Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės VĮ Turto banko ieškinį atsakovams R. M., N. M. ir I. M. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė jame nurodytais motyvais ir argumentais. Paaiškino, kad byloje nagrinėjamas klausimas pakankamai aiškus, tačiau be teismo išspręsti jo negalima. Kadangi po S. M. mirties yra likusių jo skolų, viršijančių jo vardu registruoto turto vertę, galimai jo įpėdiniai nenori patirti papildomų išlaidų ir atlikti palikėjo palikto turto paveldėjimo veiksmų. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad VĮ Turto bankas 2026 m. sausio 19 d. raštu kreipėsi į Šiaulių m. 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusiam S. M. priklausantį turtą. Šiaulių miesto 2-ojo notaro biuro notarė 2026 m. vasario 11 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą po S. M. mirties. Nurodė, kad mirusysis turtą įgijo esant santuokoje, duomenų nėra apie tai, kad S. M. (duomenys neskelbtini) išsituokdamas pasidalino bendrą jungtinį santuokinį turtą. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 25/100 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 107/1000 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. M. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį.

S. M. mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – miręs ištuokoje. S. M. ir R. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad mirusiojo S. M. palikimo niekas nepriėmė, jis turėjo du vaikus - N. M. ir I. M.. VĮ Turto bankas 2024 m. rugpjūčio 5 d. ir 2025 m. liepos 23 d. raštais kreipėsi į atsakovus S. M. įpėdinius su raginimu imtis veiksmų palikimui priimti, tačiau nors vienas iš įpėdinių susisiekė ir informavo, kad imsis veiksmų palikimui priimti, tačiau tai įrodančių dokumentų iki šios dienos nepateikė.

Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Mirusysis S. M. visą paveldimą turtą įgijo santuokos metu. Byloje nėra įrodymų, kad įgyjant nekilnojamąjį turtą vieno iš sutuoktinių indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei kito. Nutraukus S. M. ir R. M. santuoką ieškovės prašomos perimti nekilnojamasis turtas padalintas nebuvo, dėl šio turto teismas sprendime nepasisakė. Todėl preziumuojama, kad šis turtas, įgytas santuokos metu, sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, šios sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl S. M. iki jo mirties priklausė ½ turto dalies.

CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors ieškinys tenkintinas, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovai byloje priešingos pozicijos nepateikė, ieškinio neginčijo, todėl teismas nutaria nepriteisti valstybei iš atsakovų byloje bylinėjimosi išlaidų: mokėtino žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 6 dalimi, 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir atsakovė R. M., gimusi (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 25/100 dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 107/1000 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu ir jiems priklauso po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.