Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2559/2026Bylos Nr. BIK-586/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10938-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Eduardo Puškoriaus kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo M. Č. gynėjas advokatas E. Puškorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktų, 61 straipsnio bei 140 straipsnio nuostatas, ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų.Kasaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino faktines įvykio aplinkybes ir nevertino įrodymų visumos, todėl nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė priešingą esamai situacijai teismo išvadą, jog provokuojančiai elgėsi kaltinamasis, o ne nukentėjusysis. Pabrėžiama, kad nukentėjusysis, įžeidinėdamas nuteistąjį, stumdydamas jį ir padarydamas žalą jo turtui, sukėlė jam emocinę įtampą. Pagal bylos duomenis, nuteistasis neturėjo tyčios sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, todėl žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 140 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, priešingai nei nurodyta kaltinamajame akte, nustatė, kad nusikalstama veika įvykdyta nukentėjusiojo teritorijoje, todėl buvo atimta nuteistojo teisė į gynybą ir teisė teikti įrodymus, jog įvykis vyko jam priklausančiame žemės sklype. Be kita ko, žemesnės instancijos teismai netyrė administracinio nusižengimo byloje, kurioje nukentėjusiajam paskirta administracinė nuobauda, nustatytų aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir pažeidė BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo. Nukentėjusiojo smurtiniai veiksmai sukėlė didelį nuteistojo susijaudinimą, o tai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį. Esant šioms aplinkybėms, byloje egzistuoja BK 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos.Kasatoriaus teigimu, išvados byloje padarytos nesiėmus priemonių reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir neįvertinus visų reikšmingų įrodymų, kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino gynybos prašymo dėl nukentėjusiojo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašo išreikalavimo, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio klausimo nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino akivaizdžių esminių prieštaravimų nukentėjusiojo parodymuose, ignoravo įrodymų patikimumą ir vaizdo įrašus bei fotonuotraukas, patvirtinančius nuteistojo versiją.