Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2944Civilinė byla Nr. eCIK-962/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00534-2023-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 21 d. paduotu ieškovo V. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė „neišvengiamos žalos“ sąlygą, nustatytą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 9¹ dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu patvirtinto Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ aprašo 9.2.2.1 punkte. Teismai gydytojo profesinio elgesio tinkamumo vertinimą faktiškai sutapatino su žalos neišvengiamumo vertinimu ir gydytojų veiksmų trūkumų nenustatymą laikė lemiama aplinkybe konstatuojant, kad ieškovo patirta žala buvo neišvengiama. Tokiu būdu „neišvengiamos žalos“ sąlygai faktiškai buvo suteiktas neteisėtų veiksmų nebuvimo sąlygos turinys, nors pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantį paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelį neteisėti sveikatos priežiūros specialisto veiksmai nėra savarankiška paciento žalos atlyginimo sąlyga. Todėl teismai, spręsdami dėl žalos neišvengiamumo, privalėjo savarankiškai nustatyti ir įvertinti, ar konkrečiu ieškovo atveju žalos atsiradimo ir jos padarinių buvo objektyviai galima išvengti, o ne apsiriboti išvada, kad nenustatyta sveikatos priežiūros specialistų veiksmų neatitiktis profesiniam standartui.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino ekspertizės akto įrodomąją reikšmę ir, nepaisydami jame esančių esminių turinio bei išsamumo trūkumų, šį aktą laikė pakankamu pagrindu išvadai, kad ieškovas neįrodė žalos išvengiamumo. Ekspertizės akte nebuvo tinkamai atsakyta į visus žalos išvengiamumui reikšmingus klausimus, nebuvo visapusiškai įvertintos individualios ieškovo situacijos aplinkybės, taip pat nebuvo įvertinta visa vėlesnė jo sveikatos būklės ir gydymo eiga. Be to, ekspertizės apimtis neapėmė vėliau atliktų chirurginių intervencijų, kurios buvo reikšmingos vertinant ligos progresavimą ir ieškovo patirtos žalos mastą. Tokiu būdu buvo pažeistos CPK 185 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės, taip pat CPK 216 ir 218 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios ekspertizės ir eksperto išvados įrodomąją reikšmę. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią eksperto išvada, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, turi būti vertinama visų bylos duomenų kontekste, o esminių trūkumų turintis ekspertizės aktas negali būti mechaniškai prilyginamas patikimam ir pakankamam įrodymui.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.