Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2437/2026 Bylos Nr. BIK-559/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38559-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistosios D. J. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 7 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo D. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, ir apeliacinės instancijos nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka arba baudžiamąją bylą nuteistajai nutraukti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad priimant pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pritarta nuosprendžiui, įrodymai vertinti selektyviai. Žemesnės instancijos teismai vertino tik nukentėjusiajam palankią specialisto išvadą, o kitą atmetė, ignoruodami kitus įrodymus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Byloje nebuvo tinkamai patikrinti nuteistosios parodymai, kad eismo įvykio mechanizmas buvo ne toks. Nukentėjusiojo K. R. parodymai dėl eismo įvykio mechanizmo prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Vertinant byloje esančias specialistų išvadas ir nepaskyrus bei neatlikus ekspertizės, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Žemesnės instancijos teismai vertino tik nukentėjusiajam palankią specialisto išvadą, pagal kurią techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo nuteistosios veiksmai, atmesdami priešingą gynybos pateiktą išvadą, pagal kurią pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo nukentėjusiojo veiksmai. Teismai privalėjo skirti kompleksinę teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizę, kad būtų nustatyta, kurio iš eismo įvykio dalyvių padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai techniniu požiūriu lėmė eismo įvykį. Byloje ne tik nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp dviejų skirtingų išvadų, bet liko neatsakyti reikšmingi klausimai, todėl byla negalėjo būti išspręsta teisingai. Taip pat teigiama, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas, o byla pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose išnagrinėta šališkai, nes teismai bylos neišnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai bei nepriėmė teisingų ir teisėtų sprendimų. Kasatorė nurodo ikiteisminio tyrimo metu nušalinimų nereiškusi, nors tam buvo pagrindas, nes pasitikėjo teisingumu.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio

2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis juose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018, 6 punktas; 2023 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023, 83 punktas; ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos

2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; ir kt.).

Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad joje pasisakyta dėl gynybos pateiktos konsultacinės išvados ir specialisto išvados vertinimo (nutarties 12–14 punktai), dėl teismo ekspertizės byloje neskyrimo (nutarties 15 punktas), taip pat įvertinti gynybos argumentai dėl eismo įvykio mechanizmo ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų (nutarties 18 punktas). Tapataus pobūdžio argumentai nurodomi ir kasaciniame skunde, kuriame aprašomi byloje surinkti duomenys, cituojant jų turinį, tačiau nepateikiama teisinių argumentų, kurie pagrįstų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Aptartais argumentais dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių BPK pažeidimų, deklaratyviai teigiant, kad byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai bei priimti teisingi ir teisėti sprendimai, grindžiami ir argumentai dėl šališkai atlikto ikiteisminio tyrimo ir šališkai išnagrinėtos baudžiamosios bylos. Pažymėtina, kad kasatorė apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl nešališkumo reikalavimo pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Aptarti, taip pat kaip ir nemotyvuoti kasatorės argumentai dėl nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios D. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.