- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-03
- Bylos Nr.
- eCIK-805/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18600-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas (pirm.), Marius Bajoras (pran.), Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- A. Ž., AB Energijos skirstymo operatorius
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Dokumento Nr. DOK-2591 Bylos Nr. eCIK-805/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18600-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 21 d. paduotu atsakovo A. Ž. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Č. patikslintą ieškinį atsakovams A. Ž. ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl servituto vietos pakeitimo ir nuosavybės teisių, nesusijusių su valdymo netekimu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė pakeistą servituto vietą ir priteisė atsakovui iš ieškovės 3 000 Eur būsimiems nuostoliams atlyginti, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai patenkinti, panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Teismai bylą dėl kelio servituto vietos pakeitimo tarnaujančiojo daikto savininkės (ieškovės) iniciatyva išsprendė pagal netinkamą materialiosios teisės normą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio 5 dalį, nors kelio servituto turinys (atsakovo teisė patekti į savo žemės sklypą) nesikeičia, o keičiama tik servituto vieta, todėl byla turėjo būti sprendžiama pagal CK 4.139 straipsnio 2 dalį. Dėl netinkamos teisės normos parinkimo byloje liko neįrodinėta ir nenustatyta esminė aplinkybė – ar servitutas ieškovei sukelia pernelyg didelius nuostolius (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Teismai netinkamai išaiškino ir taikė CK 4.112 straipsnio 5 dalį, pripažinę ieškovės subjektyvius planus bei norus ir jos pačios iniciatyva parengtą žemėtvarkos dokumentą kaip iš esmės pasikeitusias aplinkybes.
Keisdami servituto vietą teismai pažeidė tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo, objektyvaus būtinumo, šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, nes servituto suvaržomą plotą padidino ir servitutą nustatė per būsimą užstatymo zoną, taip nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Teismai pažeidė nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir civilinių santykių stabilumo principus (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), prieš daugiau kaip dvidešimt metų administraciniu aktu nustatytą servitutą pakeisdami dėl tarnaujančiojo daikto savininkės subjektyvių, komercinio pobūdžio tikslų.
Teismai ginčą išsprendė sukurdami prielaidas naujiems teisminiams ginčams, nes, perkėlus kelio servitutą apie 12 metrų nuo su jo vieta susietų elektros įrenginių, atsakovai praranda teisėtą galimybę netrukdomai prie jų prieiti.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakoma. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 227 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. liepos 21 d. akcinėje bendrovėje „Swedbank“. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.