Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) Regionų administraciniam teismui pateiktame prašyme prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2024-03-25 sprendimą Nr. S – 2024/44 (7-2023/65) (toliau – Komisijos sprendimas).Atsakovas nurodo, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Novo Projektai“ iš Jungtinės Karalystės (toliau – JK) importavo prekes – dėvėtus drabužius ir deklaravo jas 2021-10-20 elektroninėje importo deklaracijoje (toliau – EID) Nr. 21LTVC0100IM171AF4 (toliau – Deklaracija) TARIC kodu 6309 00 00 00. Muitinio įforminimo metu pareiškėja pateikė eksportuotojo 2021-09-30 išrašytą pareiškimą apie prekių kilmę Nr. SI01552, patvirtinantį importuotų prekių JK lengvatinę kilmę. Muitas apskaičiuotas pritaikius lengvatinį 0 % muito tarifą. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) 2023 m. sausio 9 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3VM190059S (toliau – Ataskaita) nustatyta, kad Deklaracijoje deklaruotoms prekėms lengvatinis muito tarifas netaikytinas, nes JK atliktas perdirbimas apsiribojo operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, o drabužių dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, bet ne gamybinis procesas, kurio metu sukuriamas naujas produktas, todėl nusprendė pareiškėjos Deklaracijoje deklaruotoms prekėms taikyti 5,3 proc. trečiųjų šalių muitą ir perskaičiuoti importo mokesčius. Muitinė įregistravo pareiškėjos mokestinę prievolę: 4 143 Eur muito, 870 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), skyrė 501 Eur baudą ir apskaičiavo 101 Eur muito delspinigių. Nesutikdama su minėtu Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Departamentui, kuris 2023-03-13 sprendimu Nr. 1AE-132 (toliau – Departamento sprendimas) patvirtino Muitinės sprendimą. Nesutikdama su Departamento sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri Komisijos sprendimu panaikino Departamento sprendimą.Atsakovas teigia su Komisijos sprendimu nesutinkantis, nurodo, kad Komisija ir Departamentas skirtingai interpretavo 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos bei Europos Atominės Energijos Bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Susitarimas) nuostatas.Dėl dėvėjimo sąvokos. Vadovaujasi Susitarimo 39 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad Susitarimo 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ 37 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, kuriomis lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo pagal šį Susitarimą tikslais yra nustatoma prekių kilmė ir susijusios prekių kilmės procedūros. Reikalavimai, kada produktas yra laikomas turinčiu Šalies kilmės statusą, nustatyti Susitarimo 39 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju taikytinos 39 straipsnio 1 dalies c punkto sąlygos, kurias įvykdžius produktas laikomas Šalies kilmės statusą turinčiu produktu. Susitarimo 3 Priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatyta kilmės taisyklė CTH – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo), negu produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija) (Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 dalis). Gamyba Susitarimo taikymo kontekste apibrėžiama kaip visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą (Susitarimo 38 straipsnio h punktas). Susitarimo 43 straipsnyje numatytos išimtys, kada produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, nors ir yra įvykdyti 39 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimai. Mano, kad prekių kilmės nustatymo tikslu svarbu yra tai, kad šalyje turi vykti gamyba (ne produkto naudojimas pagal paskirtį), kuri neapsiriboja Susitarimo 43 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Pagamintas produktas, klasifikuojamas Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, turi atitikti Susitarimo 3 priede tam produktui taikomą minėtą kilmės taisyklę, t. y. – produktas turi būti pagamintas iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai, negu produktas, bei turi atitikti kitus Susitarimo 2 skyriaus reikalavimus, kaip tai numatyta Susitarimo 39 straipsnio 1 dalyje.Nesutinka su Komisijos išvada, kad ginčui aktualaus Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje pateiktame baigtiniame operacijų sąraše nesant nurodyto termino „dėvėjimas“ šią sąvoką apimantis veiksmas negali būti laikomas nepakankama gamyba ir tuo pagrindu turėtų įgyti Jungtinės Karalystės prekių kilmės statusą. Pažymi, kad Susitarimo 43 straipsnis – „Nepakankama gamyba“ aprašo gamybos operacijas, o šiuo atveju dėvėjimas nėra gamybos operacija, todėl ir šiame baigtiniame operacijų sąraše būti negali. Paaiškina, kad Lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad gamyba sf. (1) Š, DŽ gaminimas (reikalingų vertybių); kas pagaminama, produkcija (http://www.lkz.lt/?zodis=gamyba&id=11011230000). Lietuvos Respublikos Terminų banko apibrėžtyje nurodoma, kad aprangõs gamýba tai „Aprangos reikmenų gaminimo procesas didelėse ir mažose pramonės įmonėse, individualiose dirbtuvėse rankomis, mechaniškai ar automatizuotai“ (http://terminai.vlkk.lt/paieska? search=aprangos+gamyba&limit=15). Todėl mano, kad dėvėjimas negali būti tapatinamas su gamyba.Pažymi, kad gamybai reikia bent minimalių specialių įrankių, įgūdžių ir gamybai skirtų patalpų, o už gamybos darbus turi būti mokamas atlygis, sumokami mokesčiai. Drabužio dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, kuris nekeičia produkto tiesioginių savybių, tačiau sumažina jo vertę. Mano, kad laikantis Komisijos nuomonės ir prekės naudojimą prilyginant prekės gamybai, atsižvelgiant į Susitarimo nuostatas turi būti įrodyta, kad toks naujos prekės, kuri neturi Jungtinės Karalystės kilmės, naudojimas vyko Jungtinėje Karalystėje, tačiau Komisija apsiribojo tik Suderintos sistemos pozicijos pasikeitimu po prekės dėvėjimo.Atkreipia dėmesį į tai, kad tokios pačios nuomonės laikosi ir kitos Europos Sąjungos valstybės narys ir muitų teisėje prekės naudojimo pagal paskirti nelaiko prekių gamyba. Pavyzdžiui Aukščiausiojo federalinio finansų teismo [BFH] 7-tas senatas 2009-06-23 byloje Nr. VII 33/08 laiko, kad drabužių dėvėjimas, skalbimas ir lyginimas, kuris apskritai nebūtinai turi būti vykdomas Bendrijoje, nėra nei apdorojimas, nei perdirbimas. Apdirbimas – tai poveikis prekei, sukeliantis jos kokybinį pokytį gamybos proceso metu, kurio metu prekė išlieka, o perdirbimo metu pradinės medžiagos yra tokia apimtimi pertvarkomos arba svarbios savybės pakeičiamos taip, kad dažniausiai atsiranda nauja prekė.Pažymi, kad Susitarimo tikslas yra sąžininga prekyba susitarančių šalių kilmės prekėmis. Nurodo, kad šiuo atveju, nepaisant nustatyto teisinio reglamentavimo, neįmanoma nustatyti ginčo prekių kilmės, nes ginčo prekės galėjo būti dėvėtos bet kurioje trečiojoje šalyje, kadangi nėra duomenų, kur jos buvo dėvimos. Todėl daro išvadą, kad importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, pagal kurias produktas įgautų kilmės statusą, nes gamyba apsiriboja operacijomis, kurios produktui nesuteikia kilmės statuso (Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j) punkto nuostatos) ir nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė.Dėl Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos taikymo. Vadovaujasi Susitarimo 61 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad patikrinimai gali būti atliekami prašant, kad 54 straipsnyje nurodytą prašymą pateikęs importuotojas pateiktų informaciją, kai pateikiama importo deklaracija, prieš išleidžiant produktus arba po produktų išleidimo. Vadovaujasi Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c punktu ir teigia, kad Komisija vadovavosi JK pajamų ir muitų tarnybos 2022-05-25 rašte Nr. CFSS-2029578 ir JK pajamų ir muitinės tarnybos 2023-07-25 atsakymu Nr. CFS-2166792 Muitinės departamentui, kurie skirti ne Lietuvos muitinei į pateiktą užklausą, o su ginču nesusijusiam asmeniui, ir JK pajamų ir muitinės tarnybos 2023-05-15 raštu eksportuotojui (EORI: GB781786186000; CFS-2166792)), kuris yra šios tarnybos nuomonė, ir visiškai neatsižvelgė į administracinį bendradarbiavimą tarp importuojančios šalies ir eksportuojančios šalies muitinių reglamentuojančias Susitarimo nuostatas bei nuostatas, kokia informacija privalo būti pateikta importuojančios šalies muitinei tam, kad būtų pripažinta lengvatinė prekių kilmė. Vadovaujasi Susitarimo 62 straipsnio 4, 5 dalimis, 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa ir nurodo, kad pastarojoje įtvirtintos dvi sąlygos (patvirtinti ir pagrįsti) lengvatiniam muitų tarifui gauti), tačiau nagrinėjamu atveju JK pajamų ir muitinės tarnyba tik patvirtino savo nuomonę, kad ginčo prekės atitinka lengvatinį muitų tarifą, tačiau nepateikė šį teiginį dokumentų pagrindžiančių, todėl Departamentas 2022-02-15 raštu Nr. (15.7/22) 3B-1059 (pateikė pakartotinį kreipimąsi į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą pažymėdamas, kad pateiktas atsakymas yra tik dalinis ir jame nėra informacijos apie tai, kaip buvo atliktas produkto patikrinimas pagal 62 straipsnio e punktą.Mano, kad Komisija neteisingai interpretavo Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje esantį baigtinį gamybos operacijų sąrašą, įvertinusi kaip vienintelę sąlygą taikyti lengvatinį muito tarifą neatsižvelgiant į Susitarimo 3 Priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje nustatytą kilmės taisyklę CTH, neteisingai interpretavo Susitarimo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, kad eksportuojančios šalies muitinė turi pateikti importuojančios šalies muitinei šio straipsnio a-f punktuose nurodytą informaciją ir tam, kad būtų galima taikyti lengvatinį muitų tarifą importuojamoms prekėms, eksportuojančios šalies muitinė atsakydama turi įvykdyti dvi Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje nurodytas sąlygas (patvirtinti ir pagrįsti).