Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjos U. B. įstatyminiai atstovai A.B. ir G. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Šiaulių apygardos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą byloje Nr. AG3-93/25-2024 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) pripažinti Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 03V-119 „Dėl skatinimo dovanų skyrimo Elektrėnų savivaldybės gabiems ir talentingiems mokiniams“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria nutarta neskatinti U.B., neteisėta; 3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą per nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 4) panaikinti Elektrėnų savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2024 m. birželio 26 d. raštą „Dėl 2024 m. birželio 18 d. prašymo“ (toliau – ir Raštas) kaip neteisėtą, remiantis tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti skunde dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu.Nurodo, kad Elektrėnų savivaldybėje ketverius metus iš eilės organizuojama Elektrėnų savivaldybės gabių ir talentingų mokinių skatinimo šventė, kurioje yra pagerbiami vaikai, jų mokytojai ir treneriai už per visus metus (sezoną) pasiektus aukštus rezultatus įvairiose srityse (už akademinius, sportinius ir meninius pasiekimus). Vaikai yra skatinami remiantis Elektrėnų savivaldybės gabių ir talentingų mokinių skatinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 03V-240. Kandidatų atranką ir atitikties Aprašo reikalavimams vertinimą vykdo Aprašo nustatyta tvarka sudaryta Elektrėnų savivaldybės gabių ir talentingų mokinių skatinimo komisija (toliau – ir Skatinimo komisija), kuri teikia kandidatų sąrašą tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui.Pažymi, kad ginčo laikotarpiu Elektrėnų savivaldybės gabių ir talentingų mokinių skatinimo šventė įvyko 2024 m. birželio 20 d. Šioje šventėje buvo paskatinti vaikai, kurių sąrašas buvo patvirtintas Įsakymu. Taigi šventė buvo suorganizuota remiantis neįsiteisėjusiu individualaus administracinio akto pagrindu. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis, Skatinimo komisijai buvo pateiktas 148 gabių ir talentingų mokinių kandidatų sąrašas. Pareiškėjos nuomone, Komisija netinkamai, neobjektyviai ir nesilaikydama teisės aktų reikalavimų nepaskatino dalies Elektrėnų savivaldybės sportininkų, tarp jų – pareiškėjos. Dėl Įsakymo buvo pateiktas skundas Komisijai. Komisijos sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas. Pareiškėja pažymi, kad Komisijos sprendimu buvo teisingai nustatytos visos faktinės ginčo aplinkybės, tačiau, pareiškėjos vertinimu, Komisija netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė fundamentalius teisės taikymo principus.Pareiškėja taip pat pažymi, kad prieš teikiant skundą Komisijai jai nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su Įsakymu. Šis dokumentas buvo pateiktas tik bylos eigoje, inicijavus administracinį ginčą ir pareikalavus Elektrėnų savivaldybės šį dokumentą pateikti. Pamini, kad pareiškėjos ankstesniuose Komisijai teiktuose dokumentuose, Įsakymas buvo priimtas remiantis būtent Skatinimo komisijos 2024 m. birželio 5 d. ir birželio 11 d. protokolų Nr. 03L-42 ir 03L-44 nutarimais, kurie yra sudėtinė Įsakymo dalimi, tačiau pareiškėjai protokolai nebuvo pateikti susipažinti net pareikalavus. Todėl Įsakymo priėmimo aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis pareiškėjos kandidatūra buvo atmesta, pareiškėjai tapo žinomi tik po to, kai atsakovai pateikė atsiliepimą į skundą. Daro išvadą, kad iš esmės viso skundo Komisijoje nagrinėjimo metu pareiškėja galėjo tik spėlioti, kokiais motyvais remiantis Skatinimo komisija laikė, jog ji neatitiko Aprašo 6.6 papunkčio kriterijų. Tik teikiant skundą teismui pareiškėjai jau buvo žinomos visos Įsakymo priėmimo aplinkybės ir argumentai ir dėl jų galima pasisakyti išsamiai.Paaiškina, kad pareiškėja pretendavo būti paskatinta pagal Aprašo 6.6 papunktį. Pareiškėja, atstovaujama įstatyminių atstovų, savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai teigė ir įrodinėjo, kad pareiškėja atitinka Aprašo 6.6 papunkčio kriterijus, todėl turėjo būti paskatinta Apraše nustatyta tvarka. Nurodo, kad Komisija nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 1 d. (sezono laikotarpis, aktualus vertinant kandidatų pasiekimus pagal Aprašą) pareiškėja „dalyvavo 6 varžybose, iš kurių vienos yra Lietuvos Respublikos čempionatas ir jame pareiškėja užėmė 1 vietą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja atitinka Aprašo 6.6 papunktyje nurodytą pirmąją sąlygą, kad bent viena prizinė vieta turi būti užimta respublikos sporto varžybose“ (žr., Komisijos sprendimo 8 punktą). Komisija taip pat pritarė ir pareiškėjos argumentams, jog tais atvejais, „kai nustatoma, kad sportininkas yra Lietuvos sporto čempionas arba tarptautinių varžybų (taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 4.4 papunktyje) prizininkas, kiti du laimėjimai respublikinėse ir tarptautinėse varžybose vertinami kaip lygiaverčiai“ (Komisijos sprendimo 8 punkto, paskutinė pastraipa). Tačiau toliau Komisija sprendime nurodė (Komisijos sprendimo 9 punkto 1, 2 pastraipa): „Tačiau Komisija atkreipia dėmesį, kad 2024 m. birželio 11 d. posėdyje Skatinimo komisija vienbalsiai nutarė, jog visiems mokiniams, kurių veikla vertinama sporto srityje, būtų taikomas vertinimo kriterijus be alternatyvos, t. y. apdovanoti tik tuos mokinius, kurie laimėjo tris ir daugiau prizinių vietų respublikos ir tarptautinėse sporto varžybose, iš kurių viena – Lietuvos sporto čempionate ir tarptautinėse varžybose, nurodytose Aprašo 4.4 punkte (2024 m. birželio 11 d. Protokolas (b.1. 37)). Taigi, Skatinimo komisijos sutarimu, buvo nuspręsta, kad visos trys vertinamos prizinės vietos negali būti užimtos tik respublikinėse varžybose arba tik tarptautiniuose renginiuose – bent po vieną vietą turi būti užimta tiek respublikiniame, tiek tarptautiniame renginyje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog U. B. Lietuvos Respublikos čempionate užėmė prizinę vietą, turi būti sprendžiama, ar kitų penkių varžybų pobūdis atitinka tarptautinio renginio kriterijus, kad jose užimtos bent dvi prizinės vietos atitiktų Aprašo 6.6 papunkčio reikalavimus.“.Daro išvadą, kad Komisija, viena vertus, pritarė pareiškėjai, kad Aprašo 6.6 papunktyje buvo nurodyti alternatyvūs kriterijai (respublikos arba tarptautinės sporto varžybos) ir pareiškėja juos atitiko, kadangi Komisija pritarė abiejų Aprašo 6.6 papunktyje nustatytų ir pareiškėjos nurodytų kriterijų vertinimui, kita vertus, sutiko su Skatinimo komisijos nuomone, kad pareiškėja Aprašo 6.6 papunktyje keliamų reikalavimų neatitiko ir alternatyvos taikyti kriterijus nebuvo. Jeigu Komisija sutiko su pareiškėjos nuomone, kelia klausimą, kodėl ji laikė, kad reikia vadovautis Skatinimo komisijos nuomone, kuri buvo priešinga. Vertina, kad Komisijos sprendimas yra prieštaringas.Paaiškina, kad ginčo objektas administracinėje byloje buvo Įsakymas ir dėl šio individualaus norminio teisės akto teisėtumo Komisija privalėjo pasisakyti, t. y. Komisija turėjo įvertinti, ar Skatinimo komisijos protokolai ir jų pagrindu priimtas Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Loginė Komisijos sprendimo struktūra rodo, kad Komisija nustatė, jog Skatinimo komisijos narių bendru sutarimu buvo nuspręsta Aprašo 6.6 papunktį taikyti kitaip – be alternatyvos; tada buvo padaryta išvada – „atsižvelgiant į tai, turi būti sprendžiama...“. Taigi tiek iš šios Komisijos sprendimo vietos, tiek iš viso Komisijos sprendimo turinio matyti, kad teisės taikymo analizė nebuvo atlikta, kadangi tiesiog buvo atkreiptas dėmesys, kaip Skatinimo komisija rėmėsi Aprašu ir Skatinimo komisijos vertinimo teisėtumas nebuvo kvestionuojamas, nors būtent tai ir sudarė ginčo esmę.Nurodo, kad pareiškėja teikdama procesinį dokumentą dėl trūkumų šalinimo pažymėjo, kad jai, nepaisant pareikšto reikalavimo Elektrėnų savivaldybei, nebuvo pateikti susipažinti Skatinimo komisijos 2024 m. birželio 5 d. ir birželio 11 d. protokolų Nr. 03L-42 ir 03L-44 kopijos (išrašai) ir dėl jų teisėtumo ji neturėjo galimybės pasisakyti. Pareiškėja iš dalies teisingai nuspėjo, kad Skatinimo komisija nusprendė neteikti pareiškėjos kandidatūros dėl to, kad ji nebuvo pelniusi tarptautinių apdovanojimų ir dėl to išsamiai pasisakė savo procesiniuose dokumentuose, o būtent, nurodė, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato būtinai pelnyti prizines vietas tarptautinėse varžybose, kadangi pakanka prizinės vietos Lietuvos Respublikos čempionate ir dviejų prizinių vietų respublikinėse varžybose. Tačiau ginčo metu nebuvo atskleista esminė aplinkybė, kad Skatinimo komisija nusprendė Aprašo nuostatas taikyti kitaip, nei jos buvo oficialiai paskelbtos. Pareiškėjos vertinimu, nors pastarosios aplinkybės savo procesiniuose dokumentuose ji ir neaptarė (nes, kaip minėta, tai nebuvo žinoma), tačiau, jeigu Komisija būtų atlikusi esamo teisinio reguliavimo, kuriuo rėmėsi pareiškėja, ir teisinio reguliavimo, kuriuo nusprendė remtis Skatinimo komisija, analizę, taip pat, jeigu Komisija būtų teisingai taikiusi ir aiškinusi teisę, būtų priėmusi teisėtą ir pagrįstą sprendimą; tai nebūtų ginčo ribų peržengimas, kadangi teisės taikymas ir aiškinimas yra subjekto, taikančio ir aiškinančio teisę, prerogatyva.Argumentuoja, kad Komisija neatliko teisės taikymo analizės, o tiesiog pasirinko palaikyti atsakovų poziciją, nors tam nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo. Pareiškėja nekvestionuoja fakto, kad ji nėra pelniusi prizinių vietų tarptautinėse varžybose, taip, kaip jos yra apibrėžtos Aprašo 4.4 papunktyje, tačiau ji toliau nuosekliai laikosi pozicijos, kad jos laimėjimų pakanka tam, jog ji būtų pripažinta kaip atitinkanti Aprašo 6.6 papunkčio kriterijus.Atkreipia dėmesį, kad Skatinimo komisija pritarė faktui, jog pareiškėja atitinka vieną iš Aprašo 6.6 papunktyje nustatytų kriterijų, o būtent, yra pelniusi tris ir daugiau prizinių vietų sporto varžybose, taip pat pritarė faktui, kad pareiškėja yra Lietuvos sporto čempionė. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tik dėl to, ar pakako kandidatui laimėti Lietuvos Respublikos čempionatą, ar kandidatas papildomai dar turėjo pelnyti ir prizinę vietą tarptautinėse varžybose pagal Aprašo 4.4 papunktyje nustatytus kriterijus (taip, kaip nusprendė Skatinimo komisija ir Komisija); nes, atsakovų teigimu, pareiškėja nurodyto reikalavimo neatitiko.Pareiškėjos vertinimu, Komisija iš esmės rėmėsi atsakovų atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Atsakovai savo atsiliepime nurodė (ištrauka iš atsiliepimo): „Komisijos posėdyje, vykusiame 2024 m. birželio 11 d., buvo priimtas sprendimas visus kandidatus sporto srityje vertinti pagal Aprašo 4.4 papunktyje nurodytą kriterijų be alternatyvos, t. y. atrinkti ir siūlyti Savivaldybės administracijos direktoriui apdovanojimą skirti tik kandidatams, „laimėjusiems tris ir daugiau prizinių vietų respublikos ir / ar tarptautinėse sporto varžybose, iš kurių viena Lietuvos sporto čempionatuose ir / ar tarptautinėse varžybose, nurodytose Aprašo 4.4. punkte – 200 Eur.“.Pareiškėja kelia klausimą: ar Skatinimo komisija turėjo teisę nuspręsti teisės aktą taikyti kitaip, nei jis yra paskelbtas? Teigia, kad šiuo atveju Komisija atsakovės poziciją palaikė neatlikusi jokios teisės taikymo ir aiškinimo analizės. Jeigu Komisija laikė, kad pareiškėja netinkamai taiko ir aiškina Aprašo 6.6 papunkčio nuostatas, privalėjo dėl to pasisakyti ir savo sprendimą, remtis būtent atsakovų pozicija, argumentuoti. Pareiškėjos vertinimu, būtent todėl Komisijos sprendimas yra neteisėtas.Pažymi, kad tais atvejais, jeigu teisės norma suformuluota neaiškiai, ji prieštarauja kitoms teisės normos (egzistuoja teisės normų kolizija), teisės normos prasmė atskleidžiama taikant teisės aiškinimo metodus. Vienas iš teisės aiškinimo metodų yra lingvistinis teisės aiškinimas. Viena vertus, pareiškėjos vertinimu, Aprašo 6.6 papunktis yra aiškiai suformuluotas, todėl Aprašo 6.6 papunktyje suformuluotos elgesio taisyklės nereikalauja taikyti teisės aiškinimo metodų. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad vis tik Aprašo 6.6 papunkčio aiškinimas yra aktualus, kadangi ir Skatinimo komisija, ir Komisija šią teisės normą aiškino neteisingai.Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar, remiantis Aprašo 6.6 papunkčiu, turėjo būti taikoma alternatyva (respublikinės arba tarptautinės varžybos; Lietuvos Respublikos čempionatas arba tarptautinės varžybos), ar visgi tokios alternatyvos galėjo ir nebūti (respublikinės ir tarptautinės varžybos; Lietuvos Respublikos čempionatas ir tarptautinės varžybos).Atkreipia dėmesį į tai, kad Aprašo 6.6 papunktis oficialiame teisės akte suformuluotas dedant skyrybos ženklą – pasvirąjį brūkšnį tarp jungtukų „ir“ ir „ar“. Paaiškina, kad pasvirasis (įžambusis) brūkšnys vartojamas tam tikrai alternatyvai žymėti (atitinka jungtuką arba). Aprašo 6.6 papunktyje pasviruoju brūkšniu yra jungiamos varžybų rūšys: Lietuvos sporto čempionatas ir / ar tarptautinėse varžybos; respublikinės ir / ar tarptautinės varžybos. Taigi Aprašo 6.6 papunktis taip, kaip jis buvo viešai paskelbtas, turėjo būti taikomas taip, kaip nurodė pareiškėja: viena (prizinė vieta) Lietuvos sporto čempionatuose arba tarptautinėse varžybose; dvi ir daugiau prizinių vietų respublikos arba tarptautinėse sporto varžybose. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis atsakovų atsiliepimu į pareiškėjų skundą, atsakovai birželio 11 d. posėdyje nusprendė ne šiaip išbraukti nereikšmingą jungtuką „ar“. Visų pirma, išbraukus jungtuką „ar“ teisės nuostata tampa nelogiška: „laimėjusiems tris ir daugiau prizinių vietų respublikos ir / ar tarptautinėse sporto varžybose, iš kurių viena Lietuvos sporto čempionatuose ir / ar tarptautinėse varžybose, nurodytose Aprašo 4.4. punkte – 200 Eur.“. Objektyviai neįmanoma laimėti vienos prizinės Lietuvos sporto čempionate ir tarptautinėse varžybose vienu metu. Antra, iš toliau pateikiamos lentelės matyti, kad Skatinimo komisijos 2024 m. birželio 11 d. vykusio posėdžio metu galiojantis ir oficialiai paskelbtas teisės aktas de facto buvo pakeistas iš esmės nusprendus privalomai taikyti naują kriterijų, jog būtina pelnyti prizinę vietą tarptautinėse varžybose (iš atsiliepimo į pareiškėjos skundą), nors šio reikalavimo pagal oficialų galiojantį teisinį reguliavimą nebuvo.Daro išvadą, kad atsakovai Skatinimo komisijos posėdyje nutarė Aprašo 6.6 papunktį taikyti visiškai naujai, nei jis buvo paskelbtas, kadangi buvo įvestas vienas papildomas kriterijus taikant Aprašo 6.6 papunktį – buvo reikalaujama ne tik laimėjimo Lietuvos Respublikos sporto čempionate, tačiau ir laimėjimo tarptautinėse varžybose, kai, remiantis oficialiai paskelbto Aprašo 6.6 papunktyje šie reikalavimai buvo vertinami kaip tapatūs, alternatyvūs, buvo reikalaujama tik vieno iš šių laimėjimų.Pažymi, kad yra skatinami tik Elektrėnų savivaldybės moksleiviai ir tik savivaldybės mastu, jiems yra įteikiamos simbolinės dovanos. Todėl Skatinimo komisijos nustatyti reikalavimai – tapti Lietuvos čempionu ir tarptautinių varžybų, kuriose dalyvauja ne mažiau kaip keturių šalių atstovai, nugalėtoju – akivaizdžiai viršija renginio pobūdį ir tikslą.Primena, kad galioja tik paskelbti teisės aktai (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 3 dalis); savivaldybių priimtų teisės aktų paskelbimas yra būtina jų įsigaliojimo sąlyga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2835-12). Teisės aktas galioja toks, koks yra paskelbtas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis teismas) ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė. Konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą). Šiuo atveju Skatinimo komisijos posėdyje, vykusiame 2024 m. birželio 11 d., buvo nutarta Aprašo 6.6 papunktį taikyti kitaip, nei buvo išleistas ir oficialiai paskelbtas teisės aktas – išbraukiant jungtuką „ar“, ir tai iš esmės susiaurino Aprašo 6.6 papunkčio taikymą, taigi de facto Skatinimo komisija posėdžio metu pakeitė teisės aktą ir taikė jo pakeitimus, nors teisės akto pakeitimai oficialiai nebuvo paskelbti teisės aktuose nustatyta tvarka.Apibendrinant pažymi, kad: pirma, Skatinimo komisija netaikė tokio teisės akto, koks jis buvo paskelbtas, o Komisija, nors šią aplinkybę ir nustatė, tačiau jos neįvertino teisėtumo aspektu; antra, Skatinimo komisija posėdyje, kuris vyko 2024 m. birželio 11 d., iš esmės pakeitė galiojantį teisinį reguliavimą ir kandidatams taikė savo naujai sugalvotas ir nepaskelbtas (taigi ir negaliojančias) taisykles, tokiu būdu pažeidė teisėtų lūkesčių principą, o Komisija šioms aplinkybėms pritarė ir jas nepagrįstai įvertino kaip teisėtas; trečia, Skatinimo komisija Aprašo nuostatas taikė diskriminuojančiai tik sportininkams susiaurindama Apraše nustatytas taisykles, kadangi kitose srityse – vertinant pasiekimus meninėje ir akademinėje veikloje – nebuvo reikalaujama bent vieno tarptautinio laimėjimo, nors Aprašo 6.4 ir 6.5 papunkčiai suformuluoti identiškai, kaip ir Aprašo 6.6 papunktis, todėl Komisija nepagrįstai nurodė, kad teisės aktas nebuvo taikomas diskriminuojančiai.Dar kartą pamini, jog Komisija neatliko teisės akto taikymo ir aiškinimo vertinimo, o tiesiog pasirinko palaikyti atsakovų poziciją, savo sprendimo niekaip nemotyvuodama. Tačiau šiuo atveju Aprašo 6.6 papunkčio nuostatų taikymas ir aiškinimas sudarė bylos esmę, kuri Komisijos nebuvo atskleista. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, pareiškėja laiko, kad Komisija neįsigilino į ginčo esmę, neatliko teisės aktų nuostatų analizės, nesirėmė teisės aktų taikymo taisyklėmis, pažeidė fundamentalius teisės taikymo principus ir iš esmės pritarė faktui, kad savivaldybės sudaryta komisija turėjo teisę pakeisti teisės aktą ir jį taikyti savo nuožiūra, o ne taip, kaip jis yra paskelbtas ir išviešintas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.