Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras ir AS „Reverta“) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas T. N. Kauno apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Marijampolės filialo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre“ Nr. (2070/08)-K6-72, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ Nr. cspr1-122“ ir įpareigoti VĮ Registrų centro Marijampolės filialą pakeisti T. N. nuosavybės teise priklausančio daikto – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris ( - ), esančios ( - ) (toliau – ir Aikštelė), registracijos duomenis, t. y. perregistruoti automobilių stovėjimo aikštelės statusą iš priklausinio į savarankišką (pagrindinį) daiktą, atskirą nekilnojamojo turto objektą ir jos unikalų numerį įtraukti į naują (atskirą) registrą.

6Pareiškėjas nurodė, kad jam (pareiškėjui) nuosavybės teise priklausanti Aikštelė yra žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) (toliau – ir Sklypas). Nekilnojamojo turto registre Aikštelė įregistruota kaip Sklypo priklausinys. Atsižvelgdamas į pasikeitusį reglamentavimą pareiškėjas VĮ Registrų centro Marijampolės filialui pateikė prašymą pakeisti Aikštelės registracijos duomenis, t. y. perregistruoti Aikštelės statusą iš priklausinio į savarankišką daiktą, atskirą nekilnojamojo turto objektą, ir jos unikalų numerį įtraukti į naują (atskirą) registrą, tačiau VĮ Registrų centro Marijampolės filialas, vadovaudamasis galiojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 4.171 straipsniu atsisakė tenkinti minėtą prašymą. Atsakovas nurodė, kad ne tik Sklypas, bet ir Aikštelė yra įkeisti, tam reikalingi hipotekos kreditoriaus ir žemės sklypą areštavusios institucijos sutikimai, be to, Aikštelė yra statinys, turintis žemės sklypą, jos funkcijos yra tiesiogiai susijusios su Sklypu, todėl ją iškelti į atskirą (naują) registrą nėra galimybės. Tokį sprendimą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija paliko galioti. Pareiškėjo nuomone, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo vadovautis Sklypo įkeitimo (hipotekos lakšto sudarymo) metu galiojusia Civilinio kodekso 4.171 straipsnio 12 dalies norma, pagal kurią įkeičiant žemę, kaip priklausiniai buvo įkeičiami tik ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Hipotekos lakšto sudarymo dieną jokių statinių Sklype nebuvo nei pastatyta, nei registruota, o tai reiškia, kad Aikštelė, priešingai nei nurodyta ginčijamuose sprendimuose, nėra įkeista. Aikštelė – inžinerinis statinys. Jokių duomenų, kad jos funkcijos tiesiogiai susijusios su Sklypu – nėra, o faktas, jog Aikštelė užima visą Sklypo plotą, nereikšmingas.

7Atsakovo VĮ Registrų centro Marijampolės filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovas prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti. Atstovas paaiškino, kad Aikštelė kaip Sklypo priklausinys buvo įregistruota Sklypo savininko T. N. valia. Teikiant prašymą įregistruoti Aikštelę kaip Sklypo priklausinį pareiškėjui buvo žinoma, kad Sklypas yra įkeistas ir įregistruotas juridinis faktas apie hipoteką. Nors Sklype nuo 2005–2006 metų buvo statomas inžinerinis statinys –Aikštelė, hipotekos lakšte, sudarytame 2007 m. kovo 1 d., buvo nurodyta, kad įkeičiamuose žemės sklypuose statinių nėra. Dabartinis kreditorius AS „Reverta“ 2015 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su papildomu prašymu dėl išieškojimo iš įkeisto daikto priklausinio (civilinės bylos Nr. 2-5538-374/2015), kuriame prašė nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas AS „Reverta“ įkeisto žemės sklypo priklausinys – Aikštelė, yra įkeistas AS „Reverta“. Šioje byloje suinteresuotas asmuo T. N. paprašė bylą sustabdyti, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2-5992-570/2015 pagal ieškinį dėl daikto pripažinimo ne Sklypo priklausiniu ir jo teisinės registracijos duomenų pakeitimo, nagrinėjama Marijampolės rajono apylinkės teisme. Šioje byloje teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu konstatavo, kad Aikštelė yra Sklypo priklausinys. Be to, buvo pasisakyta ir dėl Aikštelės teisinio statuso ir jos likimo įkeitimo atveju. Teismas nurodė, kad Aikštelę ištiko pagrindinio daikto – Sklypo likimas ir ji yra įkeista. Kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismas jau išsprendė ginčą dėl Aikštelės statuso pripažindamas ją Sklypo priklausiniu, tikslinga šios administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1071 570/2016 (teisminio proceso Nr. 2-28-3-05177-2015-3).

8II.

11Minėtoje civilinėje byloje teismas nustatė, kad įregistruota Aikštelė yra skirta Sklypui tarnauti ir susijusi su juo bendra ūkine paskirtimi, skirta Sklypo poreikiams tenkinti ir Sklypo bei Aikštelės funkcinis ryšys yra nuolatinio pobūdžio. Teismas taip pat nustatė, kad Aikštelę ištiko pagrindinio daikto likimas ir ji yra įkeista. Pripažinus Aikštelę atskiru nekilnojamojo turto objektu, būtų pažeisti hipotekos kreditoriaus AS „Reverta“ interesai (jis netektų hipotekos objekto – Aikštelės, įkeisto žemės sklypo, esančio po Aikštele, naudojimas pagal žemės ūkio paskirtį taptų praktiškai neįmanomas, tokio sklypo realizavimas be jame įrengtos Aikštelės, siekiant patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus, būtų praktiškai negalimas, Sklypas taptų nelikvidus), todėl ieškinys buvo atmestas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad apeliacinis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo bus nagrinėjamas 2017 m. kovo 21 d.

12Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1071-570/2016 nustatytos aplinkybės dėl Aikštelės likimo (ar ji įkeista), Aikštelės ir Sklypo funkcinio ryšio, atskiro nekilnojamojo turto objekto suformavimo ir jo įtraukimo į naują (atskirą) registrą turės prejudicinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl T. N. reikalavimo perregistruoti Aikštelės statusą iš priklausinio į savarankišką (pagrindinį) daiktą, atskirą nekilnojamojo turto objektą ir jos unikalų numerį įtraukti į naują (atskirą) registrą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 98 str. 1 d. 3 p.).

13III.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

19IV.

20Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis, kuria administracinė byla sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1071-570/2016 (teisminio proceso Nr. 2-28-3-05177-2015-3).

21Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7–8 straipsnius pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, t. y. pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusią ABTĮ redakciją, tačiau atskirasis skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ redakciją, nes atskirasis skundas pradėtas nagrinėti jau po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas, todėl toliau šioje nutartyje vadovaujamasi nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančia ABTĮ redakcija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju aktualus bylos sustabdymo pagrindas (kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka) buvo analogiškai reglamentuojamas tiek iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusioje ABTĮ redakcijoje (98 str. 1 d. 3 p.), tiek ir nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančiame ABTĮ (100 str. 1 d. 3 p.).

22Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

23Bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalyje. Šie pagrindai yra privalomi ir, esant bent vienam iš jų, teismas ex officio privalo sustabdyti administracinę bylą. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas sustabdo administracinę bylą, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

24Analizuojamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas pripažino, kad būtina sulaukti galutinio procesinio sprendimo Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1071-570/2016, nes joje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę pareiškėjo ir Nekilnojamojo turto registro bei Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo ginčui, kilusiam iš administracinių teisinių santykių.

25Pabrėžtina, jog Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus. Nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nėra nuosavybės ar kitos daiktinės teisės atsiradimo pagrindas, o valstybės siekis išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Svarbu ir tai, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-422/2010; 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

26Prieš tai aptarti aspektai lemia, jog administracinis teismas bylose dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimtų sprendimų dėl daiktų, daiktinių teisių, su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų registravimo Nekilnojamojo turto registre tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Administracinis teismas netiria, kokias civilines teisines pasekmes sukelia dokumentai, kurių pagrindu yra atliekamas daiktų, daiktinių teisių, su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų registravimas Nekilnojamojo turto registre (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-948/2011).

27Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 26 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti jam nuosavybės teise priklausančios Aikštelės registracijos duomenis, t. y. perregistruoti Aikštelės statusą iš priklausinio į savarankišką daiktą, atskirą nekilnojamojo turto objektą, ir jos unikalų numerį įtraukti į naują (atskirą) registrą. VĮ Registrų centro Marijampolės filialas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. (2070/08)-K6-72 atmetė šį prašymą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prašymą atsisakoma patenkinti, kai prašymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje. Konkrečiu atveju VĮ Registrų centro Marijampolės filialas rėmėsi dviem argumentais, t. y. kad galiojantys teisės aktai leidžia Aikštelę registruoti pagrindiniu daiktu, tačiau tam reikalingi hipotekos kreditoriaus ir žemės sklypą areštavusios institucijos sutikimai, kurių pareiškėjas jam nepateikė; ir antra, Aikštelė yra statinys, turintis žemės sklypą, jos funkcijos yra tiesiogiai susijusios su Sklypu, todėl Aikštelės duomenų iškėlimas į atskirą registro objektų įrašą prieštarautų Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 52 punktui.

28Tai reiškia, jog šios administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu turi būti sprendžiama, ar atsakovo įvardytos priežastys atitiko Kadastro įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas sąlygas atsisakyti įrašyti Aikštelės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti.

29Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo atskirojo skundo argumentams, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1071-570/2016 analizuojami priklausinio pripažinimo pagrindiniu daiktu, pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryšio hipotekos teisiniuose santykiuose klausimai nėra tiesiogiai susiję su administracinėje byloje keliamo ginčo dalyku. Vien tik prielaida, jog tam tikros faktinės aplinkybės gali būti nustatomos kitoje byloje, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą (šiuo metu galiojančio ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p.), nepaisant to, kad jos gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

30Atsižvelgiant į šioje byloje pareiškėjo skunde suformuluotą dalyką ir nurodytą skundo pagrindą, darytina išvada, jog administracinis teismas turi galimybę pats nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti bei visapusiškai išanalizuoti teritorinio ir centrinio registratoriaus priimtų aktų teisėtumą, todėl atskirasis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis naikinama.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

Nutarė

32Pareiškėjo T. N. atskirąjį skundą tenkinti.

33Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

34Nutartis neskundžiama.