Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2026-09-09 · Administracinė byla Nr. eA-511-821/2026

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-09-09
Bylos Nr.
eA-511-821/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03391-2024-3
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Milda Vainienė, Iveta Pelienė (pran.)
Pareiškėjas
akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB Compensa Vienna Insurance Group
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybė
Administracinė byla Nr. eA-511-821/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03391-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.

Šalies argumentai

Pareiškėjas akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) 14 086,77 Eur turtinės žalos dėl ant transporto priemonių nuvirtusio medžio atlyginimą ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Pareiškėjas nurodė, kad jis 2022 m. lapkričio 14 d. išdavė Automobilių savanoriškojo draudimo polisą Nr. 270 0622687/2022, kuriuo buvo apdrausta transporto priemonė Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis Nr. 1), o 2022 m. gruodžio 9 d. – Automobilių savanoriškojo draudimo polisą Nr. 270 0630113/2022, kuriuo buvo apdrausta transporto priemonė Jaguar XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis Nr. 2). 2023 m. spalio 8 d. ant Automobilio Nr. 1 ir Automobilio Nr. 2 (toliau kartu – ir Automobiliai), stovinčių Totorių g. 25, Vilniuje, nuvirto medis, augęs Daukanto a. 3, Vilniuje (toliau – ir Įvykis). Įvykio metu buvo apgadinti abu Automobiliai. Bendrovei, išdavusiai šių transporto priemonių draudimo sutartis, kilo pareiga atlyginti Įvykio metu padarytą žalą, kurios bendra suma sudaro 14 086,77 Eur (10 256,00 Eur draudimo išmoka išmokėta įvertinus Automobilio Nr. 1 vertę; 3 830,77 Eur draudimo išmoka išmokėta atlyginant žalą, padarytą Automobiliui Nr. 2). Pareiškėjo teigimu, atsižvelgus į visas aplinkybes ir vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, Bendrovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens – Savivaldybės, kuri Įvykio metu buvo atsakinga už želdinių, esančių Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) valdomojoje valstybinėje žemėje (Daukanto a. 3, Vilniuje), priežiūrą. Atsakovas atsisakė atlyginti Įvykio metu padarytą žalą, motyvuodamas tuo, kad medis, kuris nuvirto iš sklypo, esančio Daukanto a. 3, Vilniuje, ir apgadino Automobilius, augo Lietuvos Respublikos Prezidentūros sklypo teritorijoje, todėl pareiškėjo reikalavimas turėtų būti nukreiptas Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijai (toliau – ir Kanceliarija). Pareiškėjas pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog žemės sklypą, esantį Daukanto a. 3, Vilniuje, patikėjimo teise valdo NŽT. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad į savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijas patenka želdiniais ar želdynais užimti žemės plotai, esantys savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, taip pat NŽT valdomoje valstybinėje žemėje miestuose, miesteliuose ir kurortuose. Taigi būtent Savivaldybė yra atsakinga už želdinių, esančių ginčo sklype, priežiūrą, tinkamą genėjimą bei šalinimą tų želdinių, kurie kelią pavojų. Savivaldybei tinkamai nevykdžius šios pareigos buvo padaryta žala pareiškėjo apdraustam turtui, todėl žalą turi atlyginti atsakovas.Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenustato Savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Ginčo teritorija 1997 m. liepos 11 d. panaudos sutartimi Nr. K01/97-13465 (toliau – ir Panaudos sutartis) yra perduota Kanceliarijai, todėl ji yra žemės sklypo, esančio Daukanto a. 3, Vilniuje, valdytoja.Atsakovas teigė, kad pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalą, ją sukėlusio asmens neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp kilusios žalos bei neteisėtų veiksmų. Tam, kad būtų priteista patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Pareiškėjui neįrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumo, negalima konstatuoti, jog Savivaldybė yra atsakinga už Automobiliams kilusią žalą, atsiradusią ant Automobilių nugriuvus medžiui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė tikslios Įvykio vietos, skunde tik šabloniškai pažymėta, jog ant Automobilių, stovinčių Totorių g. 25, Vilniuje, nuvirto medis, augęs Daukanto a. 3, Vilniuje. Skundo prieduose nėra Įvykio schemos ar Automobilio Nr. 1 nuotraukų iš Įvykio, paties medžio ar medžių fotofiksacijos (nėra aišku, ar tas pats medis, ar skirtingi medžiai krito ant Automobilių), neidentifikuotas ir įvykio laikas. Pareiškėjas neįrodinėjo, kad medis buvo nesveikas ar turėjo pažeidimų, todėl negalima konstatuoti fakto, jog Savivaldybė laiku nespėjo pašalinti nesveiko medžio, kuris gali sukelti pavojų eismo dalyviams ir žmonėms.Atsakovas pažymėjo, kad medžio lūžis galėjo atsirasti ne nuo medžio pažeidimų, o dėl hidrometeorologinių sąlygų ar kitų aplinkybių, nes 2023 m. spalio 8 d., remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) duomenimis, Vilniuje vyravo iki 22 m/s vėjas, o didžiausias vėjo greitis pasiekė pavojingo meteorologijos reiškinio rodiklį. Administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vien 15 m/s vėjas daro įtaką žalos kilimui ir yra pakankama aplinkybė mažinti jos dydį. Pasak atsakovo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure). Šiuo atveju visą Įvykio dieną ir dieną prieš tai buvo pavojingai vėjuota, apie audrą pranešė įvairios žiniasklaidos priemonės, nepaisant to, automobilių valdytojai Automobilius pastatė po medžiu, nepasirūpino jų perstatymu, t. y. nedėjo protingų pastangų žalai (bent jos daliai) išvengti ar sumažinti.Atsakovas akcentavo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) pažymoje dėl Įvykio nurodomas tik Automobilis Nr. 2. Pareiškėjas žalos dydį grindžia uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Fakto“ autocentro 2023 m. spalio 11 d. remonto sąmata Nr. P3317 ir Bendrovės 2023 m. spalio 11 d. žalos sąmata Nr. 23/270-235, tačiau sąmatose nurodomas labai platus darbų spektras, sudarant sąmatas nebuvo nustatinėjamos transporto priemonių gedimų tikrosios priežasties, byloje nėra duomenų apie Automobilių techninę būklę iki Įvykio, byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad visi Automobilių gedimai buvo lemti būtent Įvykio. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie buvo tiesiogiai nulemti įvykio, o žalos dydis nustatomas ne turint tikslą suremontuoti, pagerinti ir atnaujinti automobilį, tačiau siekiant atkurti jo būklę tiksliai į tokią, kuri buvo prieš įvykstant įvykiui. Atsakovo vertinimu, jeigu teismas vis tik nuspręstų priteisti pareiškėjo prašomą žalą, jos dydis turi būti sumažintas. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį reglamentavimą, t. y. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą ir Želdynų įstatymo 5 straipsnį, savivaldybės teritorijoje augančių želdinių apsauga, tvarkymas, stebėsena yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Šios teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą yra atsakingos vietos savivaldos institucijos. Tačiau savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuoją praktiką, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą.Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, NŽT teisės aktais nėra suteikta pareiga vykdyti patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje esančių želdinių priežiūrą. NŽT, kaip subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, funkcijos neapima pareigų ir funkcijų, susijusių su želdinių ir želdynų priežiūra ir stebėsena.