Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2705/2026 Bylos Nr. BIK-619/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20147-2025-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios E. Č. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 16 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistoji E. Č. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kasatorės apeliacinį skundą, nepašalino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo trūkumų, nepateikė tinkamų motyvų dėl netiesioginių įrodymų byloje vertinimo, kuriais grindžiama nuteistosios kaltė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, taip pat nepateikė motyvuotų išvadų dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų. Dėl to buvo iš esmės pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių bei 44 straipsnio 6 dalies reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios E. Č. teiginiai, susiję su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, grindžiami žemesnės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu. Kasaciniame skunde yra kartojami apeliacinio skundo argumentai, t. y. kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai, vertinant įrodymus byloje. Tačiau iš skundžiamų apylinkės teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad jose pateikti aiškūs ir teisiškai pagrįsti argumentai dėl byloje surinktų įrodymų visumos vertinimo, pagrindžiant nuteistosios kaltę pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Tai rodo, kad kasaciniu skundu prašoma kasacinės instancijos teismo dar kartą tikrinti skundo argumentus atliekant bylos įrodymų vertinimą, o tai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasaciniame skunde aptariant atskirus netiesioginius įrodymus byloje iš esmės tik deklaratyviai nurodoma, kad nėra pašalintos abejonės dėl nuteistosios kaltės. Tačiau teismų išvados dėl nuteistosios kaltę pagrindžiančių šių įrodymų visumos vertinimo, kuriais tokios abejonės yra paneigtos, nėra ginčijamos konkrečiomis žemesnės instancijos teismų padarytomis baudžiamojo įstatymo ar baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo klaidomis, todėl skundo argumentai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, jog nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaip, kasatorei naudinga linkme interpretuojant byloje nustatytas aplinkybes ir pateikiant tai kaip esminius BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo surašymą, pažeidimus, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios E. Č. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.