Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

8Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tepalita“ (toliau – ir UAB „Tepalita“; pareiškėjas) su skundu (b. l. 2–6) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, Panevėžio RAAD) 2011 m. gruodžio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. M13-16 (toliau – ir Privalomas nurodymas) ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. sausio 6 d. sprendimą Nr.(35-1)-V349 (toliau – ir Sprendimas).

9Pareiškėjas paaiškino, kad Privalomame nurodyme nenurodyta, už kokius metus pareiškėjas turėtų sutvarkyti alyvų atliekas. Todėl pareiškėjo tvarkytinas alyvų atliekų kiekis gali skirtis nuo dviejų iki penkių kartų. Tokiu būdu, iš Privalomo nurodymo negalima suprasti, kokius reikalavimus kelia Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas. Be to, UAB „Tepalita“ negali žinoti, kokie tvarkytini alyvų kiekiai už bet kuriuos vienerius kalendorinius metus. UAB „Tepalita“, dėl susiklosčiusios situacijos, kai Panevėžio RAAD į alyvų kiekį, nuo kurio skaičiuojama alyvų atliekų tvarkymo užduotis, įtraukia alyvas, kurios pagal Aplinkos ministerijos aiškinimą neturi būti įtrauktos į alyvų kiekį, nuo kurio skaičiuojama alyvų atliekų tvarkymo užduotis, nežino ir negali žinoti, kokį alyvų atliekų kiekį sutvarkius Panevėžio RAAD pripažins, kad Privalomas nurodymas yra įvykdytas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad anksčiau galiojusio valstybinio strateginio plano normos, nustatančios alyvos atliekų užduotis, neprieštarauja Konstitucijai, tačiau tiek Vyriausybė, tiek Seimas pripažino, kad alyvų atliekų užduočių įvykdymas neįmanomas. Praėjusių metų pradžioje Vyriausybė priėmė Valstybinio strateginio atliekų plano pakeitimus 2014–2020 metams. Ten aiškiai pasakė, kad tokių atliekų surinkti neįmanoma, nes jos surenkamos nelegaliai. Vyriausybė pripažino faktą, kad dėl nesurinkimo yra ir kontroliuojančių institucijų kaltė, nes neturi pakankamai pajėgų. Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus praėjusiais metais priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, kuris panaikino alyvų atliekų tvarkymo užduotis ir tai rodo, kad regiono aplinkos apsaugos departamento pozicija prieštarauja reguliavimui. Įstatymo pakeitimo teikime, aiškinamajame rašte dėl nuostatų, susijusių su atliekų tvarkymu, yra nurodyta, kad įstatymas keičiamas todėl, kad gamintojai ir importuotojai to padaryti negali. Atstovas nurodė, kad alyvos sudega automobilių varikliuose arba nuteka, jų surinkti neįmanoma. UAB „Tepalita“ niekada nebuvo surinkusi per visą istoriją reikalingo alyvų atliekų kiekio. Pareiškėjas turi talpas alyvoms laikyti ir teikė sandėliavimo paslaugas įmonei, kuri surinkinėjo alyvų atliekas. Rengiant naują atliekų tvarkymo planą 2014–2020 metams buvo panaikintos tos užduotys ir Vyriausybė konstatavo, kad yra objektyvios priežastys, yra legalus deginimas, rinkos kainos, kur alyvų atliekos yra pigesnės – pakaitalas krosniniam kurui. Dalis alyvų atliekų sudega naudojant, todėl surinkti neįmanoma. Jei jos surenkamos, tuomet sutvarkyti nėra problemų. Jas galima eksportuoti, yra Lenkijoje įmonė, kuri perdirba. Paruošus galima atiduoti deginimui – įmonei „Toksika“ prie Šiaulių. Alyvų gamintojams ir vartotojams taikomas gamybos atsakomybės principas. Alyva, kuri turi būti surinkta ir atiduota atliekų tvarkytojui, negali būti surinkta, nes ją nelegaliai surenka. Sutartis neįmanoma sudaryti, nebent labai dideli pirkėjai tokias sutartis turi. Alyvos dalis, kuri grįžta, yra maža. Alyvos yra išskirtinės atliekos. Jos turi teigiamą vertę rinkoje. Jas galima parduoti kaip pakaitalą krosniniam kurui. Nė viena įmonė nuo 2008 m. iki 2014 m. nėra įvykdžiusi plano, nes to padaryti negali.