Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2409Nr. CIK-699/2026Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05901-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 1 d. paduotu pareiškėjo R. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, pareikštą suinteresuotam asmeniui notarei D. M., peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį.Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau - ir Notariato įstatymas) 40 straipsnio 2 dalį ir CPK 511 ir 299 straipsnius. Šiuo konkrečiu atveju yra dvigubas „notarės neveikimas“: atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, ir atsisakius atlikti notarinį veiksmą, nepateikimas raštu šio atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežasčių. Notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą tik vieno pareiškėjo atžvilgiu, nepateikdama aiškių teisinių argumentų, taigi notarės sprendimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas. Notarės neveikimas sukūrė akivaizdžiai neigiamas pasekmes pareiškėjui, kadangi jam padaryta ir tebedaroma didelė turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjo rašytinis prašymas yra ne bet koks prašymas notarei, o yra tiesiogiai susijęs su notarės pareigų atlikimu. Tol, kol notarė nepateikė pareiškėjui atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežasčių raštu, pareiškėjas nežino šio atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvų ir teisinių pagrindų. Visa tai reiškia, kad pareiškėjo teismui pateiktas skundas yra dėl notaro veiksmų, tiesiogiai susijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ir teisėtumu. 2. Teismai nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, ir tuo pažeidė imperatyvų CPK 443 straipsnio 8 dalies reikalavimą. Faktinės aplinkybės akivaizdžiai rodo tai, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra dėl notarės atsisakymo apskritai atlikti notarinį veiksmą, kurio panaikinimas be teismo sprendimo yra neįmanomas. Teismas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo teisinių bei faktinių argumentų, nenustatė ir net nesiekė nustatyti nagrinėjamam klausimui išspręsti aktualių aplinkybių. 3. Teismai pažeidė įrodymų ir įrodinėjimo bendrąsias nuostatas (CPK 177, 179, 183, 185 straipsniai). 4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismai privalėjo išnagrinėti bylą iš esmės ir pareiškėjo skundą tenkinti arba atmesti - o ne iš karto atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).