Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartis

Įžanginė dalis

2Šalčininkų rajono apylinkės teismo teisėjas V. V., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko V. S. skundą dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

Nustatė

3V. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas atleisti nuo visų antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų (483 Lt) pagal 2013-06-27 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 3.5.-S14584.

4Skunde V. S. nurodė, kad apie mokestinę nepriemoką jis sužinojo 2013-06-25, kai jo tėvams laišką iš VMI atnešė kaimynė ir bendrapavardė V. S., kuriai pašto darbuotoja per klaidą buvo įteikusi šį laišką. Iki to laiko jokių laiškų ar žinių iš VMI nebuvo gavęs, telefonu ar el. paštu jam nieko pranešta taip pat nebuvo, nors jis visus savo duomenis yra pateikęs VMI elektroninio deklaravimo sistemoje. Sekančią dieną po laiško gavimo, t. y. 2013-06-26, jis susisiekė su VMI darbuotoja A. K., kuri jį informavo, kad raginimas sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką jam buvo išsiųstas 2013-04-25, tačiau grįžo neįteiktas. Tą pačią dieną jis sumokėjo skolą į VMI sąskaitą ir VMI iš karto atšaukė išieškojimą. Nepaisant to, antstolė paskaičiavo vykdymo išlaidas ir nusiuntė patvarkymą vykdyti į jo darbovietę dėl išskaitymų iš jo užmokesčio.

5Skundas tenkintinas.

6Byloje nustatyta, kad 2013-04-24 VMI sprendimu Nr. (23.17-08)-320-30118 iš V. S. nuspręsta išieškoti į valstybės biudžetą 288,10 Lt skolos, t. y. GPM nepriemokos. Skolininkui nesumokėjus nepriemokos, šis sprendimas buvo perduotas skolai priverstinai išieškoti bei 2013-06-17 buvo priimtas vykdyti antstolės T. G. kontoroje (vykdomoji byla

7Nr. 0045/13/00903, b. l. 2-4). Antstolė tą pačią dieną iš karto pradėjo vykdymo veiksmus – padavė užklausas dėl skolininko banko sąskaitų, darbovietės, jo vardu registruoto turto (b. l. 5-10), 2013-06-20 nusiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo į skolininko darbovietę, priskaičiavo 497,64 Lt vykdymo išlaidas (b. l. vykd. 11-13). 2013-06-26 VMI informavo antstolę, jog skolininkas V. S. sumokėjo 288,10 Lt, todėl 2013-04-24 sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra įvykdytas (b. l. 14). 2013-06-27 antstolė perskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios sudarė 482,55 Lt, bei išsiuntė į skolininko darbovietę patvarkymą dėl jų išieškojimo (b. l. 16-18).

8Skolininkas V. S. 2013-07-02 kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas atleisti jį nuo visų antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų, kadangi skolą sumokėjo iš karto, kai tik apie ją sužinojo (b. l. 21-22), tačiau antstolė 2013-07-09 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir jį CPK 521 str. 2 d. tvarka persiuntė nagrinėti teismui (b. l. 23-24). Antstolė, atsisakydama tenkinti skolininko skundą rėmėsi CPK 610 str., 611 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 33, 68 punktais. Pagal pastarąjį, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

9Teismas su tokia antstolės pozicija nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad tos pačios Instrukcijos 34 punktas numato, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo valstybės naudai antstolis turi teisę atidėti visų vykdymo išlaidų apmokėjimą arba atleisti išieškotoją nuo šių išlaidų apmokėjimo. Be to, vykdymo išlaidų apmokėjimas gali būti ir atidėtas iki vykdomosios bylos užbaigimo (Instrukcijos 32-34 punktai). Civiliniame procese įtvirtintas kooperacijos principas reiškia, kad šalys bendradarbiauja tarpusavyje ir imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Vienas iš teisėtų skolininko interesų yra optimalaus dydžio vykdymo išlaidos, skaidrus ir tinkamas procesas. Iš bylos matyti, jog apie sumokėtą skolą antstolė sužinojo 2013-06-26, tačiau antstolė iš karto sekančią dieną į skolininko darbovietę išsiuntė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išskaitymo iš jo darbo užmokesčio, pati net nesuteikusi skolininkui galimybės sumokėti geruoju. Tokie jos veiksmai vertintini kaip pertekliniai ir neproporcingi ganėtinai mažai skolai, kas neatitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo kriterijų. Teismo manymu, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei vykdymo proceso ekonomiškumo principu, antstolė turėjo pagrindą sustabdyti vykdymo veiksmus

102013-06-26, t. y. kai skola buvo sumokėta į VMI sąskaitą, ir išsiaiškinti visas skolininko nurodytas aplinkybes, galimai sudarančias tam tikras kliūtis vykdymo procesui.

11Teismas konstatuoja, jog sprendžiant dėl antstolės reikalavimo atlyginti vykdymo išlaidas, reikšminga aplinkybe laikytinas faktas, kad mokestinę nepriemoką jis sumokėjo iš karto, kai tik apie ją sužinojo, todėl antstolės patirtos vykdymo išlaidos nesusiję su skolininko pareigos pačiam mokėti skolą vykdymu ir jis neprivalo atlyginti antstolės patirtų nuostolių. Tokiu atveju antstolės patirtos vykdymo išlaidos laikytinos jos nuostoliais, kurių atlyginimo priteisimas iš sąžiningai veikusio skolininko prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

12Pagal CPK 651 str. 1 d., antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą turi patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama, be kita ko, ir tai, ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka.

13Mokestinių nepriemokų priverstinį išieškojimą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, pagal kurį visų su mokesčiais susijusių sprendimų vykdymo kontrolė pavedama VMI ir jos teritoriniams padaliniams. Pagal šio Įstatymo 105 str. 1 d. 1 p., mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Įstatymo 89 str. 1, 3 d. numato, kad mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos.

14Nagrinėjamuoju atveju duomenų apie raginimo siuntimą skolininkui byloje nėra, o

152013-074-24 iš karto priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką. Prieš išsiunčiant sprendimą vykdyti antstoliui, pareiga patikrinti, ar skolininkui tinkami pranešta apie susidariusią mokestinę nepriemoką tenka šiuo atveju VMI, o ne antstoliui. Negana to, nors VMI savo atsiliepime į V. S. skundą nurodė, jog tinkamai jį informavo apie priimtą sprendimą, tačiau bylos medžiaga byloja priešingai ir patvirtina skolininko poziciją. Iš pašto voko kopijos, pateiktos prie VMI atsiliepimo, matyti, jog 2013-04-24 VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką kartu su 2013-04-25 pranešimu buvo siųsti V. S. 2013-04-27, tačiau 2013-05-29 grįžo neįteikti (Lietuvos pašto registruoto laiško Nr. R RN574511932LT). 2013-06-13 VMI kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo ir apie tai taip pat išsiuntė pranešimą ir skolininkui. Tokiu būdu nėra pagrindo netikėti, jog V. S. iki pat 2013-06-25 apie mokestinę nepriemoką nieko nežinojo.

16Nagrinėjamuoju atveju VMI sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko buvo perduotas vykdymui neišsiaiškinus aplinkybių, kad kam tinkamai apie tai nepranešta, o ne dėl skolininko vengimo ją sumokėti. Aplinkybė, kad mokesčių mokėtojai nėra tinkamai informuojami mokesčių administratoriaus, neturėtų sąlygoti tokios situacijos, kad tinkamai savo prievoles vykdęs asmuo būtų laikomas atsakingu už be teisėto pagrindo antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą ir nepagrįstai užvestą vykdomąją bylą. Antstolio reikalavimas priteisti iš suinteresuoto asmens vykdymo išlaidas už nepagrįstai atliktus vykdymo veiksmus prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3 str. 1 d.). Pripažinus priešingai, silpnesniajai šaliai – skolininkui, būtų sukeliama pernelyg didelė našta, kai jis elgėsi sąžiningai. Tuo pačiu, antstolės siūlymas visas vykdymo išlaidas užkrauti vien tik nekaltam skolininkui, neatitinka šalių lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.). Tokiu būdu atmestina antstolės pozicija, kad sąžiningai skolą sumokėjęs skolininkas vis tiek dar turi sumokėti jai ir vykdymo išlaidas.

17Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, jog antstolė nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą bei pradėjo vykdymo veiksmus, todėl yra pagrindas skundą tenkinti bei panaikinti antstolės priimtus patvarkymus.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 str., 593 str., 651 str., ATKP 309 str., 314 str.,

Rezoliucinė dalis

Nutarė

19T. V. S. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų.

20Panaikinti antstolės T. G. 2013-06-20 patvarkymą Nr. 3.5.-S014584, 2013-06-20 patvarkymą Nr. 3.5.-S014583, 2013-06-27 patvarkymą Nr. 3.5.-S015184, 2013-06-27 Vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. 3.5.-S015181, 2013-06-27 patvarkymą Nr. 3.5.-S015185.

21Įpareigoti antstolę grąžinti V. S. 483 Lt iš jo išieškotų vykdymo išlaidų.

22Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Šalčininkų rajono apylinkės teismą.