Alytaus apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-184-1208/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27769-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 2.1.10.1; 2.5.18

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Juškevičiui, Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus (toliau – ir probacijos tarnyba) atstovei Rūtai Smailienei,nuteistajam M. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo probacijos tarnybos teikimą dėl M. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

n u s t a t ė :Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje arba mokytis; neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje arba mokytis; neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.Teisme gautas probacijos tarnybos teikimas, kuriame siūloma nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Teikime nurodoma, kad nuteistojo M. K. elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2025 m. lapkričio 19 d. 2025 m. lapkričio 20 d. M. K. pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už teismo įpareigojimų nevykdymą. Bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 18 d. Nuteistasis nevykdo bausmės sąlygų: 2 kartus baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnio 2 dalį už tai, kad, neturėdamas 20 metų amžiaus, vartojo alkoholį. Nuteistasis nėra baigęs elgesio pataisos programos. 2026 m. gegužės 4 d. neatvyko individualiam darbui į Probacijos tarnybą, nebevykdo individualios veiklos, nevykdo nemokamų darbų. Prabuojamasis M. K. teismo posėdžio metu sutiko su nustatytais probacijos sąlygų pažeidimais, prašė teikimo netenkinti. Paaiškino, kad supranta, jog turi priklausomybę alkoholiui, planuoja gydytis. Šiuo metu atliko nemokamus darbus, vykdo individualią veiklą. Nuteistojo gynėjas prašė teikimą atmesti.Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pateikus teikimą teismui buvo nuvykta pas nuteistąjį į namus ir jam nustatytas neblaivumas. Asmuo atliko nemokamus darbus. Pažymėjo, kad pats nuteistasis nėra motyvuotas atlikti bausmę tinkamai. Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti, kadangi M. K. piktybiškai vengia vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Teikimas atmestinas.BK 48 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Pažymėtina ir tai, kad vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos – probacijos tarnybos teikimu.Šiuo atveju iš probacijos tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad probacijos tarnyba nuteistojo M. K. priežiūrą vykdo nuo 2025 m. lapkričio 19 d., jis buvo supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 18 d. Kaip matyti, nuteistasis laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pažeidė jam taikomos probacijos sąlygas ir vartojo psichiką veikiančias medžiagas, kas lėmė naujų administracinių nusižengimų konstatavimą, nustatytu laiku neatvyko į Probacijos tarnybą. Teismo nuomone, įvertinus nuteistojo elgesį, atsižvelgiant į tai, kad jis nesilaiko draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, daro naujus administracinius nusižengimus, formalus pagrindas paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu egzistuoja. Aptartas nuteistojo elgesys be jokios abejonės vertintinas neigiamai. Vis dėlto, teismo vertinimu, svarbu pažymėti ir tai, kad, nepaisant padarytų probacijos pažeidimų, nuteistasis vykdo kitas jam paskirtas pareigas – atliko nemokamus viešuosius darbus, dalyvauja elgesio pataisos programoje, jokių naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Teismo posėdžio metu M. K. nurodė suprantantis turimą priklausomybę alkoholiui, tai patvirtina ir probacijos sąlygų pažeidimų pobūdis, patvirtinantis, kad visi jie kylą iš jo priklausomybės alkoholiu ir yra sąlygoti nesaikingo jo vartojimo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis yra nepilnametis, kai vertybinės nuostatos dar nesusiformavusios, būdingas lengvabūdiškumas ir savo veiksmų pasekmių pilnas nesuvokimas. Sutiktina, kad tokiam asmeniui taikoma probacija turėtų būti ypatingai individualizuojama, tačiau probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad, žinodama apie turimą priklausomybę psichoaktyvioms medžiagoms, ji nuteistajam nesiūlė skirti papildomo įpareigojimo – gydytis priklausomybės ligas. Pats nuteistasis taip pat sutiko gydytis. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis suvokia ir pripažįsta turimą priklausomybę alkoholiui, savanoriškai kreipėsi dėl gydymo, kas rodo rimtą nuteistojo nusiteikimą spręsti savo problemą, o tokio nuteistojo elgesio keitimas yra ilgalaikis procesas. Taigi, akivaizdu, kad probacija nuteistajam yra veiksminga ir probacijos tikslas dar gali būti pasiektas. Manytina, kad problemos pripažinimas ir identifikavimas gali padėti nuteistajam ateityje pakeisti savo elgesį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti žmogų, bet ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Padarytų išvadų pagrindu, teismas sprendžia, jog siekiant tinkamos nuteistojo resocializacijos bus teisinga ir teisėta probacijos tarnybos teikimą tenkinti tik dalinai, dar nekeičiant nuteistajam paskirtos bausmės į griežtesnę, tačiau paskiriant jam papildomą pareigą, kuri padės įgyvendinti bausmės tikslus.Atkreiptinas dėmesys į BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatą, kuri numato, kad jei nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...> ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Įvertinus BK 48 straipsnyje įtvirtintos teisės normos konstrukciją yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausia, turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-481-485/2021).Siekiant užtikrinti veiksmingą resocializaciją bei atsižvelgiant į probacijos principus, teismo posėdžio metu išreikštą nuteistojo sutikimą, nuteistajam skiriamas papildomas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punkte – gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, kuris darys teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Tuo pačiu teismas papildomai atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog likusios laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo elgtis itin atidžiai bei rūpestingai, tiksliai vykdyti visas probacijos sąlygas, teismo jam paskirtus įpareigojimus, nedaryti naujų teisės pažeidimų ir bendradarbiauti su bausmės vykdymą kontroliuojančios probacijos tarnybos pareigūnais, nes, priešingu atveju, ši institucija turi teisę ir kartu pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.