- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-06
- Bylos Nr.
- e2S-1019-796/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00437-2026-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė (pran.)
- Kreditorius
- Vingio klinika
- Skolininkas
- R. P.
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Vingio klinika“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Vingio klinika“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės R. P. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu. Utenos apylinkės teisme priimtas kreditorės UAB „Vingio klinika“ pareiškimas dėl 10 199,50 Eur skolos už suteiktas odontologijos ir medicinos paslaugas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. P.. Utenos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 16 d. išdavė kreditorei teismo įsakymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Utenos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė kreditorės UAB „Vingio klinika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nusprendė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra preliminariai pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad kreditorės argumentai dėl skolos dydžio skolininkei, kaip fiziniam asmeniui, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes nei palengvina, nei apsunkina kreditorės reikalavimo įvykdymą. Teismo vertinimu, kreditorės pateikti duomenys, kuriais grindžiami argumentai dėl skolininkės galimo nesąžiningumo, nepatvirtina šių argumentų. Teismas nustatė, kad po 2026 m. sausio 21 d. paslaugų skolininkei suteikimo ir (ar) nurodytų sąskaitų išrašymo metu kreditorei buvo žinoma aplinkybė, jog skolininkės tiksli gyvenamoji vieta nėra žinoma, tačiau tai nesudarė prielaidų kreditorei manyti apie galimą skolininkės nesąžiningumą. Be to, nors skolininkė 2016 m. sausio 20 d. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nuteista už sukčiavimą, šiuo metu jos teistumas už padarytą nusikalstamą veiką yra išnykęs, todėl nurodyta aplinkybė skolininkės polinkio sukčiauti nepatvirtina. Aplinkybės, kad kreditorė inicijavo teisminį procesą, savaime nepatvirtina pastarosios galimo nesąžiningumo. Konstatuota, kad kreditorė neįrodė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo grėsmės, dėl to jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Vingio klinika“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį – kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkei tenkinti; netenkinus minėto reikalavimo, panaikinti skundžiamą 2026 m. balandžio 16 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė skunde nurodo, kad ji pateikė minimalius įrodymus dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (pažymą, kad skolininkė paslaugų teikimo metu (2026 m. sausio 21 d.) išsiregistravo iš gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų registro, bei skolininkė anksčiau buvo teista už sukčiavimą ir yra linkusi į nesąžiningus bei apgaulės veiksmus) ir bent tikėtinai pagrindė skolininkės sąmoningą siekį slapstytis nuo galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismo argumentai neproporcingai apsunkina kreditorės įrodinėjimo pareigą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
Reikšminga tai, kad apeliantės skundžiama teismo nutartis priimta civiliniame procese pagal kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. CPK 436 straipsnio, reglamentuojančio teismo įsakymo išdavimą, 1 dalis nustato, kad išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir CPK nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą.
Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 16 d. išdavė kreditorei teismo įsakymą dėl skolos, palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išieškojimo iš skolininkės. Tačiau, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartimi kreditorei buvo nustatytas septynių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos, patikslinti skolininkės adresą arba nurodyti kitus galimus procesinių dokumentų skolininkei įteikimo būdus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Kreditorė 2026 m. balandžio 24 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pareiškimą palikti nenagrinėtą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo panaikintas Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-4448-1236/2026 ir kreditorės UAB „Vingio klinika“ pareiškimas skolininkei R. P. paliktas nenagrinėtas; kreditorei grąžintas 58 Eur žyminis mokestis. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria panaikintas 2026 m. balandžio 16 d. teismo įsakymas ir kreditorės pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjo 2026 m. gegužės 7 d.
Iš to, kas aptarta, matyti, kad po to, kai buvo priimta skundžiama Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartis ir dėl jos pateiktas kreditorės atskirasis skundas, civilinėje byloje buvo priimtas ir įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo panaikintas byloje priimtas teismo įsakymas ir kreditorės pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Esant nustatytoms aplinkybėms, kai procesas civilinėje byloje iš esmės yra baigtas, nebeliko teisinio pagrindo apeliacine tvarka peržiūrėti kreditorės atskiruoju skundu skundžiamos teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantės atskirojo skundo išnagrinėjimas, nepriklausomai nuo priimto procesinio sprendimo, nesukels teisinių pasekmių ir neturėtų jokios įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms. Taigi apeliantės skundžiama pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartis iš esmės nebegali būti apeliacinio apskundimo objektas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad išnyko apeliacijos objektas pagal kreditorės atskirąjį skundą ir atskirasis skundas neteko tikslingumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas pagal kreditorės atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties nutraukiamas, nevertinant atskirojo skundo argumentų (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Apeliantei grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 57,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 315 straipsnio 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Vingio klinika“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties. Grąžinti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Vingio klinika“ už atskirąjį skundą 2026 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 24 sumokėtą 57,00 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 00 cnt) žyminį mokestį.