Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vingės terminalas“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1AE-580 (toliau – ir Departamento sprendimas) ir Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM, muitinė) 2017 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 18KP-16-15 (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas) bei perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus TM krovinių poste „Savanoriai“ prekei – vandens pypkių tabakas (24 vietos, 20 773 kg) (toliau – ir prekė, krovinys) įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal tranzito lydintįjį dokumentą T1 Nr. 16LTVR1000151236D9 (toliau – ir Deklaracija), o iki paskirties muitinės įstaigos krovinį lydėjo UAB „Ekskomisarų biuras“ (toliau – ir Biuras) apsaugos darbuotojai. 2016 m. birželio 10 d. paskirties įstaigoje (LV000722) Latvijos Respublikos muitinės Terechovo kontrolės poste (toliau – ir Terechovo MKP) Nacionalinės tranzito kontrolės sistemoje (toliau – ir NTKS) užfiksuotas krovinio atvykimas ir paskirties muitinės įstaigos pareigūno spaudu pažymėta Deklaracija su įrašu „Alternative Proof“ ir žyma „Atbilst“ („Atitinka“). Vilniaus TM, iš paskirties muitinės įstaigos per nustatytą terminą NTKS priemonėmis negavusi tikrinimo rezultatų, pradėjo tyrimą ir 2016 m. birželio 21 d. išsiuntė prašymą paskirties muitinės įstaigai, į kurį atsakymas nebuvo gautas. Vilniaus TM 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (8.1/07)-2V-13245 pakartotinai išsiuntė paklausimą Latvijos Respublikos muitinės administracijai, į kurį atsakymas taip pat negautas. Latvijos Respublikos muitinė 2016 m. rugpjūčio 26 d. NTKS priemonėmis pervedė tranzito Deklaraciją į būseną „Laukiama sprendimo“ (tikrinimo rezultato kodas „BĮ“), nurodydama, kad vietoj tranzito Deklaracijoje deklaruoto 20 773 kg vandens pypkių tabako paskirties muitinės įstaigai buvo pateikta tik 12 kg šios prekės, todėl Latvijos Respublikos muitinės policijos valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl akcizais apmokestinamų prekių neišvežimo iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) muitų teritorijos. Vilniaus TM 2016 m. spalio 11 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-16262 dar kartą kreipėsi į Latvijos Respublikos muitinės administraciją, prašydama informuoti, ar ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tranzitu gabentas vandens pypkių tabakas iš transporto priemonės galėjo būti iškrautas Latvijos muitų teritorijoje. 2016 m. lapkričio 15 d. buvo gautas Latvijos Respublikos muitinės administracijos atsakymas Nr. 27.20.2-2/18631, kuriame nurodyta, kad į paskirties muitinės įstaigą krovinys atvyko su nepažeista muitinės plomba. Vilniaus TM 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-19713 papildomai kreipėsi į Latvijos Respublikos muitinės administraciją su prašymu pateikti vairuotojo paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei pateikė paklausimą dėl alternatyviojo dokumento – Deklaracijos su paskirties įstaigos (LV000722) muitinės pareigūno spaudu, parašu ir žyma „Atbilst“ tikrumo. Atsakymas dėl alternatyviojo dokumento tikrumo nebuvo pateiktas, o Latvijos Respublikos muitinės policijos valdyba 2017 m. sausio 3 d. informavo, jog ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas ir kad visi procesiniai dokumentai yra konfidencialūs.Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00423-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį (didelės vertės turto vagystė), 200 straipsnio 1 dalį (neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos) ir 228 straipsnio 1 dalį (įgaliojimų viršijimas), nustačius, jog krovinys buvo išgabentas iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus apygardos prokuratūra nustatė, kad „2016 m. birželio 7 d. apie 14.20 val., terminale (duomenys neskelbtini), į automobilį „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) tikrai buvo pakrautas akcizais apmokestinamų prekių krovinys – 20 733 kg vandens pypkių tabako. <...> Lydimo krovinio nebuvo galima sukeisti ir fiziškai perkrauti per laiką, nuvažiuotą nuo Minsko pl., Vilniuje, iki Smėlynės pasienio posto <...> esant patvirtintai aplinkybei, kad akcizais apmokestinamos prekės į nurodytą krovininį automobilį tikrai buvo pakrautos, darytina išvada, kad minėtu laikotarpiu krovininiam automobiliui niekur nestojant, krovinio sukeitimas nebuvo įmanomas, todėl konstatuotina, kad akcizais apmokestinamos prekės iš Lietuvos Respublikos buvo išvežtos“. Tačiau Vilniaus TM, įvertinusi tyrimo metu surinktą informaciją, ginčijamu Vilniaus TM sprendimu už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal Deklaraciją, solidariems skolininkams UAB „Vingės terminalas“, t. y. tranzito procedūros vykdytojai, ir OOO „Visma-V“ – vežėjui, įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 539 135 Eur muito, 454 635 Eur importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 905 988 Eur akcizo, 6 257 Eur muito delspinigių, 28 642 Eur PVM delspinigių, 57 077 Eur akcizo delspinigių bei skyrė 189 977 Eur baudą. Pareiškėjas dėl Vilniaus TM sprendimo pateikė skundą Departamentui, kuris įvertinęs tai, jog Latvijos Respublikoje pagal pareiškėjo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, 2017 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 1A-71 sustabdė skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas minėtoje baudžiamojoje byloje. Latvijos Respublikos pajamų tarnybos muitinės valdyba 2018 m. liepos 13 d. pateikė 2018 m. kovo 30 d. sprendimą dėl baudžiamojo proceso nutraukimo. Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą buvo padaryta išvada, kad greičiausiai krovinys apskritai nebuvo pristatytas į Latvijos Respublikos teritoriją, nes iš pat pradžių jis nebuvo pakrautas į transporto priemonę pareiškėjo krovimo vietoje. Departamentas, įvertinęs tai, kad Lietuvos Respublikoje taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas, 2018 m. spalio 30 d. surašė sprendimą Nr. 1A-381, kuriuo pareiškėjo skundo nagrinėjimą sustabdė iki galutinio sprendimo minėtame ikiteisminiame tyrime priėmimo. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Tyrime iš apklaustų liudytojų parodymų ir ištirtų įrodymų nebuvo galima nustatyti, kad krovinys nebuvo pakrautas ir išvežtas iš Lietuvos Respublikos. Nepaisant to, Departamentas atnaujino pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir ginčijamu Departamento sprendimu skundo netenkino, patvirtindamas Vilniaus TM sprendimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra konsorciumui „Vingės logistikos grupė“ priklausanti logistikos įmonė, teikianti sandėliavimo, logistikos ir muitinės tarpininkavimo paslaugas. Šiuo atveju pareiškėjui taikoma atsakomybė už netinkamą muitinės tarpininko paslaugų teikimą, teigiant, kad jis neužbaigė ginčo prekių tranzito procedūros. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, jis įvykdė tranzito procedūros vykdytojo pareigas, t. y. tinkamai pateikė duomenis apie pakrautas prekes, ėmėsi priemonių užtikrinti saugų šių prekių vežimą per ES teritoriją ir pristatė krovinį į paskirties muitinės įstaigą, nepažeidęs muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, taip pat pareiškėjas pateikė prekes bei visą būtiną informaciją paskirties muitinės įstaigai. Paskirties muitinės įstaiga laiku, t. y. iki 2016 m. birželio 12 d., išvykimo muitinės įstaigai Vilniaus TM nepateikė informacijos apie atvykusias prekes. Nepaisant to, kad krovinys į paskirties muitinės įstaigą atvyko su nepažeista plomba, t. y. tranzito vykdytojas tinkamai įvykdė savo pareigas tranzito procedūrai užbaigti, atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad krovinys buvo kitos sudėties nei Deklaracijoje. Ikiteisminį tyrimą dėl prekių atliko tiek Latvijos Respublikos, tiek Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos, tačiau nepavyko nustatyti, kur ir kokiu būdu šios prekės buvo galbūt sukeistos. Vilniaus TM sprendė, kad tinkamai neužbaigus tranzito procedūros ginčo prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir išleistos į laisvą apyvartą. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo paimti prekių iš muitinės priežiūros, priešingai, būdamas atidus ir rūpestingas pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad nepakeisto pavidalo prekės būtų pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Tai, kad ši pareiga buvo įvykdyta, patvirtina paskirties muitinės įstaigos pareigūno spaudu pažymėta Deklaracija su įrašu „Alternative Proof“ ir žyma „Atbilst“. Pasak pareiškėjo, aplinkybė, jog po krovinio su nepažeista muitinės plomba pristatymo ir perdavimo paskirties muitinės įstaigos pareigūnams buvo nustatytas prekių trūkumas, nepaneigia procedūros vykdytojo tinkamo pareigų įvykdymo fakto, nes reglamentavimas neįpareigoja pareiškėjo, kaip procedūros vykdytojo, užtikrinti, kad ir po prekių pateikimo paskirties muitinės įstaigai prekės ir toliau būtų jo saugomos. Be to, nei Lietuvos, nei Latvijos teisėsaugos institucijos nenustatė, kad pareiškėjas kokiu nors būdu būtų galėjęs žinoti apie galimą prekių praradimą, priešingai, pareiškėjas aktyviai bendradarbiavo su abiejų šalių institucijomis, siekdamas nustatyti įvykio aplinkybes. Pareiškėjas akcentavo, kad jis pristatė paskirties muitinės įstaigai krovinį tokį, koks jis buvo deklaruotas Deklaracijoje, t. y. su nepažeista plomba, paskirties muitinės įstaiga krovinį priėmė, apie tai pažymėdama tranzito Deklaracijoje, todėl pareiškėjas mano, kad jis įvykdė jam priskirtas pareigas pagal išorinio tranzito procedūrą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjo teigimu, krovinio patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog turinys neatitinka Deklaracijos aprašo, o plombavimo trosas galbūt pažeistas, vyko ne iš karto po to, kai pareiškėjas pateikė prekes paskirties muitinės įstaigai ir gavo atitinkamą patvirtinimą, t. y. šiuo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo procedūros vykdytojas ir jokia atsakomybė jam negali būti taikoma, nes tranzito procedūrą jis jau buvo užbaigęs. Tiek Vilniaus TM, tiek Departamentas pripažino, jog pareiškėjas neprisidėjo prie galbūt padaryto procedūros vykdytojo pareigų pažeidimo, nedalyvavo paimant ginčo prekes iš muitinės priežiūros ir veikė sąžiningai. Net jeigu ginčo tranzito procedūra būtų pripažinta kaip tinkamai neužbaigta, tai būtų ne dėl pareiškėjo netinkamo pareigų vykdymo, nes krovinys pasiekė paskirties muitinės įstaigą, buvo gautas tai patvirtinantis dokumentas ir tik vėliau paaiškėjo, kad krovinyje yra ne visos deklaruotos prekės.Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus TM pareikalavus jis (pareiškėjas) pateikė paskirties muitinės įstaigos patvirtintą dokumentą – Deklaraciją, kurioje paskirties muitinės įstaigos pareigūnas savo parašu ir muitinės antspaudu patvirtino, jog paskirties muitinės įstaigą pasiekęs krovinys atitinka Deklaracijoje nurodytą krovinį. Toks dokumentas atitinka 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 312 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą alternatyvų dokumentą ir yra tinkamas įrodymas tranzito procedūrą pripažinti užbaigta. Deklaraciją su originalia paskirties muitinės pareigūno žyma turi krovinio palydos ir saugojimo paslaugas teikęs Biuras. Pareiškėjas, vykdydamas tokio pobūdžio tranzito procedūras, visada turėdavo tik alternatyvių dokumentų kopijas, kaip įrodymus, kad tranzito procedūra yra užbaigta, o dokumento kopijos klastojimo fakto teisėsauga nenustatė.Pareiškėjos vertinimu, Biuras turi būti pripažintas solidariu skolininku, nes pareiškėjas įrodinėja, kad jis nepaėmė prekių iš muitinės priežiūros, o, priešingai, užtikrino tinkamą šių prekių gabenimą iš išvykimo į paskirties muitinės įstaigą, elgėsi itin rūpestingai ir atsakingai, nes perduodamas krovinį vežti pasitelkė profesionalias specializuotas krovinių palydos ir saugojimo paslaugas teikiantį subjektą UAB „Ekskomisarų biuras“. Tuo atveju, jei pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, gali būti pripažįstamas skolininku vien konstatavus prekių nepristatymo paskirties muitinės įstaigai faktą, kartu skolininkais turėtų būti pripažįstami ir kiti prekių tranzite dalyvavę asmenys. Biuras atitinka visas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 79 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytas sąlygas. Biuras, užtikrinęs krovinio lydėjimą, buvo atsakingas už dalies tranzito vykdytojo pareigų tinkamą įvykdymą ir ginčijamų prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai bei prekių pristatymą patvirtinančių dokumentų pareiškėjui grąžinimą. Pareiškėjo teigimu, argumentas, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nenustatė asmenų, neteisėtai paėmusių ginčo prekes, todėl nėra pagrindo pripažinti Biurą skolininku, yra nepagrįstas, nes ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai apskritai nenustatė asmenų, galbūt prisidėjusių prie prekių dingimo, ir tyrimą sustabdė. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos patvirtino, jog ginčo prekės buvo tinkamai pakrautos pareiškėjo terminale, jame buvo išduoti reikalingi tranzito dokumentai, Vilniaus TM pareigūnas užplombavo krovinį ir krovinys su nepažeista plomba pasiekė paskirties muitinės įstaigą. Pareiškėjo terminale krovinys iki išvykimo buvo saugomas ir nebuvo galimybių jį sukeisti, krovinys per Lietuvos Respubliką pervažiavo per protingą laiką, nepareikalavusį daugiau laiko sąnaudų nei įprastai būtų galima tikėtis, ir tik Latvijos Respublikos teritorijoje dėl iki šiol nenustatytų priežasčių buvo laikomas porą dienų, t. y. nuo 2016 m. birželio 8 d., kai atvyko į Latvijos Respublikos teritoriją, iki 2016 m. birželio 10 d., kai prekės buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigos kontrolei. Pareiškėjo vertinimu, skolos atsiradimą lemiantys veiksniai neabejotinai įvyko Latvijos Respublikoje, t. y. krovinys atvyko į šią valstybę narę, šios valstybės muitinės įstaiga išdavė alternatyvų dokumentą, patvirtinantį tranzito procedūros užbaigimą, ir tik atlikus krovinio patikrinimą paaiškėjo, kad krovinys yra ne tas, kuris buvo nurodytas Deklaracijoje. Šiuo atveju būtent Latvijos kompetentingos institucijos vengė tinkamai bendradarbiauti tiek su pareiškėju, tiek su Vilniaus TM, siekiant išsiaiškinti skolos atsiradimo aplinkybes. Latvijos Respublikos ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos rėmėsi tik nepagrįstomis prielaidomis, teigdamos, kad prekės galbūt nebuvo pakrautos Lietuvos Respublikos teritorijoje, nors Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos nustatė priešingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad mokestinę prievolę galbūt lėmę veiksniai kilo ne Lietuvos Respublikos, o Latvijos Respublikos teritorijoje, pareiškėjas mano, kad būtent ši valstybė yra kompetentinga spręsti klausimą dėl skolos muitinei atsiradimo.Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus TM nepagrįstai atsisakė taikyti sandorio vertės metodą, pareiškėjui nepateikus pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją dokumentų. Pareiškėjo vertinimu, tai yra perteklinis reikalavimas, nes pareiškėjas neturėjo tikslo įvežti prekių į Sąjungos teritoriją, taip pat pareiškėjas pateikė faktinę prekės kainą pagrindžiantį dokumentą – pardavimo į paskirties valstybę sąskaitą. Muitinės reikalavimas pateikti pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją dokumentus nepatenka į SMK 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prekei gali būti netaikoma sandorio vertė, taikymo sritį, o ir pati muitinė neprašė patikslinti faktiškai sumokėtos už prekę kainos. Tranzito procedūrai deklaruotas vandens pypkių tabakas į Bendrovės prekių saugojimo vietą atvyko 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. iš Jungtinių Arabų Emyratų. Šias prekes įsigijo bendrovė OOO „Vesto Lain“, kuri prekėms esant Sąjungos muitų teritorijoje pardavė įmonei „CARTEN Projects“ LTD, o pastaroji tą pačią dieną prekes perpardavė S. V. S. (Kirgizijos Respublika). Pasak pareiškėjo, paskutinis prekių pardavimas įvyko prekėms jau esant Sąjungos muitų teritorijoje, todėl ginčo prekių muitinė vertė turėjo būti nustatoma pagal paskutinio prekių pardavimo į Sąjungos muitų teritoriją sandorio vertę. Vilniaus TM netaikė sandorio vertės metodo ginčijamų prekių vertei apskaičiuoti, neatsižvelgdama į tai, kad paskutinis prekių pardavimo sandoris buvo sudarytas Sąjungos teritorijoje. Vilniaus TM galėjo paprašyti pareiškėjo pateikti papildomus duomens, galinčius pagrįsti šio muitinės vertės metodo taikymą ar kito alternatyvaus metodo taikymą, tačiau ji neužtikrino pareiškėjo teisės būti išklausytam. Vilniaus TM nepagrindė, pagal kokius duomenis ji apskaičiavo tariamą ginčijamų prekių vertę, o pareiškėjui paprašius šiuos duomenis patikslinti, atsakė, kad informacija yra konfidenciali. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad taikant SMK 79 straipsnyje nustatytą atsakomybę nereiškia, jog automatiškai turi būti nustatyta ir PVM prievolė, nes PVM skaičiuojamas vertinant ne SMK nustatytas procedūras ir įrodymus, o nustačius realų pagrindą, kad prekė yra išleista į apyvartą Sąjungos teritorijoje. Nustačius, kad pareiškėjas galbūt netinkamai vykdė tranzito vykdytojo pareigas, dar nereiškia, jog prekės buvo išleistos į ekonominę apyvartą Sąjungos teritorijoje. Net ir konstatavus, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir išleistos į laisvą apyvartą, tokie veiksmai būtų atlikti Latvijos Respublikos teritorijoje, todėl Vilniaus TM išvada apmokestinti iš Lietuvos Respublikos išgabentas prekes PVM mokesčiu yra nepagrįsta, nes nebuvo įvykdytos importo PVM taikymo sąlygos – tranzitu gabenta prekė nepateko į Lietuvos Respublikos ekonominę apyvartą. Taip pat Vilniaus TM neturėjo teisės apskaičiuoti akcizo mokesčio, nes ginčijamos prekės nepateko į ekonominę apyvartą Lietuvoje.Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog Deklaracija buvo pateikta pareiškėjo vardu, kuriam ir kilo pareiga įvykdyti prievoles, keliamas procedūros vykdytojui. Procedūros įvykdymo aspektu nėra svarbu tai, kas neįvykdė ar kitaip nesilaikė atitinkamų SMK ir kituose teisės aktuose išdėstytų reikalavimų, tinkamam procedūros įvykdymui neturi įtakos ir tai, kas atliko reikiamus veiksmus. Pareiškėjas pateikė muitinei Deklaraciją, pažymėtą muitinės spaudu, pareigūno parašu, data bei įrašu „Atitinka“. Šis dokumentas nėra nei originalas, nei Latvijos Respublikos muitinės patvirtinta kopija, todėl vertintina, kad toks dokumentas negali būti laikomas alternatyviu tranzito procedūros užbaigimo įrodymu, numatytu Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalyje. Pareiga pateikti atitinkamus tranzito procedūros įrodymus nustatyta ne muitinei, o būtent procedūros vykdytojui, nagrinėjamu atveju – pareiškėjui. Šiuo atveju nebuvo pateikta tinkamų dokumentinių įrodymų, kurie būtų pripažįstami tranzito procedūros užbaigimo įrodymu. Atsakovas akcentavo, kad aplinkybę dėl ginčo prekių nepateikimo paskirties muitinės įstaigai patvirtino Latvijos muitinė 2017 m. vasario 22 d. rašte Nr. 27.20.1-2/2853 nurodžiusi, jog paskirties muitinės įstaigoje buvo pateikta tik 12 kg ginčo prekės (iš 16 728 kg deklaruoto svorio), o transporto priemonėje, gabenusioje krovinį, buvo rastos nedeklaruotos prekės – grindinio akmenys ir skardinės su skaidriu skysčiu. Tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku net ir tuo atveju, jei tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, o remiantis SMK nuostatomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika – net ir esant trečiųjų asmenų sukčiavimui ar kitai neteisėtai veiklai, tranzito procedūros vykdytojas vis tiek atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nenustatė asmenų, neteisėtai paėmusių ginčo prekes iš muitinės priežiūros, o byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti skolininku Biurą ar šios bendrovės darbuotojus. Pareiškėją ir Biurą siejo civiliniai sutartiniai santykiai, kuriuos sudarant muitinė nedalyvavo, taigi bet kokie ginčai dėl saugos paslaugų sutarties nevykdymo turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, o ne mokestinio ginčo byloje.Atsakovas pažymėjo, kad esant situacijai, kai konkreti ginčo prekių paėmimo iš muitinės priežiūros vieta nėra nustatyta, ginčo skola muitinei atsiranda išvykimo valstybės narės muitinėje, kurioje įforminta Sąjungos tranzito procedūra (šiuo atveju – Vilniaus TM veiklos teritorijoje). Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. M-4-02-00163-16 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00423-16, kuriuose padarytos išvados apie ginčo prekių išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nėra įsiteisėję sprendimai, turintys precedento galią, o prielaidą dėl prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos paneigia Vilniaus apygardos prokuratūros vykdytas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00290-17. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 11 d. nutarime, kuriuo nutarta sustabdyti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00290-17, Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybinės policijos teismo medicinos departamento ekspertai nustatė, jog ekspertizei pateiktame trose yra padalijimo ir sujungimo žymių – klijavimas, tačiau neįmanoma nustatyti laiko, kada šis kabelis buvo padalintas ir vėliau vėl sujungtas. Atsakovo vertinimu, yra akivaizdu, kad prekių identifikavimo priemonės (t. y. trosas, ant kurio buvo uždėta muitinės plomba), buvo pažeistos, todėl tai laikytina dar vienu neteisėto prekių paėmimo iš muitinės priežiūros įrodymu. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog muitinė ginčo prekių muitinę vertę privalėjo nustatyti, atsižvelgdama į sandorio, sudaryto tarp įmonės „Carten Project LTD“ ir Kirgizijos Respublikos piliečio, vertę. Minėtas sandoris nebuvo skirtas prekių pardavimui į Sąjungos muitų teritoriją, todėl Vilniaus TM ginčo prekių muitinę vertę pagrįstai apskaičiavo, remdamasi Departamento prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje sukauptais duomenimis. Ginčo krovinys niekada nebuvo pateiktas paskirties muitinės įstaigai, taip pat nebuvo pateikta įrodymų apie prekių išgabenimą iš Sąjungos muitų teritorijos, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog šios prekės pateko į laisvą apyvartą, o tai lemia apmokestinimą atitinkamais importo mokesčiais. Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjas turi būti atleistas nuo mokestinės atsakomybės, vadovaujantis SMK 120 straipsniu ir 124 straipsnio 7 dalimi, nes jis (pareiškėjas) neįvykdė tranzito procedūros vykdytojui keliamų reikalavimų – pristatyti muitinės priežiūroje buvusį krovinį į paskirties muitinės įstaigą.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal Deklaraciją, nebuvo tinkamai užbaigta ir procedūros vykdytojo įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Prekių, kurios buvo deklaruotos išvykimo muitinės įstaigoje, pateikimas paskirties muitinės įstaigai, t. y. Latvijos Respublikos muitinės Terechovo MKP (LV000722) postui, nebuvo patvirtintas. Priešingai, Latvijos muitinės administracija informavo, kad vietoj Deklaracijoje deklaruoto 20 773 kg vandens pypkių tabako, paskirties muitinės įstaigai buvo pateikta tik 12 kg šios prekės, o vietoj trūkstamo vandens pypkių tabako kiekio rastos kitos prekės. Pareiškėjo keliama prielaida, kad prekės iš muitinės priežiūros buvo paimtos Latvijos muitų teritorijoje Latvijos atsakingų institucijų, nebuvo patvirtinta. Taip pat nustatyta, kad įformintos Sąjungos tranzito procedūros užbaigimas nebuvo patvirtintas leistinais alternatyviais įrodymais, kadangi SMK 312 straipsnyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nesant įrodymų apie tinkamą tranzito procedūros užbaigimą, darytina išvada, kad prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir joms nustojo būti taikoma išorinio Sąjungos tranzito procedūra. Kadangi Sąjungos tranzito procedūra iki nustatyto termino (2016 m. birželio 12 d.) nebuvo įvykdyta, Vilniaus TM skolos atsiradimo data laiko kitą dieną po tranzito procedūros įvykdymo termino pabaigos, t. y. 2016 m. birželio 13 d. Tyrimo metu nustatyta, kad procedūros vykdytojas – pareiškėjas, laikomas skolininku pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies a punktą, o pagal b punktą solidariu skolininku laikomas vežėjas OOO „Visma-V“. Kadangi su Deklaracija gabentoms prekėms nebuvo pateikti pardavimo į Sąjungą dokumentai, todėl jų muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad skolininku turėjo būti pripažintas ir ginčo krovinį lydėjęs Biuras, nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima šią įmonę pripažinti skolininku muitinei. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekskomisarų biuras“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Biuras nebuvo tranzito procedūros vykdytojas, vežėjas, prekių saugotojas, prekių gavėjas ar atstovas muitinėje, taip pat Biuras neturėjo jokio statuso muitinės / tranzito procedūrose. Biuras niekada neturėjo įsipareigojimų, susijusių su tranzito procedūros įvykdymu, o lydėdamas pareiškėjo siunčiamus krovinius neturėjo teisės ar pareigos tikrinti jų turinio, nedalyvaudavo pakrovimo procese ir netikrindavo pakrautų krovinių turinio atitikimo krovinių siuntimo dokumentuose nurodytam turiniui. Nei Vilniaus TM, nei Departamentas nenustatė, kad Biuras būtų turėjęs kokių nors pareigų muitinės / tranzito procedūrose, taip pat nė vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog Biuras būtų kaip nors susijęs su prekių dingimu. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Biuras neatitinka SMK 79 straipsnio 3 dalies b punkto sąlygų. Biuras, siekdamas kovoti su sukčiavimu, pats kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir aktyviai su jomis bendradarbiavo tiriant nusikalstamas veikas.Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Biuro iš vairuotojo ir kito asmens, kuris veikė kaip pareiškėjo atstovas Latvijos muitinėje, gautame krovinio tranzito / saugumo lydimajame dokumente (alternatyvios deklaracijos kopijoje) yra visi Įgyvendinimo reglamente nurodyti patvirtinimo rekvizitai, o analogiškai užpildytos alternatyviosios deklaracijos tų pačių asmenų būdavo pateikiamos Biurui, teikiant kitas palydos paslaugas pagal sutartį. Biuro palydos ekipažas gavo tinkamą įrodymą apie krovinio ir jo dokumentų perdavimą muitinės kontrolei – krovinio alternatyvios deklaracijos kopiją. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, šiuo atveju yra sąlygos taikyti SMK 120 straipsnyje nustatytą išimtį ir neišieškoti skolos muitinei iš pareiškėjo. Nei Vilniaus TM, nei Departamentas ar ikiteisminio tyrimo institucijos nenustatė, kad prekės būtų neteisėtai įvežtos į Lietuvos teritoriją ar būtent šioje teritorijoje paimtos iš muitinės priežiūros. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent Lietuvos Respublikoje kilo pareiga mokėti PVM ir akcizo mokestį.Pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais: 1) ar SMK 233 straipsnis gali būti plečiamai aiškinamas taip, kad tranzito procedūros vykdytojas įvykdo pareigą pristatyti prekes paskirties muitinės įstaigai, kai gauna šios įstaigos pareigūno galiojantį patvirtinimą, ir tranzito procedūra laikoma užbaigta, nepaisant to, kad vėliau paskirties muitinės įstaigos atlikto tikrinimo metu paaiškėja pristatytų prekių trūkumas?; 2) ar SMK 124 straipsnio 1 dalies g punktas gali būti aiškinamas taip, kad importo skola išnyksta ir tuo atveju, kai prekės yra negrąžinamai prarastos dėl nenumatytų aplinkybių, ir tuo atveju, kai prekės neaiškiomis aplinkybėmis buvo prarastos po to, kai tranzito procedūros vykdytojas pateikė paskirties muitinės įstaigai prekes su nepažeista plomba?; 3) ar SMK 87 straipsnio 1 dalis gali būti aiškinama taip, kad skolos atsiradimą lėmusiais veiksmais laikytini ir tokie paskirties muitinės įstaigos veiksmai, kai paskirties muitinės įstaigos pareigūnui išdavus galiojantį patvirtinimą apie prekės pateikimą su nepažeista plomba, vėliau buvo nustatytas prekių trūkumas; ar galimas importo skolos atsiradimo vietos, nustatytos pagal SMK 87 straipsnio 2 dalį, automatinis sutapatinimas su PVM apmokestinimo vieta, nenustačius prekių išleidimo į Sąjungos ekonominę apyvartą fakto ir vietos?; 4) ar PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalis ir PVM direktyvos 71 straipsnio 1 dalis gali būti aiškinama taip, kad pagal jas importo PVM objektu ir prievolės apskaičiuoti importo PVM atsiradimo momentu gali būti laikomas atvejis, kai tranzito muitinės procedūros pagrindu gabentos prekės po jų pristatymo paskirties muitinės įstaigai ir perdavimo jos priežiūrai iš šios įstaigos buvo pavogtos, t. y. pašalintos iš muitinės priežiūros prieš muitinės procedūros vykdytojo valią?