- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-12
- Bylos Nr.
- BIK-621/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00443-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pran.), Tomas Šeškauskas, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- J. B.
- Advokatai
- Kristina Vezbergaitė
Kasacinio skundo Nr. DOK-2714/2026 Bylos Nr. BIK-621/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00443-2025-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo J. B. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 26 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – J. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatoriai skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, nes vertindami netiesioginius įrodymus dėl mobiliojo ryšio telefono ir iš jo skambintų numerių nepašalino kylančių abejonių, kad būtent nuteistasis įvykio dieną naudojosi su juo siejamu mobiliojo ryšio telefonu. Teismai, nukentėjusiojo atpažinimą pagal nuotraukas pripažindami tinkamu įrodymu, neatsižvelgė į tai, kad susitikimas truko neilgą laiko tarpą, atpažinimas atliktas praėjus beveik mėnesiui po įvykio, nukentėjusysis nurodė tik bendro pobūdžio atpažįstamojo požymius. Taip pat teismai nesiėmė priemonių patikrinti ir paneigti nuteistojo versiją, kad jis įvykio dieną buvo Klaipėdoje ir Palangoje.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorių teiginiai, susiję su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su abiejų instancijų teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu. Kasaciniame skunde yra atkartojami apeliacinio skundo argumentai, kurie apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai išnagrinėti ir dėl jų pateiktos aiškios ir motyvuotos išvados. Visa tai rodo, kad kasaciniu skundu prašoma kasacinės instancijos teismo dar kartą tikrinti skundo argumentus atliekant bylos įrodymų vertinimą. Kasaciniame skunde deklaratyviai keliamos abejonės dėl atskirų įrodymų vertinimo nėra pagrįstos konkrečiomis žemesnės instancijos teismų padarytomis baudžiamojo įstatymo ar baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo klaidomis. Tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytą teismo sprendimą. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas – nuteistąjį išteisinti – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo J. B. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.