Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. LAIK-4/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23934-2023-1 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama M. S., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu M. S., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas M. Kuzminovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad buvo iš esmės pažeista M. S. teisė į tinkamą gynybą, nes gynybai jokioje proceso stadijoje nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimų nukentėjusiajai, nors tokie prašymai buvo nuolat teikiami. Dėl to buvo suvaržyta M. S. teisė į teisingą teismą, teisė į gynybą, lygiateisiškumo ir rungimosi principai. Be to, teismai pažeidė duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo taisykles, taip padarydami esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų pažeidimus.Pagrindinis įrodymas pripažinti M. S. padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas yra nukentėjusiosios parodymai. BPK 186 straipsnio kontekste pažymėtina, kad byloje įžvelgtina aiškiai ydinga ir netinkama ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo taktika, neorganizuojant ikiteisminio tyrimo veiksmų taip, kad apklausiant nukentėjusiąją pas ikiteisminio tyrimo teisėją, būtų sudaryta galimybė asmeniui, įtariamam baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymu, jo atstovams pagal įstatymą ir (ar) gynėjams dalyvauti nukentėjusiosios apklausoje. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertų rekomendacijomis, nereagavo į M. S. prašymus dalyvauti posėdžiuose, nors jis buvo pajėgus gintis savarankiškai, todėl nurodyti pažeidimai vertintini kaip esminiai M. S. garantuotų teisių pažeidimai. Pažeidimai negali būti kompensuojami tuo, kad buvo ir yra galimybė susipažinti su nukentėjusiosios apklausos garso įrašu, kad galima ginčyti jos nurodytas aplinkybes. Tik BPK nurodyta tvarka suorganizuota nukentėjusiosios apklausa gali ištaisyti šią klaidą, o tai gali suorganizuoti apeliacinės instancijos teismas. Nukentėjusiosios specialistams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytos aplinkybės yra prieštaringos. Nukentėjusiosios parodymų netikslumai – kelis kartus nurodydama įvykius ji suklydo 3 metų laikotarpiu, ji suklydo įvykių dažnumu ir net atliktų veiksmų apibūdinimu, kad tai galėjo atsitikti jai miegant, nors nėra nustatytas M. S. miegojimo pas faktas – niekaip negali būti vertinami kaip neesminiai. Abiejų instancijų teismai neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, kas turėjo tiesioginės įtakos M. S. teisėms. Abiejų instancijų teismuose niekaip negalėjo būti padarytos išvados, kad surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog M. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas.