Vilniaus apygardos teismo nutartis

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.Ieškovas IES1 (toliau – ir ieškovė) paduotu ieškiniu prašė: pripažinti apsimestiniu nuomotojos – jo motinos MOT1 (toliau – ir palikėja) – ir nuomininko – atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) 2018 m. spalio 3 d. sudarytą Privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties (toliau – ir Sutartis, 2018 m. sutartis) 15 punktą bei nustatyti, kad Sutartimi šalių sutartas 43,57 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas, žemė), nuomos mokestis sudarė 90 Eur už hektarą per metus, t. y. 3 870 Eur sumą per metus už visą Sklypą, nuomininkui papildomai įsipareigojant padengti žemės mokestį ir gyventojų pajamų mokestį;priteisti ieškovui iš atsakovo 29 822,39 Eur skolą su palūkanomis, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovo ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniai paaiškinimais ir argumentais: Paaiškino, kad MOT1 mirė (duomenys neskelbtini). Žemę, kaip ir kitą jos turtą, paveldėjo jos sūnus – ieškovas. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2024 m. gruodžio 9 d. Ieškovas, 2025 m vasario 1 d. įvykusio susitikimo metu, be kita ko, pateikė atsakovui raštišką paskaičiavimą, kokia yra susidarius skola už 2019–2024 metus už Sklypo nuomą ir žemės mokestį. Ieškovo atstovas 2025 m. kovo 20 d. pateikė atsakovui rašytinę pretenziją, kuria reikalavo ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 18 d. sumokėti ieškovui susidariusį įsiskolinimą. Šia pretenzija atsakovas taip pat buvo informuotas, kad Sutartyje numatytas 6 metų nuomos terminas pasibaigė 2024 m. spalio 2 d., ir pateiktas pasiūlymas dėl naujos nuomos sutarties sąlygų, prašant pateikti atsakymą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos. Jokio atsakymo iki nurodyto termino pabaigos negavo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atstovas 2025 m. balandžio 4 d. papildomu pranešimu informavo atsakovą, kad Sutartis yra pasibaigusi nuo 2024 m. spalio 4 d. 2025 m. balandžio 7 d. el. paštu gautas atsakovo atstovės atsakymas (išsiųstas el. paštu 2025 m. balandžio 4 d.). Šiame atsakyme, be kita ko, nurodyta, kad atsakovas nesutinka mokėti už Sklypo nuomą tą kainą, kuri buvo faktiškai sutarta ir faktiškai mokama MOT1, t. y. po 90 Eur už hektarą per metus. Pažymėjo, kad nors Sutartyje nurodytas žemės nuomos mokestis yra 30 Eur už hektarą per metus, tačiau ieškovo turimi duomenys patvirtina, jog faktiškai šalys buvo sutarę kitą sumą, ir faktiškai atsakovas mokėjo palikėjai po 90 Eur už hektarą per metus dydžio nuomos mokestį, taip pat sumokėdavo už ją papildomai gyventojų pajamų mokesčio sumą ir papildomai kompensuodavo žemės mokesčio išlaidas. Tą patį Sklypą atsakovas nuomojosi iš palikėjos (ir (duomenys neskelbtini) metais mirusio ieškovo tėvo TĖV1) ir anksčiau jau keliolika metų. Jie buvo ilgą laiką pažįstami, todėl ieškovo tėvai pasitikėjo žodiniu susitarimu su atsakovu, kuris tuos susitarimus eilę metų vykdydavo. Todėl palikėja nekreipė dėmesio į tai, kokia kaina būdavo įrašoma sutartyse, tam ji neteikė praktiškai jokios reikšmės. Nuo 2013 metų iki 2018 metų Sklypas buvo nuomojamas atsakovui pagal 2013 m. vasario 15 d. pasirašytą sutartį. Toje sutartyje nurodyta nuomos kaina buvo 50 Lt už hektarą ir papildomai valstybinės žemės nuomos mokestis, tačiau realiai atsakovas mokėjo 300 Lt hektarą sumą, o vėliau, litus išėmus iš apyvartos ir perskaičiavus į eurus, faktiškai mokėjo po 90 Eur už hektarą bei papildomai kompensuodavo žemės mokesčio išlaidas. Taigi, tiek 2018 m. sutartyje, tiek ankstesnėje 2013 metų sutartyje, buvo nurodytas ne tikrasis nuomos mokestis, kuris buvo šalių sutartas ir faktiškai mokamas, bet kelis kartus mažesnis nuomos mokesčio dydis. Mirus mamai, ieškovas tarp jos dokumentų rado jos ranka darytus užrašus, kur ji užsirašydavo, kiek gaudavo pinigų už Sklypo nuomą ir už žemės mokestį. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad už 2016 metus atsakovas faktiškai mokėjo po 87 Eur už hektarą, o už 2017 ir 2018 metus jau mokėdavo po 90 Eur už hektarą, taip pat papildomai kompensuodavo žemės mokestį, kuris 2016 m. sudarė 205 Eur, 2017 m. – 219 Eur, 2018 m. – 269,23 Eur. Akcentavo, kad jo žiniomis, tiek 2013 m. vasario 15 d. sutartį, tiek 2018 m. spalio 3 d. sutartį atsivežė atspausdintas atsakovas, atvykdavęs pasirašyti sutarčių pas ieškovo tėvus į namus (duomenys neskelbtini), o ranka įrašytus duomenis įrašė jis pats. Ranka rašytas tekstas visiškai nepanašus į ieškovo mamos raštą. Todėl aiškinant sutarties sąlygas į tai turi būti atsižvelgiama. Pažymėjo ir tai, kad, sudarant Sutartį, ieškovo mamai jau buvo 85 metai, ji sirgo. Dar prieš Sutarties sudarymą tais pačiais 2018 metais dėl pablogėjusios mamos sveikatos ieškovas buvo persikėlęs gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kad prižiūrėtų ir slaugytų sunkiai sergančią mamą. Mama pasitikėjo atsakovu, nes jis kasmet atvažiuodavo ir atveždavo sutartą nuomos bei žemės mokesčių sumą grynaisiais pinigais (šį mokestį mama pati sumokėdavo pašte), taip pat atsakovas pats sumokėdavo už ją gyventojų pajamų mokestį. Būtent dėl to atsakovas ir buvo suinteresuotas Sutartyje rodyti mažesnę nuomos kainą, nei iš tikrųjų buvo sutarta ir mokama. Tokiu būdu jis sumokėjo už ieškovo mamą mažiau gyventojų pajamų mokesčio ir taip sutaupė. Taip pat nurodė, kad net ir 90 Eur už hektarą nuomos mokesčio dydis yra ženkliai mažesnis už analogiškos žemės nuomos rinkos kainą, kuri galiojo Sutarties sudarymo metu. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti iš dalies (dalyje dėl 7 740 Eur skolos priteisimo) bei taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl palūkanų priteisimo. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniai paaiškinimais ir argumentais:Nurodė, kad Sutarties sąlyga, kurią siekiama pripažinti apsimestine, nėra sudėtinga, tai nėra teisinė sąlyga, kuriai suvokti reikėtų specialių žinių, todėl nėra jokių abejonių, kad palikėja ir ankstesnė žemės savininkė MOT1 suprato, kokio dydžio nuomos mokestis nurodytas Sutartyje. Vertintina ir sutarties sąlygos svarba – tikėtina, kad raštu Sutartyje nurodyta sąlyga dėl Sklypo nuomos kainos palikėjai nebuvo antraeilė ar nesvarbi, ji šią sąlygą skaitė, su ja susipažino ir suprato jos esmę. Pažymėjo, kad nors Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodomas gana aukštas Sklypo našumo balas, tačiau žemė nėra derlinga, nėra naši, vyrauja smėlis, priesmėlis, ypač toje dalyje, kuri buvo užsėta žole (pieva) ir iš kurios atsakovas gaudavo itin mažą naudą, nors nuomos mokestis buvo nustatytas vienodas visam Sklypo plotui. Sklypo bendras plotas – 43,5700 ha, iš jų žemės ūkio naudmenų (ir ariamos žemės) – 42,0300 ha, ne visą plotą buvo galima naudoti žieminių kviečių auginimui, todėl atsakovas buvo apsėjęs 28,1000 ha. Dalis Sklypo pavasarį įprastai būna apsemta, nes netoliese teka (duomenys neskelbtini) upelis. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, Sklypo nuomos kaina negalėjo būti aukšta. Be to, ji neturėtų būti lyginama su įprastine žemės nuomos rinkos kaina, nes kiekvienos sutarties šalys turi teisę nustatyti kainą individualiai, abiem šalims priimtinomis ir sutartomis sąlygomis. Palikėjos ir atsakovo bendru sutarimu buvo nustatyta Sklypo nuomos kaina, kuri, kaip nurodoma ieškinyje, galbūt yra žemesnė nei rinkos kaina ir galbūt yra nepriimtina naujam Sklypo savininkui, tačiau buvo tinkama abiem Sutarties šalims ir joms galiojo. Akcentavo, kad daug investavo į Sklypą (tinkamai tręšė, nuolatos gerino žemės būklę ir našumą), nes dirba šią žemę daugiau kaip dešimtį metų. Nurodė, kad ieškovo argumentas dėl mažesnės nei buvo realiai mokama nuomos kainos yra nelogiškas ir visiškai nesuprantamas, be to, atsakovui būtų buvęs akivaizdžiai nenaudingas. Atsakovas yra ūkininkas, taigi, jo finansinė atskaitomybė yra tvarkoma pagal teisės aktus, pildomos ir teikiamos deklaracijos, pagal kurias apskaičiuojami ir sumokami mokesčiai, todėl ieškovui ir bet kam kitam yra aišku, jog atsakovui būtų buvę žymiai naudingiau Sutartyje nurodyti aukštesnę, o ne žemesnę nuomos kainą, nes nuomos mokestis įtraukiamas į ūkininko ūkio sąnaudas ir tuo dydžiu mažinamos apmokestinamos sumos, t. y. tiesiogiai mažėja atsakovo mokestinės prievolės. Ieškovas pagrįstai tvirtina, kad pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį teko atsakovui. Gyventojų pajamų mokesti apskaičiuojamas nuo pajamų, kurias gauna nuomotojas, vadinasi, ieškovas dėl didesnio nuomos mokesčio nurodymo Sutartyje ne tik nepatirtų jokių praradimų, bet, priešingai, sutaupytų, nes dėl didesnių sąnaudų ir didesnių leistinų atskaitymų jo mokestinės prievolės akivaizdžiai ir tiesiogiai sumažėtų. Sutarties interpretavimas pagal rastus MOT1 užrašus, kurių prasmė ir reikšmė nėra patvirtinta palikėjos, nėra pagrįstas ir yra pernelyg nutolęs nuo šalių tikrosios valios. Ieškovo pastabos dėl sutarties teksto nepatvirtina ieškovo teiginių: atsakovas naudojo standartinę, jam įprastą, žemės nuomos sutarties teksto formą, suderindavo su MOT1 ir įrašydavo nuomos mokesčio dydį, nuomos galiojimo terminus, kitas sutarties sąlygas, o MOT1 sutartį pasirašydavo. Nurodė, kad neprieštarauja ir sutinka sumokėti už Sklypo nuomą sutartą, pagal Sutartį apskaičiuotą, nuomos mokestį (po 30 Eur už hektarą – 1 290 Eur kiekvienais metais) visą nuomos laikotarpį, t. y. už 2019, 2020, 2021, 2022, 2023, 2024 metus. Pripažįsta, kad yra susidariusi 7 740 Eur skola, kurią atsakovas sutinka sumokėti, kartu išsprendžiat atsiskaitymo už ieškovo pasisavintus ir perduotus (kiek yra žinoma, parduotus) naujam nuomininkui ATS2 atsakovo pasėlius.Pažymėjo, kad nesutinka su reikalavimu sumokėti papildomai gyventojų pajamų ir žemės mokesčius. Tokios sąlygos nebuvo numatytos Sutartyje. Gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo sąlygos ir tvarka ir reglamentuojama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatyme (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas). Pagal šio įstatymo 22 straipsnį, iki 2018 m. sausio 1 d. gautos pajamos už žemės nuomą (fiziniams asmenims iš fizinių asmenų) buvo priskiriamos B klasės pajamoms, todėl ūkininkams ar individualią veiklą vykdantiems asmenims prievolės mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų gyventojams išmokų už žemės nuomą nebuvo. 2017 m. gruodžio 7 d., priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 181, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 182 straipsniu įstatymą Nr. XIII-841, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įregistravo individualią veiklą, yra žemės ūkio veiklą vykdantis ūkininkas ir iš kito gyventojo nuomojasi nekilnojamąjį turtą (pvz., žemę, butą, komercines patalpas ir pan.) savo individualiai veiklai vykdyti, nuo 2018 m. sausio 1 d., išmokėdamas nuomotojui (fiziniam asmeniui) nekilnojamojo turto nuomos pajamas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalimi, jei nuomotojas yra fizinis asmuo ir nuomininkas yra fizinis asmuo, neįregistravęs individualios veiklos, tuomet gyventojo pajamų mokestį moka ir metinę deklaraciją GPM311 teikia pats nuomotojas; tuo atveju, jie nuomotojas yra fizinis asmuo, o nuomininkas yra fizinis asmuo, įregistravęs individualią veiklą, mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka pats nuomininkas. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, atsakovas pagal sudarytą Sutartį ginčo laikotarpiu, t. y. 2019, 2020, 2021, 2022, 2023 metais, sumokėjęs nuomos mokestį, turės pareigą sumokėti į valstybės biudžetą 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį (t. y. pateikti mėnesinę GPM 313 deklaraciją (A klasė) ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtos nuomos sumos). Nurodė, kad šalys nesitarė ir Sutartimi nesusitarė dėl to, kad atsakovas (žemės nuomininkas) kompensuos žemės mokesčio išlaidais kitai Sutarties šaliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – Žemės mokesčio įstatymas) 3 straipsnio 1 dalimi, mokestį (žemės) moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konkretų žemės mokesčio tarifą (apimantį nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės), galiojantį savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, nustato savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Remiantis pirmiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovas neturėjo pareigos mokėti žemės mokesčio, taip pat sudarant Sutartį joje nereglamentavo santykių, kurie jau yra imperatyviai sureguliuoti įstatymu, todėl niekuo nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo žemės mokesčio sumą.Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 10 dalimi, prašo taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą palūkanų skaičiavimui. Be to, pažymėjo, kad ieškovas reikalavimą mokėti palūkanas grindžia prievolės vykdymo pažeidimu – prievolės įvykdymo termino praleidimu, tačiau toks argumentavimas nėra teisingas. Paaiškino, kad gavo pakankamai patikimus duomenis apie tai, kad ieškovas, kuris (kaip dabar yra žinoma) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priėmė palikimą, negavo paveldėjimo teisės liudijimo dėl galimai kitos MOT1 įpėdinės delsimo, taip pat ir dėl to, kad dėl Sklypo ir jo paveldėjimo kilo ginčas teisme. Akcentavo, kad turi pagrindo manyti, jog ieškovas buvo ginčo šalis (galimai atsakovas) ir kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2024 m. gruodžio mėn. dėl netikėtos civilinio proceso pabaigos: mirus vienai iš ginčo šalių, kurios teises perėmė šalies įpėdiniai (įpėdinis), kuris galimai sudarė su ieškovu susitarimą arba nebetęsė proceso. Akcentavo, kad jis, negavęs patikimų duomenų apie Sklypo savininko pasikeitimą ir apie asmenį, kuris įgijo nuosavybės teisę į nuomojamą žemę, neturėjo galimybių nustatyti, koks asmuo turi teisę priimti prievolės įvykdymą. Dėl šios priežasties jis sustabdė Sutarties vykdymą iki paaiškės teisėti įpėdiniai. Palikimo priėmimo faktas – net jeigu būtų buvęs žinomas – nepanaikina apdairaus, atsargaus ir rūpestingo asmens pareigos bei teisės stabdyti prievolės vykdymą, iki bus išviešintas nuosavybės teisės subjektas, t. y. Sklypą paveldėjęs asmuo, turintis paveldėjimo teisės liudijimą. Žemės savininkei (nuomotojai) mirus, jos teisių perėmėjui, pretenduojančiam gauti nuomos mokestį, atsirado pareiga pateikti įrodymus apie nuosavybės teisę į žemės sklypą. Ši pareiga buvo įvykdyta tik 2025 m. vasario 1 d., todėl reikalavimas vykdyti prievolę nuo palikimo priėmimo yra neteisėtas. Dėl nurodomų argumentų ieškovas nepagrįstai reikalauja palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m., nes pats nepateikė įrodymų apie nuomotojos teisių perėmimą ir žemės nuosavybę.Šalys dublike ir triplike iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.Atsakovas padavė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas:priteisti jam solidariai iš ieškovo IES1 ir atsakovo pagal priešieškinį ATS2 (toliau – ir atsakovas pagal priešieškinį) 16 694 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atlikti dalinį priešpriešinių prievolių įskaitymą, t. y. įskaityti į atsakovo 16 694 Eur dydžio nuostolius 7 740 Eur dydžio atsakovo skolą ieškovui už žemės nuomą sumą pagal Sutartį, taip sumažinant iš ieškovo išieškotiną atsakovo patirtų nuostolių sumą iki 8 954 Eur.Atsakovo priešieškinis buvo grindžiamas šiais pagrindiniai paaiškinimais ir argumentais:Nurodė, kad nustačius, jog ieškovas atsisako kompensuoti atsakovui už jo nuosavybę – pasėlius, pasėtus Sklype, o taip pat nustačius, kad šie pasėliai buvo perduoti naujam nuomininkui ATS2, kyla ne tik atsiskaitymo už atsakovo nuosavybę klausimas, bet ir už atsakovo patirtus nuostolius atsakingo asmens klausimas. Pažymėjo, kad turi pagrindo manyti, jog naujasis nuomininkas su ieškovu atsiskaitė už atsakovo pasėlius, t. y. sumokėjo ieškovui už tai, kad gavo nuomojamą žemę ne tuščią, bet jau apsėtą iš 2024 m. rudens ir su gražiai derančiais žieminiais kviečiais.Paaiškino, kad ieškovas pasiūlė atsakovui pratęsti nuomos sutarties terminą iki 2025 m. rugsėjo 1 d., reikalaudamas sumokėti už nepilnus 11 mėn. 12 900 Eur (t. y. po 300 Eur už hektarą) nuomos mokestį, 50 proc. šio mokesčio sumokant iki naujos sutarties pasirašymo (t. y. iki 2025 m. balandžio 3 d.) bei likusius 50 proc. – iki 2025 m. rugsėjo 1 d., tuo tarpu su nauju nuomininku sudarė nuomos sutartį žymiai palankesnėmis sąlygomis: ne 10 mėn. 27 d., kaip siūlė atsakovui, bet 1 m. terminui, sutikdamas, kad nuomos mokestis būtų mokamas iki kiekvienų metų gruodžio 31 d., o ne 50 proc. iš karto, t. y. 2025 m. kovo–balandžio mėnesiais, kai žemdirbiai negauna jokių pajamų, bei 50 proc. – iki rugsėjo 1 d. Be to, iš naujojo nuomininko ieškovas reikalauja mokėti nuomą tik už žemės ūkio naudmenas, tuo tarpu atsakovui siųstame 2025 m. kovo 20 d. pranešime buvo reikalaujama, kad atsakovas mokėtų ne tik už žemės ūkio naudmenas, bet už visą žemės sklypą. Ieškovas nesilaikė CK 6.566 straipsnyje numatytos pareigos pasiūlyti atsakovui pasinaudoti įstatyme numatyta pirmumo teise tokiomis pat sąlygomis, kokiomis siūloma nuomoti Sklypą naujiems nuomininkams ir jokiais veiksmais, elgesiu neparodė, kad po 2018 m. sutarties pabaigos atsakovas nebegali naudotis Sklypu, kad Sklypo nuomos sutartis nebus sudaroma ar nebus tęsiama. 2024 m. rugsėjo 3 d., dar galiojant Sutarčiai bei negavus jokios informacijos apie naują Sklypo savininką, atsakovas Sklypą apsėjo žieminiais kviečiais ir tokį sprendimą priėmė dėl to, kad turėjo pareigą užtikrinti tinkamą žemės ūkio paskirties žemės naudojimą viso nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, neturėjo duomenų apie tai, kiek dar laiko užtruks palikėjos įpėdinių procesai dėl paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgijimo, o taip pat turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, jog Sutartis su juo bus pratęsta arba pasiūlyta sudaryti naują Sklypo nuomos sutartį atnaujintomis protingomis ir sąžiningomis sąlygomis. Nurodė, kad įstatymas nenumato, kaip turi būti atlyginama už pasėlius, kuriuos nuomininkas teisėtai pasėjo nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, tačiau bendrosios įstatymo leidėjo nuostatos yra aiškios: už pasėlius turi būti teisingai atlyginama arba turi būti leidžiama juos nusiimti tam, kas juos pasėjo. Pvz., pagal CK 6.564 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai žemės ūkio paskirties nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu (net jeigu nutraukimas įvyksta dėl žemės nuomininko padaryto sutarties pažeidimo), derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius. Nagrinėjamu atveju taikytina šio teisės akto analogija subsidiariai su sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.Akcentavo, kad nurodo ir alternatyvų priešieškinio pagrindą, jeigu teismas spręstų nesant sąlygų konstatuoti žalai ir netaikytų civilinės atsakomybės instituto – prašo taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą, t. y. grąžinti atsakovui, tai ką ieškovas gavo atsakovo sąskaita be teisinio pagrindo.Ieškovas atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniai paaiškinimais ir argumentais:Nurodė, kad atsakovas, kaip neteisėtą ir nesąžiningą veiksmą (ar neveikimą), laiko vengimą priimti palikimą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir išviešinti savo teises į ginčo žemės sklypą. Tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti. Ieškovas nenurodo jokio teisės akto ar konkrečios teisės normos, kurią toks ieškovo elgesys pažeidė ar kuriai prieštaravo. Įstatymai neįpareigoja paveldėtojų priimti palikimo ir išviešinti savo teises per kokį nors apibrėžtą terminą, taip pat nenumato jokių neigiamų pasekmių ar prezumpcijų, kurios leistų tokį elgesį laikyti neteisėtu ar nesąžiningu. Pagal CK, paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdiniui suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nenustatytas ir neapibrėžtas joks galutinis terminas, kuriam suėjus paveldėjimo teisės liudijimas jau negalėtų būti išduotas. Kaip patvirtina į bylą pateiktas notarės V. Pakaušienės 2025 m. gruodžio 3 d. raštas, paveldėjimo byla po MOT1, buvo užvesta 2019 m. rugsėjo 24 d. įpėdinio IES1 pareiškimu apie palikimo priėmimą. Paveldėjimo teisės liudijimas IES1 buvo išduotas 2024 m. gruodžio 9 d. Ieškovas ilgą laiką laukė savo sesers SES1, gyvenančios (duomenys neskelbtini), galutinio apsisprendimo dėl palikimo priėmimo, todėl jis neprašė notarės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Toks elgesys buvo sąžiningas, racionalus ir pagrįstas, nes ieškovas nenorėjo sukelti bereikalingų ginčų su savo seserimi dėl palikimo, nenorėjo be jos sutikimo vienas perimti ir įsiteisinti visą mamos turtą. Pažymėjo, kad MOT1 palikimą sudarė daug daugiau turto objektų, ne tik šio ginčo objektu esantis žemės sklypas. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokio įrodymo, kad būtų veikęs pagal apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, kai nusprendė toliau naudoti žemę, pasibaigus nuomos sutarties terminui, pvz., kad jis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, bandydamas patikrinti tokią informaciją, kreipdamasis tiesiogiai į IES1, kurį jis pažinojo daug metų. Taip pat jis galėjo kreiptis į notarų biurą, kuriame buvo užvesta paveldėjimo byla po MOT1 mirties, kad bent pasidomėti apie paveldėtojus, ar vystančius ginčus dėl palikimo ar pan. Be to, galėjo kreiptis į teismus, sužinoti ar tikrai vyksta kokios nors bylos. Darytina išvada, kad vienasmeniškai nusprendęs toliau naudotis žeme savo ūkio veikloje, jį užsėti 2024 metų rudenį, nors nuomos sutartis jau negaliojo, atsakovas prisiėmė visą galimą tokio elgesio riziką ir galimas neigiamas pasekmes. Pažymėjo, kad vadovaujantis CK 4.53 straipsnio 2 dalimi, daikto ūkinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos – priklauso daikto savininkui, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Šiuo atveju daiktas yra ginčo žemės sklypas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra Sklypo savininku. O atsakovo teisės naudotis šiuo žemės sklypu ir gauti iš jo pajamas pasibaigė 2024 m. spalio 3 d. Jokia sutartis ir joks įstatymas nenumato, kad atsakovas įgijo ir/ar išsaugojo teises į pasėlius ar būsimą jų derlių po 2024 m. spalio 3 d. Taigi, darytina išvada, kad priešieškinio teiginiai apie ieškovo ir trečiojo asmens neteisėtai pasisavintus atsakovo pasėlius yra visiškai nepagrįsta. Jokio delikto jie neįvykdė, nes atsakovas pasėlius pasėjo 2024 m. rudenį neturėdamas jokių teisių į tolesnį žemės naudojimą ir į šių pasėlių derliaus nuėmimą 2025 metais. Vien to užtenka paneigti keliamus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, juos atmetant kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Nurodė, kad atsakovas nebūdamas ginčo žemės sklypo savininkas ir neturėdamas teisinio pagrindo jį naudoti kitais pagrindais, netapo teisėtu Sklype jo pasėtų pasėliu savininku. Todėl jis negali remtis ir kitu jo nurodomu institutu – nepagrįstu praturtėjimu. Pabrėžė, kad ieškovas per savo atstovą pateikė pasiūlymą dėl naujos nuomos sutarties sąlygų, prašant pateikti atsakymą dėl šio pasiūlymo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos. Šis terminas suėjo balandžio 3 d. Jokio atsakymo iš atsakovo iki nurodyto termino pabaigos negavo. 2025 m. balandžio 7 d. elektroniniu paštu buvo gautame (t. y. jau po termino pasibaigimo) atsakovo atstovės atsakyme buvo nurodyta, kad ATS1siūlo pratęsti sutartį kitomis sąlygomis, nei nurodyta IES1 pasiūlyme. Tačiau tos ATS1 pasiūlytos „kitokios“ sąlygos buvo iš esmės skirtingos, nes, pirma, jis sutiko nuomotis tik 28,1 ha ploto sudarančią sklypo dalį (iš viso 43,57 ha ploto), ir, antra, už šią dalį siūlė dvigubai mažesnę kainą nei buvo nurodyta IES1 pasiūlyme. Tai reiškia, kad faktiškai atsakovas nepasinaudojo pirmumo teise atnaujinti sutartį naujam terminui. Priešieškinyje atsakovas nenurodo ir nepagrindžia jokių faktinių aplinkybių apie tai, kokiu būdu, kokia suma ir kaip konkrečiai praturtėjo ieškovas, kad jo atžvilgiu būtų pagrindas taikyti CK 6.242 straipsnio normas dėl nepagrįsto nesąžiningo praturtėjimo.Atsakovas pagal priešieškinį atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti ir priteisti jam iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniai paaiškinimais ir argumentais:Nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad egzistuoja pirmoji deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga, t. y. kad atsakovai pagal priešieškinį pasėlius pasisavino neteisėtai. Ieškovas jau anksčiau procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad 2019 m. gruodžio mėn. kreipėsi į atsakovą ir informavo jį apie MOT1 mirtį bei apie tai, kad jis paveldės šį sklypą, todėl atsakovas turėjo galimybę tartis dėl naujos sutarties sudarymo, tačiau šia galimybę nesinaudojo, o veikė savo nuožiūra. Pagal CK 2.4 straipsnio 2 dalį, fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ūkininkai yra verslininkai. Verslininkų išskirtinumas pasižymi tuo, kad verslininkas, vykdydamas komercinę veiklą, siekia pelno, todėl turi prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Ūkininkas yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to jis savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių atsiradimo riziką. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog dėl amžiaus ar kitų aplinkybių atsakovas nesuvokė ir/ar negalėjo suvokti, kad dirbdamas žemę be galiojančios žemės nuomos sutarties gali patirti tam tikrų nuostolių. Atsakovo patirtos išlaidos pasėlių sėjimui ir jų tolimesnis tręšimas nebuvo nei priverstinės, nei būtinos, nei protingos, jų atsiradimą lėmė būtent jo pasirinktas elgesio modelis – rizikuoti dirbti žemę, pasibaigus nuomos sutarčiai. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas pagal priešieškinį 2025 m. balandžio 12 d. sudarė Sklypo nuomos sutartį. 2025 m. balandžio 12 d. priėmimo–perdavimo akte ieškovas nurodė, kad neturi jokių pretenzijų dėl esančių pasėlių, o atsakovas pagal priešieškinį gali laisva valia disponuoti pasėliais. Jeigu teismas laikytų, kad priešieškinis yra pagrįstas, tai nuostolių atlyginimo klausimas turi būti išspręstas tik ieškovo ir atsakovo atžvilgiu, nes ieškovas ir atsakovas pagal priešieškinį yra susitarę, kad ieškovas neturi jokių pretenzijų jam dėl pasėlių ir jis šiais gali disponuoti laisva valia.