Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,sekretoriaujant Agnei Janickienei,vertėjaujant Kristinai Mikelevič,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Č. P. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Viktorui Firsovui,žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Č. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10086-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbiami).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10086-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbiami) (toliau – Skundžiamas nutarimas) Č. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje ir 484 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jam paskirta galutinė 60 Eur bauda. Tuo pačiu nutarimu vadovaudamasis ANK 5651 straipsnio 1 punktu nutarta nutraukti bylos pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį teiseną. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad Č. P. (duomenys neskelbiami), 2025 m. liepos mėn. 20 d. 13 val. 26 min. Viešoje vietoje, būdamas neblaivus (blaivumą tikrintis atsisakė), vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiančius kitus asmenis, tyčiniu veiksmu vieną kartą spyrė į šunį „Čihuahua“, kuriam pataikė į kojas, matant visą konfliktą pašaliniams asmenims bei mažamečiams ir nepilnamečiams vaikams, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas Č. P. skundas, kuriuo jis prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti; iš naujo įvertinti bylos aplinkybes, užtikrinant nešališką tyrimą, apklausti nešališkus liudytojus ir objektyviai įvertinti visus įrodymus. Nurodo, kad asmenys, davę parodymus, yra suinteresuoti, nes prieš tai vyko konfliktas. Pareiškėjas buvo sumuštas, smaugtas, jam buvo pripurkšta ašarinių dujų, žmona buvo sužeista. Vaikų akivaizdoje keikėsi visai kiti asmenys ir tai patvirtina pateikiami vaizdo įrašai. Pareigūnai galimai buvo šališki, nes vienas iš asmenų – D. G. – buvęs pareigūnas. Kita konflikto pusė viešoje vietoje vartojo alkoholį, tai taip pat patvirtina pateikiamas vaizdo įrašas. Policijos pareigūnai priėmė pareiškią tik iš vienos konflikto pusės. Kitos konflikto pusės parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pareigūnai medikams teigė, kad kita konflikto pusė yra geresni žmonės, tai patvirtina ir pateikiamas vaizdo įrašas. Dėl fizinės būklės (apipurškimo dujomis) pareiškėjas negalėjo atlikti blaivumo patikrinimo. Ir pareiškėjo pareiškimas taip ir nebuvo priimtas.Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad byloje surinktų įrodymų, kuriais remtasi priimant Skundžiamą nutarimą, visiškai pakanka pareiškėjo kaltei konstatuoti. Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai nustatyti ir įrodyti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų paaiškinimais, vaizdo įrašais bei kitais byloje surinktais duomenimis. Nutarime pagrįstai konstatuota, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje suderinti ir atitinka kitus byloje esančius duomenis, todėl laikytini patikimais įrodymais. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis necenzūrinių žodžių nevartojo, šuniui nespyrė ir konflikto neprovokavo, yra paneigiami byloje surinktų įrodymų visuma. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28572-25 metu buvo surinkta papildoma medžiaga, kurioje užfiksuotos tos pačios konflikto aplinkybės. Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašų matyti, kad jau įvykio metu buvo pranešama apie pareiškėjo agresyvų elgesį, konfliktą su kitais asmenimis bei šunų spardymą. Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl jo neblaivumo nenustatymo. Nors pareiškėjas atsisakė tikrintis blaivumą, jo neblaivumą patvirtino policijos pareigūnų užfiksuoti objektyvūs požymiai – alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai ir nerišli kalba. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės dėl galimai netinkamų policijos pareigūnų veiksmų buvo vertintos Policijos departamento Imuniteto valdyboje. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių pareigūnų neteisėtus veiksmus ar tarnybinius pažeidimus. Skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys byloje esančius įrodymus bei jų vertinimą, nesukelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas teismo posėdžio metu kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino, prašė jo atžvilgiu teiseną nutraukti. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas ėjo su vaikais prie ežero maudytis. Tik atėjus, prie ežero stovėjo A. V. ir tuo metu atbėgo šuo, kuris buvo be pavadėlio ir apdraskė pareiškėjui koją. Tada pareiškėjas gavo du smūgius į kaklą, buvo pargriautas ir smaugiamas. Paskui pribėgo D. ir pripurškė dujų. Tada pareiškėjas išėjo namo, sugyventinė iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kai atėjo pareigūnai pas pareiškėją, jis negalėjo matyti dėl pripurkštų dujų, pareigūnas davė alkotesterį, tačiau pareiškėjas jo nematė ir paprašė patikrinti vėliau. Pareigūnas atėjo po kurio laiko ir pasakė, kad pareiškimo nepriims. Pareiškėjas vartojo alkoholį tik įvykio išvakarėse, jautėsi gerai. Dėl nepriimto pareiškimo buvo parašytas skundas imuniteto tarnybai ir gautas atsakymas, kad pareigūnai pažeidė įstatymą. D. G. negalėjo matyti mušamo šuns, nes tik vėliau atplaukė su motociklu. Taigi, D. G. dėl šuns melavo. Pareigūnas tarnybiniame pranešime buvo nurodęs, kad J. S. taip pat neblaivi, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ji visiškai blaivi. Liudytoja J. S. nurodė, kad yra pareiškėjo sugyventinė. Ėjo su šeima maudytis prie ežero, vyras ėjo pirmas. Jam įkando šuo ir tada pradėjo trise mušti jos vyrą. Dieną prieš įvykį buvo apgadintas jos mašinos veidrodėlis ir apibraižyta mašina, buvo parašytas pareiškimas. Liudytoja taip pat nurodė, kad buvo sumušta, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo metu atliktoje akistatoje su D. G., pastarasis nurodė, kad šuo nebuvo mušamas.Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.Skundas netenkinamasANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.Institucijos Skundžiamu nutarimu Č. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį ir 484 1 dalį dėl to, kad (duomenys neskelbiami), 2025 m. liepos mėn. 20 d. 13 val. 26 min. viešoje vietoje, būdamas neblaivus (blaivumą tikrintis atsisakė), vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiančius kitus asmenis, tyčiniu veiksmu vieną kartą spyrė į šunį „Čihuahua“, kuriam pataikė į kojas, matant visą konfliktą pašaliniams asmenims bei mažamečiams ir nepilnamečiams vaikams, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Atsakomybė pagal ANK 481 straipsnį kyla už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą – už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.ANK 484 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų ar kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą viešose vietose, neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Svarbu įvertinti ir tai, ar girto asmens pasirodymas viešoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad girto asmens pasirodymas viešoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę tais atvejais, kai asmuo griuvinėja, šlitinėja, triukšmauja, kabinėjasi prie žmonių, nesiorientuoja aplinkoje, jo išvaizda netvarkinga ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaltės dėl padarytų nusižengimų nepripažįsta ir akcentuoja, kad pats buvo sumuštas, pareiškimas iš jo nebuvo priimtas, kita konflikto pusė vartojo necenzūrinius žodžius, blaivumo tikrintis jis neatsisakė, tačiau negalėjo to padaryti dėl ašarinių dujų poveikio, taip pat nurodė, kad konflikto metu nukentėjo jo sugyventinė, iš jos pareiškimas nebuvo priimtas. Vis tik, įvertinęs bylos duomenis, teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad jis necenzūrinių žodžių nevartojo, šuniui nespyrė ir konflikto neprovokavo, yra paneigiami byloje surinktų įrodymų visuma. Iš esmės visi apklausti liudytojai nurodė tapačias aplinkybes dėl pareiškėjo vartotų necenzūrinių žodžių, provokuojamo elgesio. Pasisakydamas dėl aplinkybės, ar pareiškėjas spardė šunį, teismas pažymi, kad nors D. G. akistatoje su J. S., taip pat ir vaizdo įraše nurodė, kad į šunį pareiškėjas nepataikė, vis tik, ką akcentavo ir pats pareiškėjas, D. G. tiesiogiai to negalėjo matyti, nes atvyko tik vėliau, be to, A. V. ir N. G. nuosekliai patvirtino, kad šuniui buvo spirta. Nors pareiškėjas teigė, kad šuo jį apdraskė, vis tik tokias aplinkybes byloje patvirtinančių duomenų nėra. Iš vaizdo įrašų matyti, kad ir pareiškėjo sugyventinė policininkams nurodė, kad jokios žymės neliko. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, N. G. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą nurodė tapačias aplinkybes, apie konfliktuojantį kaimyną, spardomą šuniuką. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas buvo visai netoli savo namų, niekaip nepaneigia, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje.Pareiškėjo pateiktame N. S. filmuotame vaizdo įraše iš tiesų matyti, kad pareiškėjas yra sulaikytas kito asmens, girdisi konfliktinė situacija, asmenų keiksmai, tačiau tai niekaip nepaneigia byloje visų liudytojų nuosekliai nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjui atėjus į teritoriją, kur buvo susirinkę liudytojai D. G. ir A. V. su šeimomis, būtent pareiškėjas pradėjo keiktis, vartoti smurtą prieš šunį ir dėl to prasidėjo konfliktinė situacija. Pareiškėjas akcentuoja, kad pareiškimas iš jo sugyventinės nebuvo priimtas, tačiau pažymėtina, kad kaip matyti iš pareigūnų kūno kameros įrašo, pareiškėjo sugyventinė J. S. pareigūnams teigė, kad vaikams reikalinga psichologinė pagalba, jokių aplinkybių apie jai padarytus sužalojimus pareigūnams nenurodė. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo neblaivumas alkotesteriu nebuvo patikrintas, vis tik teismas pažymi, kad jo neblaivumą patvirtino policijos pareigūnų užfiksuoti objektyvūs požymiai – jautėsi aitrus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo, kalba buvo nerišli. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėtos kūno kameros vaizdo ir garso įrašas „PSS-20250720-134621UTC+0300“, ir apžiūros protokole nurodyta, kad pareigūnui paklausus J. S., ar ji vartojo alkoholį, J. S. nurodė, kad „šiandien ne, vyras vartojo, aš ne“. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. S. teigė, kad vyras vartojo alkoholį tik įvykio išvakarėse, todėl tokių jos parodymų nėra pagrindo laikyti nuosekliais. Nors pareiškėjas akcentuoja pareigūnų galimą šališkumą, dėl to, kad konflikte dalyvavęs D. G. yra buvęs pareigūnas, vis tik vien ši aplinkybė pareigūnų galimo šališkumo nepatvirtina. Pareigūnai šiuo atveju bendravo su abiem konflikto pusėm, rinko duomenis, o pareiškėjo subjektyvus vertinimas, kad pareigūnai palaikė tik vieną konflikto pusę, niekaip nepaneigia byloje surinktų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę.Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas yra teisingas ir priimtas teisėtai, todėl naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas taip pat pažymi, kad Institucijos pareiškėjui už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, skirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų baudos skyrimo taisykli,. Atsižvelgiant į visa tai, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o Č. P. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,