Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2449/2026 Bylos Nr. BIK-560/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40328-2023-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.5 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. B. (V. B.) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 15 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis V. B. kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 15 d. nutartį bei jį išteisinti. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principus, objektyviai neįvertino byloje esančių duomenų, nepašalino byloje esančių abejonių dėl V. B. kaltės, jas vertino nuteistojo nenaudai ir savo sprendimą grindė prielaidomis ir nepatikimais, nenuosekliais bei prieštaringais įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų. Kasatoriaus vertinimu, nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai nulėmė neteisingos nutarties priėmimą V. B.. Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).Teismų praktikoje pažymima, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant vien gynybine pozicija pagrįstą įrodymų interpretavimą ir ja remiantis nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-648/2023, 9 punktas).Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo V. B. teiginiai, susiję su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimais, iš esmės grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su žemesnės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu. Klausimai dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir šio teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo buvo keliami ir nuteistojo V. B. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė, pateikęs aiškius ir išsamius motyvus. Nuteistasis V. B. kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Kasaciniame skunde BPK pažeidimai nurodomi iš esmės deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad skunde minimi pažeidimai buvo esminiai, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos nuteistojo teisės, ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.Toks kasacinio skundo argumentavimas, vien gynybine pozicija grindžiant žemesnės instancijos teismų išnagrinėtas bylos aplinkybes, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus, tačiau deklaruojamų pažeidimų nesusiejant su konkrečioje byloje padarytais pažeidimais, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,