Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2024-01-18 sprendimą „Dėl PRS1“ Nr. S-2024/13 (7-2023/198) (toliau – Komisijos sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2023-10-30 sprendimą Nr. 68-63 (toliau – Inspekcijos sprendimas) ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio AVMI) 2023-09-06 Nr. (42.59 Mr) FR0682-224 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – Panevėžio AVMI sprendimas). Tuo atveju, jei sprendimai nebus panaikinti, pakeisti sprendimus ir paskirtą 30 procentų mokesčių baudą sumažinti iki 10 procentų.Paaiškina, kad Panevėžio AVMI, atlikusi pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) už 2017-01-01–2021-12-31 laikotarpį, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) už 2019-01-01–2021-12-31 laikotarpį, valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSDĮ) už 2019-01-01–2021-12-31 laikotarpį, privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSD įmokos) už 2019-01-01–2021-12-31 laikotarpį apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, patikrinimo akte papildomai apskaičiavo pareiškėjui 5 811,09 Eur GPM, 105 596 Eur PVM, 13 474,29 Eur VSDĮ, 8 703,45 Eur PSDĮ (viso 183 584,83 Eur). Panevėžio AVMI 2022-09-16 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (42.59 Mr)FR0682-233 patvirtino Patikrinimo aktą ir papildomai apskaičiavo 10 576,66 Eur GPM delspinigių ir 30 126,14 Eur PVM delspinigių. Minėtu sprendimu baudų skyrimas pareiškėjui buvo sustabdytas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 132 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyba (toliau – FNTT) pagal Inspekcijos pranešimą 2022-05-30 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo veiklos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2023-07-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-917/2023 (toliau – Nuosprendis), vadovaudamasis BK 40 straipsniu, atleido pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatydamas 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukė. Panevėžio AVMI, vadovaudamasi Nuosprendžiu ir MAĮ 132 straipsnio 5 dalimi, Panevėžio AVMI sprendimu atnaujino baudų skyrimą ir už Patikrinimo akte konstatuotus mokestinius pažeidimus skyrė pareiškėjui didesnes nei vidutines 40 procentų mokesčių dydžio baudas: 22 324 Eur GPM baudą, 42 238 Eur PVM baudą, 5 390 Eur VSDĮ baudą ir 3 481 Eur PSDĮ baudą. Inspekcijos sprendimu patvirtintas Panevėžio AVMI sprendimas. Komisijos sprendimu skirtos baudos sumažintos iki 30 procentų, t. y. vietoje nurodymo sumokėti į biudžetą 22 324 Eur GPM baudą, 42 238Eur PVM baudą, 5 390 Eur VSDĮ baudą ir 3 481 Eur PSDĮ baudą nurodyta sumokėti 16 743,33 Eur GPM, 31 678,80 Eur PVM, 4 042,29 Eur VSDĮ, 2 611,04 Eur PSDĮ baudas. Pareiškėjo teigimu, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji atsakomybė neatsiranda arba nustoja egzistuoti dėl tam tikrų teisės normų numatytų aplinkybių. Mano, kad Nuosprendis negali būti laikomas apkaltinamuoju nuosprendžiu MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatų turinio prasme, nes pareiškėjas Nuosprendžiu nebuvo nuteistas dėl padaryto nusikaltimo, t. y. teismui pritaikius laidavimą ir nutraukus baudžiamąją bylą, pareiškėjas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebuvo paskirta bausmė. Kadangi Nuosprendžiu, pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla nutraukta, tai atitinka MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintą situaciją, kai, nutraukus ikiteisminį tyrimą (nutraukus baudžiamąją bylą), mokesčių administratorius privalo atnaujinti baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto paskirti mokesčių mokėtojui baudą, atsižvelgdamas į šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles.Vadovaujasi MAĮ 132 straipsnio 4 dalimi ir teigia, kad Komisijos sprendimas neatitinka MAĮ 132 straipsnio 5 dalies turinio. Mano, kad iš MAĮ 132 straipsnio 4 dalies turinio aišku, jog mokesčių įstatymo pažeidimo atveju ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui yra perduodama mokestinio tyrimo medžiaga su papildomai apskaičiuotais mokesčiais ir delspinigiais, o baudos skyrimo procedūra yra sustabdoma. Baudos skyrimo procedūra atnaujinama tik gavus sprendimą iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ir teismo. Baudos skyrimas galimas tik esant konkretiems įstatyme (MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte) įtvirtintais atvejais.Teigia, kad Inspekcija ir Komisija vertino, kad baudžiamosios bylos nutraukimas yra tapatus ikiteisminio tyrimo nutraukimui, tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka ir teigia, kad baudžiamosios bylos nutraukimas pagal BPK 303 straipsnio 4 dalį nėra tapatus MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintam ikiteisminio tyrimo nutraukimui. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas kitais pagrindais ir negali būti tapatinamas su procesine teisminio nagrinėjimo stadija, kuri užbaigta priėmus aktualų Nuosprendį. Nuosprendžiu buvo nutraukta baudžiamoji byla, o ne ikiteisminis tyrimas. Pažymi, kad MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas baigtinis atvejų sąrašas, todėl nėra teisinio pagrindo jo nuostatų aiškinti plečiamai ir ikiteisminio tyrimo nutraukimą prilyginti baudžiamosios bylos nutraukimui. Mano, kad Komisija netinkamai įvertino Nuosprendžio rūšį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.Teigia, kad baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta pareiškėjo kaltė dėl nusikalstamos veikos, nagrinėjant pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės klausimą, buvo vertinami tie patys pareiškėjo veiksmai, kaip ir mokestiniame procese, todėl mokesčių administratoriui paskyrus mokestines baudas už tą pačią teisei priešingą veiką, buvo pažeistas non bis in idem principas.Pareiškėjo teigimu, jis skunde Komisijai nurodė, kad mokesčių administratorius neįvertino tiek mokestiniame, tiek baudžiamajame procese atsakomybės dydį mažinančių aplinkybių: 1) pareiškėjas bendradarbiavo, teikė informaciją, dokumentus, sudarė sąlygas tinkamai ištirti pažeidimus; 2) pareiškėjas baudžiamojoje byloje pripažino kaltę dėl atliktos nusikalstamos veikos, tuo pačiu iš dalies neginčijo ir nustatytų Patikrinimo aktu nustatytų mokestinių pažeidimų jo atžvilgiu; 3) pareiškėjas baudžiamojoje byloje įsipareigojo atlyginti dėl mokestinių pažeidimų padarymo atsiradusią žalą biudžetui, tai patvirtina tarp pareiškėjo ir civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo Kauno skyriaus sudarytas 2023-03-17-2023-03-22 susitarimas dėl žalos baudžiamojoje byloje atlyginimo, kurio pagrindu procesas dėl civilinio ieškinio buvo nutrauktas ir pagal kurį pareiškėjas sumokėjo 7 500 Eur; 4) pareiškėjas net kelis kartus teikė mokesčių administratoriui pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio ir ginčą išspręsti taikiu derybų keliu, tokiu būdu atlyginant mokestiniais pažeidimais padarytą žalą biudžetui, tačiau mokesčių administratorius pareiškėjo pasiūlymus atmetė ir nepritarė ginčo baigimui taikiu būdu. Mano, kad šios aplinkybės turėjo būti įvertintos priimant Inspekcijos sprendimą. Teigia, kad Komisijos argumentai atitinka jo išdėstytus motyvus dėl baudos sumažinimo iki 10 procentų ir mano, kad taikomų ekonominių poveikio priemonių dydis turi būti adekvatus padarytam pažeidimui, tačiau paskirtos baudos yra neproporcingai didelės, jos yra per sunki finansinė našta pareiškėjui.Pažymi, kad pareiškėjui netinkamai vykdžius savo pareigas apskaičiuoti mokestį, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus, jam pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, baudžiamojo poveikio priemonė, todėl mano, kad nusikalstamos veikos padarymas tvarkant mokesčius negali būti laikoma sunkinančia aplinkybe, nes už šią veiką pareiškėjas yra jau nubaustas baudžiamąja tvarka.Aplinkybė, jog mokesčių administratorius neturėjo galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, o jos mokesčių bazė apskaičiuota pagal MAĮ 70 straipsnio nuostatas, vertinama kaip apimanti pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos būdą, t. y. pareiškėjas nuo pat mokestinio tyrimo pradžios teigė neturintis prekių įsigijimo dokumentų, todėl buvo akivaizdu, kad reikės taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas. Tokia padėtis negali būti vertinama kaip nebendradarbiavimas, nes pareiškėjas iš karto atskleidė aplinkybes, ir toks neteisėtų veiksmų padarymo būdas negali būti pakartotinai kvalifikuojamas kaip sunkinanti aplinkybė.Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju teisingumo ir protingumo administruojant mokesčius principus atitiktų ir bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam 10 proc. dydžio baudos.