl to, kad byla dar neišnagrinėta. Baudžiamasis procesas negali būti organizuojamas taip, jog asmuo faktiškai laikomas įkalintas vien todėl, kad teismas neturi galimybės operatyviai išnagrinėti bylos. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo laikymas yra visiškai betikslis, byla nepaskirta nagrinėti dėl neaiškių priežasčių, todėl manoma, kad suėmimas pratęstas vien dėl pratęsimo, formaliai, neindividualizuojant ir nepaisant proporcingumo. Proceso organizavimo trūkumai negali būti perkeliami kaltinamajam. Byloje nėra duomenų, kad per ilgesnį laiką būtų atliekami aktyvūs proceso veiksmai, kuriems būtų būtinas kaltinamojo laikymas suėmime. Akcentuoja, kad buvo siūlyta bylą baigti baudžiamuoju įsakymu, paskiriant baudą, todėl nėra jokio pagrindo dar trims mėnesiams taikyti griežčiausią kardomąją priemonę vien dėl to, jog posėdis nėra paskirtas. Neįvertinta ir tai, kad pagal kaltinimui taikomas BK normas realiai galima paskirti bausmę, kuri savo trukme yra artima jau faktiškai išbūtam suėmimo laikui.Suėmimo pratęsimo pagrįstumas šioje byloje turi būti vertinamas atsižvelgiant į EŽTT sprendimuose (pvz. 2011 m. lapkričio 28 d. sprendime byloje Chodorkovskis prieš Rusiją) suformuotą pamatinę taisyklę, jog Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta asmens paleidimo į laisvę prezumpcija, kuri gali būti paneigta tik išimtinėmis bylos aplinkybėmis. Pratęsiant suėmimo terminą, pagrįsto įtarimo, kad asmuo galimai padarė nusikaltimą, buvimas yra būtina teisėtumo sąlyga, tačiau praėjus tam tikram laikotarpiui, ji jau nėra pakankama. Analogiškai pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartyje bei EŽTT sprendimuose Barfuss prieš Čekiją (peticijos Nr. 35848/97), Mierzejewski prieš Lenkiją (peticijos Nr. 15312/13). Kasacinis teismas remdamasis EŽTT išaiškinimais, jau kelerius metus formuoja praktiką, pagal kurią kaltinimas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, už kurį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, padarymu pats savaime, nesant kitų pagrindų, nelaikytinas pakankamu pagrindu suėmimui taikyti. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nei kaltinamojo nei gynėjos teismo posėdyje išsakytų argumentų ir nepakankamai individualizavo BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo pagrindų. Nutartyje iš esmės apsiribota prielaidomis, kad kaltinamasis gali bėgti, slapstytis ar daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau nepateikta jokių konkrečių faktinių duomenų, patvirtinančių tokių rizikų realumą. Vien tik kaltinimų sunkumas ar galima griežta bausmė pagal teismų praktiką savaime nesudaro pagrindo taikyti ar pratęsti suėmimą.Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina stiprius kaltinamojo socialinius ryšius, nepaisant to, kad jie yra užsienyje. D. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės mažina galimo slapstymosi riziką. Nurodoma, kad teismas nepakankamai įvertino tai, kad kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini), ten deklaravęs savo gyvenamąją vietą, ji yra nuolatinė. Jo motina buvo išvykusi laikinai uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), tačiau yra grįžusi į (duomenys neskelbtini), ten mamos ir brolio nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl šios aplinkybės rodo ne ketinimą slapstytis, o priešingai - jo socialinių ryšių egzistavimą. Vien tai, kad asmuo yra užsienio valstybės pilietis, negali būti savaime laikoma pakankamu pagrindu ilgam suėmimui. Nėra pagrindo išvadai, kad tvirti ryšiai (šeimyniniai ir socialiniai) nemažina rizikos slėptis ar bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismo išvada, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nebus linkęs mažinti savo nusikalstamo elgesio rizikos nėra pagrįsta objektyviais bei pakankamais bylos duomenimis. Skundžiamoje nutartyje nenurodytas nė vienas konkretus faktas, patvirtinantis, kad šiuo metu egzistuoja reali ir tiesioginė naujų nusikalstamų veikų padarymo rizika ar bėgimo/slapstymosi galimybė. Vien tai, kad asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis ateityje neišvengiamai darys naujas nusikalstamas veikas. Tokia išvada privalo būti grindžiama konkrečiomis ir individualizuotomis aplinkybėmis, egzistuojančiomis sprendimo priėmimo metu, o ne abstrakčiomis prielaidomis ar bendro pobūdžio samprotavimais.Baudžiamojo proceso įstatymas neleidžia suėmimo pratęsimo grįsti spėjimais ar tikimybėmis - teismas privalo nustatyti realias, konkrečias ir įrodymais pagrįstas aplinkybes, patvirtinančias BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo pagrindų egzistavimą. Esant beveik pusę metų trunkančiam suėmimui, vien deklaratyvūs teiginiai apie tariamą naujų nusikalstamų veikų grėsmę negali pateisinti tolesnio asmens laisvės suvaržymo. Teismas privalėjo nurodyti naujus ir konkrečius faktus, kurie pagrįstų tokios griežtos kardomosios priemonės būtinumą, tačiau to nepadarė.Kaltinamąjį kaip asmenį, charakterizuojantys duomenys nerodo, kad, paleistas iš suėmimo, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Duomenų, kad jis rengtųsi, ruoštųsi, planuotų daryti kokį nors nusikaltimą, byloje nėra. Jis tik siekia grįžti pas šeimą ir gyventi įprastą gyvenimą, pasitaisyti ir garantuoja, kad naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Remiantis BPK 11 straipsniu bei 121 straipsnio 4 dalimi, nei prokurorė, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas nenustatė jokių įtikinamų aplinkybių, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas. Tad teisėjos manymas, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas suėmimo paskyrimo pagrindas yra paremtas prielaidomis.Nurodoma, kad yra akivaizdžiai pažeistas proporcingumo principas. Sprendžiant klausimus dėl suėmimo - visi atvejai yra individualūs, ir kiekvieną kartą reikia kruopščiai analizuoti aplinkybių visumą, šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į D. K. tvirtus socialinius ryšius, jo tvirtą ryšį su mama, jo gyvenimo aplinkybes, tėvo žūtį, į tai, jog jis suimtas jau ilgą laiką. D. K. kviečiamas atvyks pas tyrėjus, prokurorą ar teismą, nuo bylos nesislapstys. Taikant bet kurį suėmimo pagrindą byloje turėtų būti užfiksuoti duomenys, rodantys realius asmens ketinimus trukdyti vykstančiam baudžiamajam procesui, bėgti (slėptis), daryti naujus nusikaltimus. Tokių aplinkybių nepagrindus objektyviais duomenimis laikytina, kad skundžiama nutartimi suėmimas pratęstas nesant realios būtinybės.Vilniaus miesto apylinkės teismas be jokio teisinio pagrindo nesvarstė galimybės taikyti D. K. kitas kardomąsias priemones. Skundžiamoje nutartyje nepateikta jokių argumentų ar juos patvirtinančių duomenų, kad BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai negali būti pasiekti, taikant kitas kardomąsias priemones. Dar anksčiau pats kaltinamasis prašė skirti švelnesnę kardomąją priemonę — 5 000 Eur užstatą, tačiau teismas nieko nepasisakė apie galimybę skirti užstatą. Pažymi, kad suėmimas negali tęstis neribotą laiką. Asmens turima užsienio pilietybė ir gyvenimas užsienyje savaime nesudaro pagrindo taikyti griežčiausią kardomąją priemonė. Be to, praeityje D. K. neteistas. Nurodoma, kad kaltinamojo mama gali sumokėti 5000 Eur užstatą, kuri yra reikšminga suma ir užtikrintų kaltinamojo pareigų vykdymą ir dalyvavimą procese. Nurodyta suma gali būti sumokėta iš karto. Teismas nepaaiškino, kodėl toks užstatas kartu su kitais įpareigojimais negalėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Nurodoma, kad kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir intensyvi priežiūra, o tai neabejotinai užtikrintų tinkamą proceso tikslų įgyvendinimą. Kaltinamajam pateiktų kaltinimų pobūdis, inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas, gresianti bausmė negali pateisinti asmens laisvės suvaržymo griežčiausiomis sąlygomis. Be to, teismas neatsižvelgė, kad D. K. veiksmai buvo antraeiliai, jis nesuprato ką daro, nes pats buvo apgautas, jis nebuvo nusikalstamų veikų organizatorius. Akcentuojama, kad tokia kardomoji priemonė užtikrins, kad kaltinamasis neturės jokių galimybių slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jis pareigūnų bus stebimas visą parą. Taigi, už D. K. gali būti sumokėtas iki 5000 eurų užstatas, taip pat gali būti paskirta intensyvi priežiūra, namų areštas ar dokumentų paėmimas. Kardomųjų priemonių skyrimo tikslai šiuo atveju gali būti pasiekiami taikant D. K. kitą, švelnesnę už suėmimą, kardomąją priemonę ar jų kompleksą, atsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes, teigiamą asmenybės vertinimą, socialinius ryšius.Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, gynėja prašė skundą tenkinti.Kaltinamojo D. K. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas atmestinasTeisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo gynėjos skundo argumentus bei skundžiamos teismo nutarties turinį, susipažinusi su pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam D. K. pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei sąlygoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos/pratęsiamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis D. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakanka. Tokiais duomenimis laikytini kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kurių buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisme: liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, tarnybiniai parnešimai, apžiūrų protokolai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, vaizdo įrašai, kaltinamosios V. T. parodymai. Teisėjų kolegija atkreipia gynėjos dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir bylos aplinkybės, paneigiančios ar patvirtinančios kaltinamojo kaltumą nevertinamos, nes tai bus daroma iš esmės išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo bei jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.Pastebėtina, kad skunde nurodomi proceso organizavimo trūkumai nėra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo pagrindų ir sąlygų vertinimu, todėl plačiau neaptariami. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pratęsė kaltinamajam D. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs šios priemonės taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo) bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje). Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apylinkės teismas suėmimo termino pratęsimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu argumentavo tuo, jog D. K. kaltinamas padaręs aštuonias sunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, bei pasikėsinęs padaryti vieną sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, taip pat kaltinamas keturių apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Kaip žinia, už minėtų sunkių nusikaltimų padarymą įstatymas numato baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau, kaip teisingai nurodoma skunde, ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis/kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai pateiktoje medžiagoje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.Apylinkės teismas, skundžiama nutartimi D. K.pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Vertinta, kad D. K.yra nevedęs, Lietuvos Respublikoje nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos, yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o jo motina ir brolis gyvena užsienio valstybėje. Šie duomenys sudaro pagrindą teigti, kad D. K., neturėdamas jokių ryšių su Lietuvos Respublika, turėdamas ryšių su užsienio valstybėmis, tarp jų ir su (duomenys neskelbtini), netaikant griežčiausios kardomosios priemonės turėtų galimybę pasislėpti, išvykti į užsienį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia manyti apie įtariamojo turimus realius ryšius užsienio valstybėse, kuriais jis gali pasinaudoti siekdamas išvengti baudžiamojo proceso. Darytina išvada, jog D. K. nėra saistomais tokiais tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, kurie sulaikytų jį nuo bandymo bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, D. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1punktas).BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.Aukščiau aptartų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindas. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad D. K. kaltinamas aštuonių sunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymu bei pasikėsinimu padaryti vieną sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, taip pat kaltinamas keturių apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Minėtos sunkios veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Be to, remiantis kaltinimu spręstina, kad jis galimai pragyvena iš neteisėtu būdu gautų lėšų. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai padarytos veikiant organizuota grupe. Įvertinus nustatytas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, ir tai, kad kaltinamajam D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jų kiekį, akivaizdu, kad kaltinamasis linkęs daryti nusikalstamas veikas, tad pagrįstai manytina, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas šiuo atveju nustatytas pagrįstai.Skunde gynėja prašo skirti kaltinamajam D. K. švelnesnę kardomąją priemonę/jų kompleksą – 5000 Eur užstatą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar dokumentų paėmimą. Teismo posėdžio metu gynėja nurodė, kad užstatas galėtų būti padidintas iki 10 000 Eur, jis būtų sumokėtas per dvi dienas. Taip pat nurodė, kad neprašo taikyti dokumento paėmimo, nes jos ginamajam reikėtų vykti į (duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo skirti D. K. švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą ar kitas: namų areštą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, užstatą).Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo D. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumas, jų kiekis, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį D. K.į laisvę ar skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kaltinamajam D. K. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, įskaitant ir užstatą, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Apygardos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtų kardomosios priemonės pratęsimui reikšmingų aplinkybių visumą, pažymi, kad šiuo atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pagrįstas ir vertinant viešąjį interesą yra proporcingas su kaltinamojo patiriamais suvaržymais. Pažymėtina ir tai, kad kardomoji priemonė nėra taikoma neribotą laiką. Šiuo atveju D. K. sulaikytas ir jam kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2026 m. kovo 6 d. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Skunde teigiama, kad kaltinamasis suimtas itin ilgą laiko tarpą, tačiau su tokiu argumentu nesutiktina. Kaip minėta, už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 3 dalyje, kurių padarymu yra kaltinamas D. K., yra numatyta ne tik baudos bausmės, bet ir laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog suėmimo terminas, kuris siekia keturis su puse mėnesio, pažeidžia minėtą BPK nuostatą. Manytina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra pažeistos, suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Teisėjų kolegijos nuomone, D. K. šiuo metu taikomos kardomosios priemonės terminas, atsižvelgiant į proceso stadiją, parinktas teisingai ir pagrįstai, kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo termino pratęsimo pagrindams. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria kaltinamajam D. K.pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka baudžiamojo proceso įstatymo tokios nutarties turiniui keliamus reikalavimus (BPK 125 straipsnis), todėl ją naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.